Priminsime, kad dar 2016 m. birželio 23 d. Jungtinė Karalystė surengė referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Šio balsavimo rezultatai nustebino daugelį – piliečiai pasirinko palikti Europos Sąjungą (51,9%, prieš 48,1% – 17,4 milijonų, prieš 16,1).
2017 m. kovo 29 d. Jungtinės Karalystės ministrei pirmininkei Theresai May pirmajai teko pasinaudoti Lisabonos sutarties 50-uoju straipsniu, kuris suteikia teisę bet kuriai ES šaliai pasitraukti iš Sąjungos. Tai pat, pagal šį straipsnį, šaliai yra suteikiamas dviejų metų laikotarpis, kuris yra skirtas susiderėti dėl „atsiskyrimo susitarimo“. Nors šio termino pabaiga jau čia pat, Jungtinės Karalystės parlamentas ir ministrė pirmininkė vis dar nerado visoms pusėms priimtino sprendimo. Situacija ypač pablogėjo, kai šių metų sausio 15 d. Theresos May „atsiskyrimo susitarimas“ patyrė didžiausią pralaimėjimą Britanijos parlamento istorijoje (atmestas 432 balsais prieš 202), po kurio „jokio susitarimo“ scenarijus tapo kur kas realesnis.
Grėsmingas „jokio susitarimo“ scenarijus, kuris atrodo vis įtikinamiau, privertė daugelį sunerimti. Šio scenarijaus pavojus jau turėjo aiškių pasekmių: Svaro vertė nukrito per beveik 14%, Britanijos ekonominis augimas tarp G7 šalių nukrito iš pirmos vietos iki paskutinės, krito nekilnojamo turto kainos, tokie mašinų industrijos milžinai kaip Toyota ir BMW, taip pat išreiškė savo nerimą. Besiruošiant šiai galimai katastrofai JK valdžia išleido virš 100 pamokomųjų dokumentų, kurie informuoja žmones, kokių veiksmų reikėtų imtis „jokio susitarimo“ atveju, o kai kurie žmonės net pradėjo kaupti maisto atsargas „Brexit‘o dėžėse“.
Jungtinės Karalystės maisto ir gėrimų federacija (FDF) pateikė prašymą atidėti Brexit‘ą ir taip suteikti Parlamentui daugiau laiko paruošti išėjimo strategiją. Į Europos Komisijos pirmininką Jean-Claude Junckerį kreipėsi ir „Food Drink Europe“, didžiausia Europos maisto gamintojų asociacija, prašydama pristatyti apsidraudimo planą, skirtą žemės ūkio produktų sektoriui. Organizacijos prezidentas H. Weberis pabrėžė, jog Brexit‘as be susitarimo padarytų daug žalos didelėms, vidutinėms ir mažoms kompanijoms, o dėl didelių tarifų ir pasienio patikros, žalos neišvengtų ir ūkininkai. Maisto ir gėrimų rinkai tarp ES-27 ir Jungtinės Karalystės siekiant 46 milijardus EUR, H. Weberis skatino kompanijas ruoštis blogiausiam scenarijui.
Artėjant Brexit‘o dienai į Jungtinės Karalystės valdžią kreipėsi ir Nacionalinės ūkininkų asociacijos prezidentė M. Batters, reikalaudama priimti sprendimą apsaugoti maisto tiekimą Jungtinėje Karalystėje, o šalies aplinkosaugos sekretorius M. Gove savo kalboje, kurioje palaikė „atsiskyrimo susitarimą“, pareiškė, kad išėjimas be jokio susitarimo reikštų apie 11% kainų pakilimą žemės ūkio produktams. Jautienos ir avienos kaina gali padidėti net 40%.
Nerimą, dėl „jokio susitarimo” scenarijaus įtakos verslui, išreiškė ir Velso ūkininkų asociacijos prezidentas G. Roberts, kalbėdamas kaip tai paveiks kainas, verslą ir esamus kontraktus. Jis pabrėžė jog, likus vos porai savaičių iki Brexit‘o, daugelis mėsininkų ir kitų maisto pramonės tiekėjų vis dar nežino kaip reikėtų elgtis tuo atveju, jei keistųsi Europos Sąjungos identifikacijos ir maisto saugumo etiketės, kurios yra būtinos eksportuojant produktus.
