LR ŽŪR IV – asis suvažiavimas
1996 05 31 d. Kaune įvyko IV – asis LR ŽŪR ataskaitinis suvažiavimas. Dalyvavo 71 iš 87 LR ŽŪR sudarančių organizacijų atstovas.
A.Stancevičius apžvelgė LR ŽŪR istoriją nuo 1926 iki 1996 metų, įvardijo atkurtųjų LR ŽŪR svarbiausius nuveiktus darbus ir problemas su kuriomis buvo susidurta. Pirmininkas pabrėžė, kad LR ŽŪR buvo ir turi likti nepolitine visų žemdirbių atstovavimo ir žemės ūkio savivaldos principų įgyvendinimo siekiančia organizacija.
LR ŽŪR Tarybos pirmininkas A.Stancevičius ir direktorius R.Kaunas įteikė padėkos raštus prie LR ŽŪR veikiančių draugijų ir asociacijų vadovams bei nariams, daugiausiai nusipelniusiems plėtojant veiklą.
Suvažiavime dalyvavo daug svečių, tarp kurių buvo ir žemės ūkio ministras V.Einoris, Seimo nariai V.Lapė, M.Treinys, A.Baležentis bei Estijos žemės ūkio rūmų atstovas J.Velme bei įvairių organizacijų Lietuvoje vadovai, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai, apskričių valdytojai, rajonų merai.
Ministras emocionaliai kreipėsi į suvažiavime dalyvaujančius kolegas Seimo narius dėl taisytino ūkininkų kooperatyvų apmokestinimo – kai dirbdamas vienas pelno mokesčio neturi mokėti, o kai tik įstoji į kooperatyvą – jau mokestis skaičiuojamas.
Svečias iš Estijos tikėjosi bendradarbiavimo ir pagalbos, nes estai žemės ūkio rūmus buvo įkūrę tik prieš mėnesį (1996 m. balandžio mėn.).
Suvažiavime dalyvavusi AB „Kupiškio pienas“ gen. direktoriaus pavaduotoja M.Tekutienė kritikavo Žemės ūkio ministeriją, kad ši bijo priimti ryžtingus sprendimus dėl įmonės privatizavimo, nors pradėjus paskutinį įmonės privatizavimo etapą žemdirbių rankose sukaupta 59,8 proc. akcijų.
LŪS pirmininkas J.Čiulevičius sakė, kad tarp LŪS ir LR ŽŪR turėtų būti glaudesnis bendradarbiavimas, tačiau, tarsi baimindamasis LR ŽŪR augančios įtakos, ragino neskubėti priimti LR ŽŪR įstatymą. Tačiau LR ŽŪR suvažiavimo delegatai nusprendė kitaip – visi 71 balso teisę turėję delegatai pritarė parengto LR ŽŪR įstatymo projektui su komisijos teise jį tobulinti. Dėl šios priežasties delegatai pritarė LR ŽŪR direktoriaus R.Kauno pasiūlymui metams pratęsti LR ŽŪR tarybos įgaliojimus, tikintis, kad Seimas priims LR ŽŪR įstatymą.
Dėl LŽŪKT steigėjų statuso
1996 09 09 d. LR ŽŪR pirmininkas kreipėsi į ŽŪM su pasiūlymu praplėsti LŽŪKT steigėjų sudėtį – steigėjų statusą suteikti ir LR ŽŪR. 1996 spalio 1 d. šis klausimas svarstytas bendrame LŽŪKT steigėjų susirinkime. Dar po savaitės, t.y. spalio 8 d. LŽŪKT direktorius E.Makelis suformulavo klasikinį biurokratinį atsakymą: „Šis pasiūlymas yra įdomus ir vertas dėmesio, tačiau šis klausimas susijęs su eile problemų ir klausimų, kuriuos išnagrinėti reikalinga darbo tvarka, apsikeičiant nuomonėmis tarp steigėjų (…)“. Nors rašte nerašoma, tačiau LR ŽŪR vadovai sužinojo, kad tiek LŪS pirmininkas J.Čiulevičius, tiek LŽŪBA vadovas J.Kraujelis kategoriškai atmetė LR ŽŪR pasiūlymą.
