„Atviros dienos kaime“ – tai Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) rengiama akcija, kurioje dalyvauja ne tik asociacijai priklausančios kaimo turizmo sodybos, bet ir įvairias veiklas bei paslaugas organizuojantys, produktus siūlantys subjektai. Šiemet į regionus žmones pritraukianti akcija vyks rugsėjo 9-11 d. Jai pasirengė šešios dešimtys dalyvių. Kiekvienas iš jų išskirtinis, žadantis tomis dienomis žmones sudominti degustacija, pramoga ar kitu įspūdžiu.
Ta proga paprašėme LKTA prezidentę dr. Agnę Vaitkuvienę pasidalyti pastebėjimais ir įžvalgomis apie kaimo turizmą Lietuvoje – kokios yra tendencijos, kokie rūpesčiai.
Nedidelis, bet savo nišą išsikovojęs ir augantis sektorius puikiai jaučia visuomenės nuotaikas.
Pasak asociacijos vadovės, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje pakito žmonių elgesys. Jei anksčiau poilsį savaitgaliui planuodavo iš anksto, dabar sodybų ieško tik baigiantis savaitei – karas išgąsdino žmones, prasidėjo paskutinės minutės gyvenimas. Dėl turistų iš šalies agresorės – ar jiems neturėtų būti užvertas kelias į Lietuvą – LKTA tokiam sprendimui pritartų. Kartu asociacijos vadovė pastebi, kad turistai š Rusijos į kaimo turizmo sodybas niekada ir nevažiuodavo. Jie renkasi prabangesnį sektorių.
Pabrangus elektrai sodybų šeimininkai šį sezoną buvo priversti dešimtadaliu ar penktadaliu padidinti sodybų nuomos kainą. Tendencijos kelia nerimą. Klientų elgseną keičia ekonominė padėtis šalyje – žmonės tapo taupesni. Jie neskuba naudotis maitinimo, inventoriaus nuomos paslaugomis ar užsisakyti edukacijų. Išsinuomojusieji sodybą dažnai atsiveža savo maisto, o plaukiantieji baidarėmis atsisako nakvynės. Vis dėlto tie, kurie turėjo tradiciją bent kartą per vasarą nuvykti į kaimo sodybą ir bent kartą praplaukti upe – tradicijai lieka ištikimi. Tačiau artėjantis ruduo ir drastiškos elektros kainos didina pesimizmą. Dalis sodybų duris klientams atverdavo ir šaltuoju metų laiku, tačiau dabar tam ryšis tik pavieniai.
LKTA liūdina tai, kad vis dar nėra sutvarkyta teisinė bazė taip, kad neliktų šešėlinio verslo. Asociacijos narės, kurių skaičius artėja prie 400, sąžiningai moka mokesčius ir turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, taigi užtikrina paslaugų kokybę bei švarą. „Nepriimame žmonių, kurie priima 30 žmonių ir yra tik vienas tualetas lauke, kurie nėra įregistravę savo verslo įstatymais numatyta tvarka“, – pašnekovė akcentuoja sodyboms keliamus aukštus standartus, taip pat atkreipia dėmesį į klientui svarbią kitą pusę: asociacija stebi savo narių veiklą, o kilus nesusipratimų su šeimininku visuomet padės spręsti problemą.
Deja, sodybų nuomos, kaip ir būsto apskritai, šešėlinį verslą palaiko ir tarptautinės internetinės nuomos paslaugų platformos. Pasak dr. A.Vaitkuvienės, tai Europos lygio problema, ir jos sprendimo būdų šiuo metu yra ieškoma ES lygiu.
LKTA vienija bendraminčius, kuriems svarbu bendruomeniškumas, kurie nori dalintis informacija, turėti bendrus renginius, mokytis. Prezidentas nėra vienvaldis. Asociacija turi 20 žmonių tarybą, kuri sprendžia pagrindinius klausimus, susijusius su finansais, politine kryptimi. O svarbiausius klausimus, tokius kaip nario mokestis, sprendžia visuotinis narių susirinkimas.
Pasak dr. A.Vaitkuvienės, Europoje LKTA išsiskiria demokratiniu modeliu. Tarybai tenkantis svarbus vaidmuo užtikrina, kad pasikeitus prezidentui asociacijoje niekas iš esmės labai nesikeistų.
LKTA yra Europos kaimo turizmo federacijos biuro narė, dr. A.Vaitkuvienė buvo federacijos viceprezidentė. Dabar Lietuva vėl siekia laimėti rinkimus.
Lygindama Lietuvos patirtį su kitomis Europos šalimis asociacijos vadovė pastebi, kad visur šio verslo modelis yra panašus. Bene svarbiausias skirtumas yra santykis tarp vietos ir atvykstančių turistų. Austrijos, Ispanijos, Kipro ar Kretos kaimo sodybose vyrauja svečiai iš kitų šalių, o Baltijos šalyse – vietiniai žmonės. Lojaliausi savo šalių kaimo turizmo sektoriui Šiaurės šalių gyventojui. „Suomija išsiskiria labai dideliu patriotizmu. Suomijos kaimo turizmo asociacija turi savo interneto svetainę, kuri už reklamos paslaugas ima 20 proc. mokestį nuo užsakymo kainos“, – aplinkybę, kuri mūsų šalyje atrodo sunkiai įtikima, pamini LKTA vadovė. Mums per brangu ir 15 proc. mokestis, kuriuo kaimo turizmo verslui tenka dalintis su tarptautine nuomos paslaugų platforma. Siekiant jo išvengti laisvos rezervacijos vietos paskelbiamos tik paskutinę minutę. Tuo tarpu suomiai renkasi mokėti brangiau, tačiau saviems.
Dr. A.Vaitkuvienė įvardija dar vieną skirtumą: suomiai vyksta į namelius miške, kur komforto sąlygos daug paprastesnės palyginti su Lietuva.
Panašų dalyką pastebėjo Sakartvelo kaimo turizmo asociacija, su kuria LKTA turėjo bendradarbiavimo projektą. Ten dauguma turistų yra atvykstantys iš Vakarų Europos šalių, tačiau per pandemiją jų srautai labai sumažėjo. Pasikeitus svečiams į akis krito poreikių skirtumas: atvykstantiems iš užsienio šalių nereikia komforto, jie nori natūralumo, autentikos, o po šalį keliaujantieji kartvelai – komforto.
Paprašyta pasidalyti pastebėjimais apie akciją „Atviros dienos kaime“ asociacijos vadovė atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog kai kurios sodybos per akciją sulaukia tiek žmonių, kad net sudėtinga suvaldyti srautus, šiemet lankytojai primygtinai prašomi registruotis. Žinoma, antplūdžio sulaukia ne visi akcijų dalyviai, tai lemia pirmiausia geografinė padėtis. Pastebėta, kad akcijoje nori dalyvauti vis daugiau amatininkų, pradedančių verslą. Buvo tokių, kurie po akcijos skambino, dėkojo.