Olandijos analitikai iš Rabobank pateikė nuoseklią analizę apie „jokio susitarimo“ pasekmes Jungtinės Karalystės žemės ūkio ir maisto rinkoje. Aiškinama, jog Jungtinė Karalystė yra itin priklausoma nuo maisto importo, ir todėl tikėtina, kad jiems teks sumažinti kainas. Tai padėtų išlikti konkurencingais. Tačiau Jungtinė Karalystė neturėtų sumažinti savo standartų ir todėl importas iš ne Europos Sąjungos šalių turės būti ribojamas. Banko analitikai taip pat teigia, jog dėl maisto kainų infliacijos ir lėtesnio ekonominio augimo svaro vertė turėtų patirti dar vieną nuosmukį, kuris siektų 10-15%, dėl ko vartotojai tikriausiai pereis prie pigesnių produktų vartojimo.
Šioje analizėje nagrinėjama ir galima griežtesnių patikrų prie sienų su užsienio valstybėmis problema. Nors Jungtinė Karalystė ir pareiškė, jog nežada stabdyti prekių, tačiau net keletas papildomų minučių kiekvienam sunkvežimiui ves prie spūsčių, kas atitinkamai kels pavojų, kad produktai su trumpu galiojimo terminu suges. Norint geriau iliustruoti tokią situaciją kovo 5 d. Prancūzijos muitinės darbuotojai surengė patikros simuliaciją, kuri parodė nepasirengimą tokiam atvejui. Sunkvežimio vairuotojas iš Airijos, patyręs dviejų su pusę valandos prastovą, praėjęs patikrinimą ir atvykęs į Prancūzijos uostą, išvydo eilę sunkvežimių išsirikiavusią prie uosto, kurios ilgis siekė 6,8 km, iš kurių didžioji dauguma priklausė Airijos kompanijoms.
Jungtinės Karalystės mažmeniniai maisto prekiautojai taip pat išreiškė savo rūpesčius dėl galimo „jokio susitarimo“ scenarijaus, teigdami kad šiuo metų laiku iki 90% salotų, 80% pomidorų ir 70% minkštų vaisių yra atvežama iš Europos. Grįžimas prie Pasaulio prekybos organizacijos nuostatų reikštų mokesčius maisto prekėms, kylančias importo ir maisto kainas, o tai turėtų rimtų pasekmių ūkininkams, kurie yra pagrindinė maisto grandinės dalis.
Europos Maisto ir Gėrimų asociacijos generalinė vadovė Mella Frewen taip pat pabrėžė, kad vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos informacija dėl muitų tarifų ir prekybos nukentėtų apie 289 000 Europos maisto kompanijų, kurių 99% yra smulkios ir vidutinės.
Vasario 6 d. Žemės ūkio koalicija kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas prašydama apsvarstyti vienašališkas apsaugos priemones. Copa – Cogeca, Europos žemės ūkio ir maisto pramonės ryšių komiteto (CELCAA) ir Europos Maisto ir Gėrimų asociacijos laiškas, skirtas Europos Sąjungos vyriausiam derybininkui M.Barnier, gyrė Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybininkų komandų pastangas derantis dėl „atsiskyrimo susitarimo“ ir politinės deklaracijos.
Besiruošiant katastrofiškam „jokio susitarimo“ scenarijui Europos Komisija priėmė valstybinės paramos taisyklių pataisą (De Minimis pagalba). Šioje pataisoje padidinta valstybinė parama ūkininkams, kuri gali siekti net 25 000 EUR. Taigi, valstybės narės galės geriau reaguoti į galimos krizės pasekmes ir paremti pažeidžiamus ūkininkus. Situacijai ruošiasi ir Airijos valdžia, paskyrusi 115 milijonų EUR Brexit‘o biudžetui, iš kurių 78 milijonai EUR skirti ūkininkams, žvejams, smulkioms ir vidutinio dydžio maisto įmonėms.