Žemdirbių socialinio draudimo sistema
1996 11 28 d. surengtame LR ŽŪR tarybos posėdyje diskutuota dėl daugeliui žemdirbių labai svarbaus klausimo – privalomojo valstybinio socialinio draudimo žemdirbiams.
LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius konstatavo, kad valstybė iki šiol nesirūpino žemdirbių socialinio draudimo tvarka, todėl daugelio iš jų senatvė gali būti itin sudėtinga materialine prasme. Oficialiais duomenimis mokesčius socialiniam draudimui 1995 m. mokėjo tik 1300 ūkininkų, o 1996 m. – 1600 ūkininkų. Taigi mažoji dalis iš oficialiai įregistruotų 149 tūkst. ūkių.
Valstybės institucijos – ŽŪM ir Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba pritarė LR ŽŪR iniciatyvai iš esmės spręsti šią problemą. Posėdyje dalyvavęs pastarojo fondo valdybos direktorius V.Kunca pristatė, kaip žemdirbių socialiniai reikalai sprendžiami Anglijoje, kur lėšos kaupiamos iš bendrųjų mokesčių. Tačiau buvusio socialistinio bloko šalims tai – ateities pavyzdys, o kol kas padėtis kitokia, sudėtingesnė. Pasak V.Kuncos, kitose šalyse numatytas ūkininkų savarankiškas ir savanoriškas socialinis draudimas. Ar tokia sistema tiktų Lietuvai? Anot V.Kuncos, labai tikėtina, kad pasirinkus tokią sistemą, senatvėje ūkininkus turėtų šelpti valstybė. Ar pajėgs?
ŽŪM atstovė R.Globienė sakė, kad šiuo metu ūkininkai nepajėgūs mokėti įmokas ne tik už socialinį, bet ir už sveikatos draudimą. Skaičiavimai rodo, kad minėtiems mokesčiams skiriant tik 50 proc. būtinų įmokų, reikėtų skirti lėšas, gautas pardavus 5 t grūdų arba 9 t bulvių.
Kokia išeitis? Sumažinti VSD įmokas ūkininkams, įvesti kaupiamąjį draudimą, atsisakyti delspinigių skaičiavimo ir kt.
Pasiūlymus pateikė Lietuvos krikščioniškųjų ūkininkų sąjungos atstovas E.Gedvilas, LŽŪU docentas, ūkininkas Z.Kazakevičius, Lietuvos savininkų asociacijos pirmininkas V.Račkauskas, LŽŪBA generalinis direktorius J.Kraujelis ir kt.
LR ŽŪR taryba nusprendė sudaryti komisiją, kuri parengtų pasiūlymus tobulinti žemdirbių socialinio draudimo sistemą. Komisija, remdamasi diskusija LR ŽŪR tarybos posėdyje, parengė pasiūlymus.
Nuotraukoje: IV-me suvažiavime patvirtinta LR ŽŪR Taryba.
1997 m.
Teoriškai pritarė, praktiškai – atmetė
1997 01 03 d. LR ŽŪR sulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo. Teoriškai pritariama, tačiau priduriama, kad dėl valstybės biudžeto lėšų trūkumo tiek SADM, tiek ŽŪM, tiek Sveikatos apsaugos ministerija LR ŽŪR pateiktiems pasiūlymams nepritaria. Palankiai vertinamas tik siūlymas atidėti VSD įmokas, priskaičiuotas už 1995 – 1996 m. iki 1997 balandžio 15 d. ir už šį laikotarpį neskaičiuoti delspinigių.
