Žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta Tarpinstitucinė darbo grupė, siekianti sudaryti sąlygas smulkiesiems ir vidutiniams šeimos ūkiams bei smulkiajam ir vidutiniam verslui kurtis regionuose, surengė posėdį Lazdijuose. Darbo grupėje yra ir LR ŽŪR nariai – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovas Algimantas Belzus ir LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.
2020 m. vasario 26 d. vykusiame darbo grupės posėdyje Viešosios įstaigos CPO LT (Centrinė perkančioji organizacija) atstovai pristatė planus, kaip ketina vykdyti centralizuotus maisto produktų viešuosius pirkimus, kuriuose galėtų dalyvauti ūkininkai.
Darbo grupė ir svečiai
Darbo grupės posėdyje šį kartą dalyvavo šeimininkė – Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, darbo grupės pirmininkas žemės ūkio ministras Andrius Palionis, LR ŽŪR organizacijų – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovas Algimantas Belzus ir Lietuvos ekologinio ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas, darbo grupės pirmininko pavaduotojas Karolis Anužis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Andrijauskienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Lietuvos mokslininkų sąjungos atstovas Dalius Serafinas, VšĮ CPO LT atstovai: direktorius Darius Vedrickas, pirkimų vadovas Dainius Navickas ir Metodologijos ir mokymų skyriaus vadovė Kristina Gaižutienė, ŽŪM atstovai: Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė, Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Agnė Kolkaitė, Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vyr. specialistė Andrė Zenevičienė bei tiesiogiai su viešaisiais pirkimais susiję Lazdijų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, savivaldybės vaikų darželių, mokyklų bei kitų potencialių perkančiųjų institucijų atstovai ir produkcijos pardavėjai smulkieji ir vidutiniai ūkininkai.
Tarpininkams nubyra milijonai eurų
Šį kartą darbo grupės posėdyje Viešosios įstaigos CPO LT atstovai pristatė planus, kaip ketina vykdyti centralizuotus maisto produktų viešuosius pirkimus. Potencialūs pirkėjai – vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, kariuomenė, kalėjimai ir kt. Pardavėjai – smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai.
Pasak LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėjos A.Žliobaitės, darbo grupės posėdis buvo naudingas tiek potencialiems pirkėjams, tiek potencialiems produkcijos pardavėjams – ūkininkams.
Kas gali būti pirkėjai? Niekam nedraudžiama, tačiau, pavyzdžiui, maistą pirkti pagal viešuosius pirkimus ne tik gali, bet ir privalo organizacijos, kurios, daugiau nei 50 proc. lėšų veiklai vykdyti gauna iš valstybės biudžeto.
„Tokios organizacijos vykdydamos pirkimus privalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Visus pirkimus, kurie viršija 10 tūkst. EUR be PVM, reikia vykdyti per centrinę viešųjų pirkimų sistemą“, – sakė A.Žliobaitė.
Centrinę viešųjų pirkimų sistemą kuruojančios CPO LT direktorius D.Vedrickas patvirtino, kad dabar veikiančioje viešųjų pirkimų sistemoje smulkieji maisto produktų tiekėjai nedalyvauja. Apskritai visoje Lietuvoje pagal šią sistemą maisto produktus tiekia tik kelios įmonės – UAB „Sanitex“ bei UAB „Pontem“ ( nuo 2020 m. sausio 29 d. UAB „Handelshus”).
Kodėl susiklostė tokia padėtis? Todėl, kad čia „sukasi“ itin didelės pinigų sumos ir šiems bei kitiems tarpininkams „nubyra“ milijonai eurų. Taigi konkuruoti su šiais milžinais neįmanoma.
Priminsime, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, kasmet net 40-50 proc. Lietuvos biudžeto išleidžiama viešiesiems pirkimams – kasmet įvyksta viešųjų pirkimų beveik už 5 mlrd. EUR. Taigi sutaupę vos 1 proc. tarpininkai uždirba 50 mln. eurų. O jeigu sutaupo daugiau?