Kovo 12 d. Junginės Karalystės Parlamente vykusiame balsavime ir vėl ženkliu skirtumu buvo atmestas „atsiskyrimo susitarimas“ (391 balsai prieš 242), tačiau Parlamentas taip pat atmetė ir „jokio susitarimo“ variantą (321 balsai prieš 278). T. May planavo surengti ir trečiąjį balsavimą dėl savo „atsiskyrimo susitarimo“, bet įvertinus tai, jog šansų susilaukti daugumos palaikymo ji beveik neturi, Ministrė Pirmininkė kreipėsi į Europos Sąjungą, prašydama termino pratęsimo.
Norėdami išvengti chaotiško pasitraukimo kovo 29 d., ES lyderiai priėmė vieningą sprendimą pratęsti 50 straipsnio terminą ir pateikė Jungtinei Karalystei dvi galimybes. Jeigu būtų patvirtintas „atsiskyrimo susitarimas“, galutiniam jo ratifikavimui būtų skirta laiko iki gegužės 22 d. Tačiau, jei Bendruomenių Rūmai iki balandžio 12 d. nepriims jokio sprendimo, jiems teks rinktis ar balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ir prašyti tolimesnio Brexit‘o pratęsimo arba vis dėlto išeiti be susitarimo.
Kovo 24 d. vyko aukščiausio lygio susitikimas, kuriame T. May diskutavo su Brexit‘o šalininkais ir konservatorių partijos nariais (Boris Johnson, Jacob Rees-Mogg, Iain Duncan Smith ir Dominic Raab) dėl galimo trečio „atsiskyrimo susitarimo“ balsavimo. Paaiškėjo jog balsavimo tikriausiai nebus, nes, kaip teigė vienas iš konservatorių, „T. May toliau kartoja tą patį ir tris valandas trukusiame susitikime nepataikė nieko naujo“. Ministrė susilaukė daug kritikos, o keletas aukšto rango politikų pareiškė, kad jos „atsiskyrimo susitarimas“ bus priimtas tik tada, jei T. May atsistatydins ir perleis tolimesnes derybas kitam Ministrui Pirmininkui.
Nors T. May ir nieko neatsakė į tokį pasiūlymą ji vis tiek gali prarasti Brexit‘o proceso kontrolę. Kovo 25 d. vyks balsavimas Parlamente, kurio metu bus sprendžiama, ar parlamentas perims darbotvarkės valdymą ir surengs preliminarius balsavimus dėl galimų Brexit‘o susitarimo alternatyvų. Kol kas pasiūlyti septyni galimi variantai: dabartinis T. May „atsiskyrimo susitarimas“; išėjimas liekant muitų sąjungos nare; Brexit‘as kartu su muitų sąjungos naryste ir likimu bendrojoje rinkoje; laisvosios prekybos susitarimas, kuris būtų panašus į Kanados susitarimą; išėjimas be jokio susitarimo; antras referendumas, kurio metu žmonės dar kartą balsuotų, ar tikrai nori palikti ES; ir galiausiai 50 straipsnio atšaukimas, kuris reikštų Brexit‘o pabaigą ir Jungtinės Karalystės pasilikimą ES be jokių pakeitimų.
Jeigu nė vienas iš šių variantų nesulauktų daugumos, dėl T. May „atsiskyrimo susitarimo“ galėtų būti balsuojama ir trečiąjį kartą, tačiau jei Ministrė Pirmininkė vėl patirtų panašaus masto pralaimėjimą, jos užimamoms pareigoms iškiltų rimtas pavojus.
Žmonių nepasitenkinimas esama situacija yra didžiulis. Tai parodo kovo 23 d. surengtas protestas dėl naujo referendumo. Proteste dalyvavo daugiau nei milijonas piliečių – tai yra didžiausias protestas kokį Jungtinei Karalystei teko patirti per pastaruosius 15 metų. Taip pat rekordinio populiarumo susilaukė ir peticija, kurioje žmonės prašo atšaukti 50 straipsnį ir permąstyti išėjimą iš Europos Sąjungos. Šią peticiją Parlamento puslapyje jau pasirašė 5,3 milijono žmonių.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.