Vyriausybė prižadėjo bendradarbiauti glaudžiau
1997 02 26 d. LR ŽŪR pasiekė LR Ministro pirmininko Gedimino Vagnoriaus pasirašytas raštas – reakcija į LR ŽŪR pirmininko A.Stancevičiaus pasiūlymus Vyriausybei dėl pagrindinės šalies žemdirbių savivaldos organizacijos veiklos. Premjeras pritarė LR ŽŪR pirmininkui, kad ne dėl žemdirbių organizacijos kaltės per penkerius metus LR ŽŪR nepavyko pasiekti tiek, kiek tikėtasi atkuriant šią organizaciją. G.Vagnorius pritarė, kad Vyriausybė turėtų glaudžiau bendradarbiauti su LR ŽŪR taryba, todėl nuo šiol šią spragą bus bandoma užtaisyti – Vyriausybė suteikia įgaliojimus savo neetatiniam valstybės konsultantui žemės ūkio klausimais Jonui Ramonui atstovauti LR Vyriausybę LR ŽŪR reorganizavimo, LR ŽŪR įstatymo rengimo ir numatomų LR ŽŪR valdymo funkcijų vykdymo klausimais.
Balsavimo LR ŽŪR esmė
1997 03 21 d. LR ŽŪR tarybos posėdyje svarstyti teisiniai pagrindinės žemdirbių organizacijos Lietuvoje veiklos niuansai. LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius pristatė alternatyvų LR ŽŪR įstatymo projektą. Diskutuojant dėl LR ŽŪR, kaip pagrindinės žemdirbių savivaldos institucijos, principų A.Stancevičius akcentavo, kad būtina laikytis žemdirbių savivaldos pagrindo – vienodų ekonominių interesų principo, t.y., kad visos žemdirbių organizacijos yra lygiateisės ir turi vienodą balso teisę LR ŽŪR. A.Stancevičius pabrėžė, kad vienos kurios nors organizacijos dominavimas LR ŽŪR yra nepriimtinas ir pažeistų kitų žemdirbių savivaldos organizacijų veiklos principus.
LR ŽŪR įstatymo priėmimas Seime
1997 05 20 d. LR Seimas svarstė LR ŽŪR įstatymo projektą. Posėdyje pirmininkavo A.Kubilius. LR ŽŪR įstatymo projekto pranešėjas Seimo narys V.Vilimas paskelbė, kad iš viso gauta 10 projekto pataisų ir tik dvi esminės, dėl kurių Seimui reikės apsispręsti.
Pastabas pateikė ir kelias valandas trukusiame svarstyme dalyvavo Seimo nariai: J.Listavičius, V.Lapė, K.Vaitukaitis, P.Gražulis, R.Karbauskis, V.Andriukaitis, V.Vilimas, M.Pronckus, J.Matekonienė ir kt.
Dėl LR ŽŪR projekto balsavo 97 Seimo nariai: už įstatymą balsavo 57, prieš balsavo 8 ir 19 parlamentarų susilaikė. Taip svarbiausios žemdirbių savivaldos organizacijos LR ŽŪR įstatymas buvo PRIIMTAS.
Įstatyme įtvirtinta, kad LR ŽŪR yra savanoriškas žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų, prekiautojų ir gamybinių bei intelektinių paslaugų žemės ūkiui teikėjų interesams atstovaujančių, ne pelno žemdirbių organizacijų susivienijimas, apimantis visą Lietuvos valstybės teritoriją ir padedantis įgyvendinti žemdirbių savivaldą. Įstatyme apibrėžta narystė LR ŽŪR, apibūdinti LR ŽŪR statuto pagrindai, apibrėžtos organizacijos teisės ir pareigos, nustatytos veiklos sferos, įvardyti valdymo organai ir jų funkcijos, nurodyti pajamų šaltiniai. Įsigaliojus šiam Įstatymui, LR ŽŪR turėjo per 6 mėnesius parengti ir priimti Statutą ir nustatyta tvarka jį įregistruoti. Konstatuota, kad pagal šį Įstatymą reorganizuoti LR ŽŪR yra tiesioginiai 1926-1940 metais veikusių ir 1991 metais atkurtų LR ŽŪR turto, teisių ir įsipareigojimų perėmėjai.