Atvers tiekėjų katalogo duris
Žinoma, niekas neuždraus ir ateityje minėtoms bendrovėms dirbti šioje rinkoje, tačiau tikrai atėjo laikas atsigręžti į vidaus rinkos smulkiuosius tiekėjus, kurių pasiūlymų minėtos bendrovės nenorėdavo girdėti.
Taigi CPO LT nusprendė sudaryti galimybes viešųjų pirkimų sistema pasinaudoti tiems, kurie to padaryti iki šiol neturėdavo galimybių – smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams bei kooperatyvams. Tokią galimybę planuojama diegti jau nuo šių metų kovo pabaigos. Kaip ji veiks? Iki šiol viešųjų pirkimų sistemoje buvo sudaromas pastovus tiekėjų katalogas. Nuo kovo pabaigos į šį tiekėjų katalogą bus galimybių įtraukti tiekėjus bet kada, žinoma, jeigu tiekėjai atitiks nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Sutartį sudarys ne žmogus, o sistema
Taigi schema labai paprasta ir, tikėkimės, veiks efektyviai. Į CPO LT katalogą įtraukti tiekėjai turės galimybę elektroniniu būdu pateikti duomenis apie siūlomas prekes, o pirkėjai – apie planus pirkti konkrečius produktus, t.y. nurodys perkamos produkcijos kiekį, pirkimo terminus ir kainą. Taigi tiekėjai (ūkininkai, kooperatyvai ir kt.) turės galimybių pasirinkti jų galimybes atitinkančius pirkėjų pageidavimus – ar tinka kaina, kiekis, laikas. Jeigu tinka – užpildys pasiūlymą ir pardavimo kainą. Po to sistema atrinks tiekėjus, pasiūliusius mažiausią kainą ir automatiškai, be žmogiškojo faktoriaus, sistema pateiks sutartį. Ir jokių kitų dokumentų nebereikės pildyti.
O kas produkciją tieks?
„Tai bus numatyta sutartyje, tačiau akivaizdu, kad tuo turės rūpintis tiekėjai, nes, pavyzdžiui, vaikų darželiai, mokyklos ar ligoninės ir kt. šiems reikalams transporto paprastai neturi“, – sakė A.Žliobaitė.
Be to, produktus tiekti reikės nuolat, periodiškai, pavyzdžiui, kartą ar du kartus per savaitę. Taigi tiekėjams reikės pasirūpinti ir sandėliais produkcijai saugoti.
Galimybės ir atsakomybė
Dalyvauti viešųjų pirkimų sistemoje galimybių turės smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, tačiau ar galės pasiūlyti pakankamą produktų kiekį, ar bus konkurencingi?
„Yra niuansų, kuriuos ūkininkai turės įvertinti, nes sudarytas sutartis reikės vykdyti, taigi reikės elgtis atsakingai, kitaip tektų mokėti baudas“, – įspėjo A.Žliobaitė.
O žemės ūkyje, žinia, gero oro niekas negarantuoja. Taigi reikia pagalvoti ir apie tokius atvejus. Kokia išeitis? CPO LT vadovas D.Vedrickas sakė, kad tokiais atvejais sutartį sudariusiam ūkininkui bus suteikta galimybė pasitelkti kolegų pagalbą, t.y. surasti kitą ūkininką, kuris vykdytų jo sudarytą ir jau pradėtą vykdyti sutartį.
Reikėtų kooperuotis
LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja A.Žliobaitė palankiai vertina CPO LT planus, tačiau ūkininkams patarė įvertinti ir aplinkybes.
