Bendradarbiavimo tarp mokslininkų, konsultantų ir ūkininkų nauda

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) drauge su partneriais vykdo Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupės projektą „Trumpos maisto grandinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Šio projekto tikslas – prisidėti prie strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų įgyvendinimo. Projektą ŽŪR įgyvendina bendradarbiaudami su ūkininkais ir mokslo institucija – Lietuvos socialinių mokslų centru.

„Projekto idėja –  sukurti organizacinį modelį, kuris leistų tam tikros vietovės ūkininkams apsijungus  dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir tiekti maisto produktus viešajam sektoriui – mokykloms, ikimokyklinėms įstaigoms, ligoninėms ir kt. institucijoms. Mes siekiame, kad viešieji pirkimai būtų  orientuoti į vietinės produkcijos vartojimą, kas prisidėtų prie vietinės tiekimo grandinės, kuri užtikrintų  vartotojams šviežius, kokybiškus ir sveikus maisto produktus. Tokiu būdu būtų formuojama ūkio produkcijos paklausa ir garantuojamas tam tikras ūkio pajamų lygis. Projektą vykdome drauge su Rokiškio rajono ūkininkais, kurie yra aktyvūs ir domisi, kaip tiesiogiai galėtų prisidėti prie strategijos „Nuo ūkio iki stalo“  įgyvendinimo. Labai džiaugiamės Rokiškio rajono mero Ramūno Godeliausko palaikymu, kuris dalyvauja grupės susitikimuose ir palaiko mūsų idėją. Taip pat dėkingi esame Žemės ūkio skyriaus vedėjai Jolantai Jasiūnienei už nuolatinę metodinę pagalbą. Ūkininkai taip pat nusiteikę geranoriškai ir ryžtingai, todėl tikimės gerų rezultatų. Taip pat tikimės, kad įgyvendinant projektą  pavyks identifikuoti ir didžiausias Rokiškio rajono problemas, organizuojant trumpąją tiekimo grandinę“, – mintimis apie projektą dalinasi ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis dažniau akcentuojamas dėmesys į kokybiškus maisto produktus, jų saugą bei gyventojų mitybos gerinimą. Paskutiniais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje (ES) yra šeštoje vietoje pagal antsvorį ir dešimtoje pagal nutukimą, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirštama tris kartus daugiau nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra tiesiogiai susijusios su nekokybiškų, kancerogeninėmis  medžiagomis užterštų produktų vartojimu. Dėl šių priežasčių kiekvienam save gerbiančiam žmogui būtina žinoti apie kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus, kokias maistingas medžiagas gauname su maisto produktais ir kaip jos tenkina organizmo poreikius.

Todėl būtent aktualu ir svarbu kurti vietines tiekimo grandines, siekiant užtikrinti kuo didesnį ir platesnį vietos maisto produktų asortimentą ir jį užtikrinti be tarpininkų – t.y. švieži ir kokybiški maisto produktai atkeliauja vartotojams tiesiogiai iš ūkių. Toks bendradarbiavimas užtikrintų ne tik kokybę, bet ir pasitikėjimą.

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kuri buvo patvirtinta Europos Komisijos 2020 m. gegužės 20 d. numatė, kad bus sudarytos sąlygos pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius. Strategijoje nustatyti konkretūs ES maisto sistemos pertvarkymo tikslai, be kita ko, 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui. Joje taip pat siūloma plataus užmojo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad sveikas maistas ES piliečiams būtų prieinamiausias pasirinkimas, įskaitant vartotojų informacijos apie sveikus ir tvarius maisto produktus poreikius atitinkantį ženklinimą.