Atnaujinta Taryba
1997 05 21 d. įvyko LR ŽŪR tarybos posėdis. LR ŽŪR tarybos pirmininkas A.Stancevičius kolegoms pranešė apie ilgai siekto tikslo įgyvendinimą – Seimas priėmė LR ŽŪR įstatymą. Taigi teliko palaukti, kol šį sprendimą patvirtins LR Prezidentas. Pasak A.Stancevičiaus, kai tik Įstatymas įsigalios, reikės skubiai tartis su ŽŪM dėl Įstatyme numatytų funkcijų perėmimo. A.Stancevičius savo vadovaujamai organizacijai palinkėjo netapti antra ministerija ar vadinamuoju agropromu, o išlikti žemdirbių savivaldos institucija.
Šiame posėdyje, remiantis Valdininkų įstatymo 16 str., iš LR ŽŪR tarybos atšaukti: V.Knašys, A.Svitojus, V.Drūlia ir M.Treinys. Remiantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos raštu į LR ŽŪR tarybą įtraukti A.Baležentis bei E.Raugalas.
Statuto kūrimas
1997 06 18 d. LR ŽŪR tarybos posėdyje diskutuota apie organizacijos Statutą, kuris turėtų būti priimtas artimiausiame LR ŽŪR suvažiavime. Pagal priimtą LR ŽŪR įstatymą, suvažiavimas turi būti sušauktas per artimiausius šešis mėnesius. LR ŽŪR pirmininkas A.Stancevičius pranešė, kad iki suvažiavimo reikia aktyviai padirbėti rajonuose, skatinant žemdirbius steigti savivaldos struktūras, kurios galėtų būti LR ŽŪR nariais. Šiuo tikslu LR ŽŪR darbuotojų grupė, vadovaujama J.Ramono, pagal grafiką susitiks su įvairių rajonų žemdirbiais ir juos supažindins su LR ŽŪR veiklos tikslais bei paragins kurti žemdirbių savivaldos struktūras.
Posėdyje nutarta, kad LR ŽŪR Statuto projektą rengtų Prezidiumas, o Tarybos nariai iki liepos 1d. pateiktų Statuto projekto pastabas.
LR ŽŪR V – asis reorganizacinis suvažiavimas
1997 09 26 d. Kaune surengtas LR ŽŪR V – asis suvažiavimas buvo neeilinis, o pavadintas reorganizaciniu. Suvažiavimas ne tik rinkiminis – numatyta išrinkti naują Tarybą bei organizacijos pirmininką, aptarti artimiausius organizacijos veiklos uždavinius, bet ir priimti LR ŽŪR statutą.
Suvažiavime dalyvavo LR Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo nariai, žemės ir miškų ūkio ministras V.Knašys bei kiti svečiai.
LR ŽŪR pirmininkas Antanas Stancevičius ataskaitiniame pranešime apžvelgė organizacijos veiklą nuo IV – ojo suvažiavimo ir ateities planus.
Taigi nuo IV – ojo suvažiavimo, kuris įvyko 1996 05 31 d., LR ŽŪR specialistai daug nuveikė šviesdami žemdirbius. O žinių jiems tikrai stigo. Per tą laiką LR ŽŪR darbuotojai suteikė konsultacijas net 13.750 asmenų, surengti 128 seminarai, kuriuose dalyvavo 6.670 žemdirbių, 4- iose žemės ūkio konferencijose dalyvavo 1.154 asmenys.