„Sumanymas geras, bet pavieniams ūkininkams vargu ar pavyks pasinaudoti šia galimybe – todėl būtų naudinga kooperuotis. Juk, tarkime, net nedideliam vaikų darželiui reikės didesnio ne tik produktų kiekio, bet ir produktų asortimento – bulvių, morkų, burokėlių, kopūstų, pieno, mėsos, duonos. Teoriškai kiekvienas tiekėjas turėtų pasirūpinti transportu, bet juk būtų neracionalu, brangu. Kita vertus, su daugybe tiekėjų bendrauti būtų nepriimtina ir pirkėjui, nes reikėtų sukurti papildomą darbo vietą produktams iš tiekėjų priimti. Taigi ūkininkams reikėtų kooperuotis ir numatyti efektyvią logistiką“, – sakė A.Žliobaitė.
LR ŽŪR tarybos narys, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis sakė, kad pirmoji nuomonė – teigiama.
„Šis Vakarų Europos šalyse taikomas modelis ūkininkams yra palankus. Taigi gerai, kad įvertinama kitų šalių patirtis. Kita vertus, svarbu, ar ūkininkai sugebės šia galimybe pasinaudoti. Akivaizdu, kad laimės ir vartotojai, pavyzdžiui vaikų darželių ar mokyklų auklėtinių tėvai pajaus, kad mokėti nereikės daugiau, o produktų kokybė bus geresnė ir patikimesnė“, – sakė S.Daniulis.
LEŪA vadovas tikisi, kad sėkminga pradžia produktus tiekiant vaikų darželiams sudarytų galimybes sistema pasinaudoti ir kitoms institucijoms.
„Jeigu sugebėtume patys tokiu būdu produktus tiekti ne tik vaikų darželiams, bet ir mokykloms, ligoninėms, kariuomenei, tame tarpe ir NATO daliniams, kalėjimams, tai galėtume gerokai sumažinti mūsų rinkai nereikalingą maisto produktų importą ir sumažinti kai kurių žemės ūkio produktų žaliavos eksportą“, – sakė S.Daniulis.
Beje, tiek pirkėjai, tiek pardavėjai – ūkininkai turėtų ilgai nedelsti, juk sutartis reikia sudaryti ne rudenį, kai jau nuimamas derlius, bet pavasarį, kai ūkininkai planuoja – kiek ir ką auginti.
Kaip jau minėjome – CPO LT pasižadėjo centralizuotų viešųjų pirkimų sistemą naujais sumanymais papildyti nuo kovo pabaigos. Sistema veikia visoje valstybės teritorijoje, tačiau akivaizdu, kad produkcijos pardavimo – pirkimo sutartis pasirašys ūkininkai ir pirkėjai, įvertindami išlaidas transportui, t.y. tikėtina, kad tiekėjai bus iš to paties ar kaimyninių rajonų.
Elektroninio aukciono nauda
Ar tikrai yra galimybių abiem pusėms pasiekti naudos?
CDO LT duomenys rodo, kad 2019 m. įdiegus elektroninį aukcioną bendra viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė elektroninio aukciono metu sumažėjo 7,7 proc.: nuo geriausio pirminio pasiūlymo kainos 1,414 mln. EUR iki geriausios kainos po aukciono 1,318 mln. EUR. Taigi taikant elektroninį aukcioną buvo sutaupyta 96 tūkst. EUR su PVM.
2019 m. CPO LT elektroniniu katalogu naudojosi 1936 perkančiosios organizacijos ir įsigijo prekių, paslaugų ir darbų už 316,2 mln. EUR.
Posėdžio metu viešosios įstaigos CPO LT direktorius Darius Vedrickas pristatė centralizuotus maisto produktų viešuosius pirkimus (pristatymą galima rasti čia). Direktorius pažadėjo, kad jau kovo mėnesio pabaigoje organizuos mokymus visiems norintiems per CPO savo produkciją pardavinėti Alytaus apskrities ūkininkams ir būsimiems pirkėjams.
Posėdyje aktyviai dalyvavo ir savo siūlymus pateikė r ekologinio ūkio savininkė Agnė Juknevičienė, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus atstovė Virginija Adomavičienė.
Po posėdžio darbo grupės nariai aplankė Ginto Cimakausko kalakutų ūkį.