Avių augintojų viltys specializuotoje avininkystės parodoje „Avis aprengs ir pamaitins 2021“

Pavartyčių kaime (Šeduvos sen., Radviliškio r.) esančiame specializuotame avininkystės ūkyje (anksčiau – Šeduvos eksperimentinis ūkis) UAB „Genetiniai ištekliai“ padalinyje Žemės ūkio rūmų narė Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) surengė tradicine tampančią avininkystės parodą. Šįmet surengta jau devintoji paroda. Ar atkreipėte dėmesį, kad parodos pavadinime pavartotas ne esamasis, bet būsimasis laikas? Ne atsitiktinai. Deja, kol kas jis labiau atspindi ne tiek avių augintojų verslo realybę, kiek jų viltis. Apie tai parodoje irgi diskutuota, nors statistiniai duomenys rodo, kad perspektyvus avininkystės sektorius atsigauna.  

 

Rezultatai geri, bet galimybės – neišsemtos

Pavartyčių kaime esančiame UAB „Genetiniai ištekliai“ padalinyje laikoma 2300 avių. Pasak šio padalinio vadovo ir LAAA tarybos pirmininko Rimanto Kairio, tradicine tampanti paroda skirta ne tik avių augintojams (nors jiems, ko gero, pirmiausia), bet ir miestiečiams, šiais laikais jau retai matantiems besiganančias avis.

Kodėl paroda surengta būtent UAB „Genetiniai ištekliai“ valdose?

„Mes saugome lietuviškų avių genofondą – auginame Lietuvos juodgalves ir dar apie 80 Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių. Turime 800 ėriavedžių, per metus gimsta daugiau nei tūkstantis ėriukų ir juos visus parduodame Lietuvos ūkininkams. Šių metų rezultatai geri – lyginant su ankstesniais metais pardavėme 2,5 karto daugiau veislinių avyčių“, – sakė R.Kairys.

Parodoje demonstruota 15 veislių avių, o Lietuvoje šįmet registruota 157 tūkst. įvairių veislių avių. (Priminsime, kad 2001 m. – šalyje tebuvo likę apie 10 tūkst. avių). Plėtros priežastis aiški – ėrienos poreikis Lietuvos rinkoje auga, tačiau kur dėti avių vilną?

Pasak LAAA vadovės Gintarės Kisielienės, avių vilna yra natūralus ir aukščiausios kokybės produktas, tačiau problema – Lietuvoje nėra vilnos plovyklos, nors šalyje yra per 9 tūkst. avių augintojų.

Apie tai kalbėta parodoje surengtuose seminaruose ir avių augintojų diskusijose.

Plėtros perspektyvos

Atidarant parodą LR ŽŪR pirmininkas dr.Arūnas Svitojus patikino, kad avininkystės niuansai jam gerai žinomi, nes jis pats augina avis. „Avininkystė plečiasi, tačiau galimybės yra daug didesnės – prieš gerą šimtmetį Lietuvoje ūkininkai augino net per milijoną avių. Avys buvo gyvenimo ir išgyvenimo kaime šaltinis – ir mėsa, ir vilna, apsirengimas ir kt. Prieš du dešimtmečius avininkystė Lietuvoje išgyveno gilią krizę ir jau atrodė, kad ši šaka nebeatsigaus. Atsigavo ir įsitikinome, kad avininkystė ir šiais laikais gali būti perspektyvi, aplinką sauganti žemės ūkio šaka“, – sakė A.Svitojus.

LR ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas priminė, kad LAAA yra aktyvi žemdirbių savivaldos organizacijos narė su neribotomis augimo perspektyvomis.

LR ŽŪR vadovai padėką už indėlį atkuriant avininkystę šalyje pareiškė ir dovaną įteikė LAAA tarybos pirmininkui R.Kairiui.

Seminarai ir renginiai akims paganyti

Parodoje rado kuo užsiimti ir avių augintojai profesionalai – jiems buvo surengti seminarai aktualiomis temomis. Pavyzdžiui, mokslininkai pateikė informaciją apie avių vilnos termoizoliacines savybes, pasakojo apie genetinių tyrimų ir skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes didinant Lietuvoje auginamų avių genetinę vertę, apie kompiuterizuotą avių bandos valdymą ir kitas svarbias temas.

Tuo tarpu ne tik specialistai, bet ir kiti parodos lankytojai stebėjo kaip kerpamos avys, kaip avis gano aviganiai šunys. Be to, buvo surengtas parodomasis žirgų konkūras bei senovinių automobilių paradas.