Profesorius A.Stancevičius paminėjo kasmet vis labiau besiplečiančią LR ŽŪR tarptautinę veiklą, ryšius su Vokietijos, JAV, Prancūzijos, Švedijos, Suomijos ir kitų šalių žemdirbių organizacijomis, bendrus projektus Lietuvoje. Tačiau A.Stancevičius nevengė ir kritikos. Jo nuomone, valstybės institucijos LR ŽŪR iki šiol nuolat rekomenduodavo užsiimti tik netradicinėmis žemės ūkio šakomis. Kodėl? A.Stancevičius savo pranešime teigė, kad LR ŽŪR veikla buvo dirbtinai ribojama, siaurinama, silpnai remiama, nes buvo siekiama nuo konkurencijos apsaugoti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą ir trukdyti LR ŽŪR sujungti visus žemdirbius, siekiančius ūkinės ir ekonominės savivaldos. Tiesa, LR ŽŪR pirmininkas pridūrė, kad dabartinė valdžia laikosi kitokios pozicijos, kad supranta, jog privačios žemės ūkio gamybos neįmanoma tvarkyti komandiniais metodais.
A.Stancevičius informavo su kokiais sunkumais LR ŽŪR susidūrė siekdami įteisinti LR ŽŪR įstatymą.
Kitas svarbus LR ŽŪR uždavinys – siekti, kad nė vienoje žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės šakoje neliktų monopolinių struktūrų. Geriausias ginklas – žemdirbių kooperacija.
LR Seimo pirmininkas V.Landsbergis atkreipė dėmesį į mažuosius ūkius – juos valstybė turi palaikyti, kaip tai daroma Vakarų Europos šalyse. Pasak V.Landsbergio, LR ŽŪR turi būti įstatymdavystės dalis – nors įstatymus priiminėja Seimas, tačiau idėjos ir projektai turi gimti LR ŽŪR ir Vyriausybės sąveikoje.
Pasak LR žemės ūkio ir miškų ministro V.Knašio, bendradarbiavimas tarp ministerijos ir LR ŽŪR turi būti itin glaudus. Ministras priminė, kad niekas taip nepakenkė Lietuvai, kaip mūsų nesutarimai bei ambicijos.
Suvažiavime daugiausia laiko užtrukta svarstant LR ŽŪR Statutą. Beje, buvo pateiktos ir Statuto alternatyvos. Vienas iš svarbiausių pakeitimų – LR ŽŪR nariais gali būti teritoriniu ar šakiniu pagrindu įsisteigusios, pagal asociacijų ir visuomeninių organizacijų įstatymus veikiančios, ne pelno siekiančios žemės ūkio organizacijos. Nuspręsta žemės ūkio produkcijos perdirbėjų ir prekiautojų šia produkcija organizacijų į LR ŽŪR neįsileisti.
Koks suvažiavimas be diskusijų! Iš jų galime spręsti, kaip tuo metu gyveno mūsų naujieji ūkininkai, apskritai žemės ūkis. Štai Seimo narys Antanas Račas suvažiavime kalbėjo apie ryšius su Vokietija, kurios bankai pasiryžę suteikti kreditus Lietuvos žemės ūkio kooperatyvams naudotai technikai įsigyti. Pasak A.Račo, vokiečiai siūlo naudotą, bet palyginti neseną techniką, kuri gerokai efektyvesnė nei nauja technika iš Rytų. Ir pirmieji tą techniką išbandys ūkininkų nuo Kelmės kooperatyvo nariai.
Suvažiavimas išrinko naują organizacijos Tarybą. Į LR ŽŪR pirmininkus siūlomi du kandidatai – dabartinis organizacijos pirmininkas A.Stancevičius ir LŪS pirmininkas J.Čiulevičius. Lyderis akivaizdus, todėl J.Čiulevičius savo kandidatūrą atsiėmė. Už A.Stancevičių balsavo 156 suvažiavimo delegatai, 2 – susilaikė.
LR ŽŪR vicepirmininkais išrinkti Telšių r. ūkininkas Jonas Ramonas ir Panevėžio r. ūkininkas Henrikas Kairys.