2018 m. lapkričio 12 d. Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus teisininkė Agnė Bundzinskaitė dalyvavo Copa – Cogeca Aplinkos darbo grupės posėdyje.
Darbo grupėje aktyviai diskutuota apie naujų aplinkosauginių schemų galimybes ir jų patrauklumą ūkininkams, didelis dėmesys skirtas biologinės įvairovės nykimo problematikai ir siekiui išlaikyti natūralių ekosistemų pajėgumą. Europos Komisijos atstovė detaliau pristatė tvaraus finansavimo direktyvą, taksonomijos sąvoką ir procesus, apžvelgė ilgalaikį aplinkos apsaugos veiksmų planą, akcentuodama pagrindinius aplinkos apsaugos tikslus: klimato kaitos pokyčių mažinimą ir prisitaikymą, vandens išteklių valdymą ir išsaugojimą, apykaitinę ekonomiką ir atliekų prevenciją, taršos prevenciją ir kontrolę bei kt.
Posėdyje taip pat detalizuota ES ilgalaikių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategija pagal Paryžiaus susitarimą ir konkretūs tikslai, kuriuos valstybės narės (tame tarpe ir Lietuva) turi / turės įgyvendinti siekdamos sumažinti klimato kaitos padarinius (p.v.z. užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu būtų gerokai mažesnis nei 2 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra ir dėti pastangas, kad ji nepadidėtų daugiau kaip 1,5 C).
Copa – Cogeca atstovai pateikė ES biologinės įvairovės strategijos vertinimą ir akcentavo būtinybę valstybėms narėms keistis gerąją patirtimi, idant būtų pasiekti strategijos tikslai: baigtas kurti Natura 2000 tinklas ir užtikrinamas geras jo valdymas, teisinių įsipareigojimų vykdymo stiprinimas, sukurti specialūs dvišaliai mainai (įtraukiant privatų sektorių, NVO ir kt.), užtikrinamas tinkamas Natura 2000 teritorijų finansavimas, suinteresuotų šalių informatyvumo didinimas ir jų dalyvavimas procesuose, sudarytas ekosistemų ir jų paslaugų žemėlapis bei užtikrinama, kad biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijos nebūtų prarastos. Posėdžio metu pabrėžta, kad naujasis BŽŪP po 2020 m. bus grindžiamas 9 tikslais ir net 4 iš jų yra skirti būtent klimato kaitai ir aplinkos apsaugai (prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir tvarios energetikos; skatinti tvarų vystymąsi, veiksmingą gamtos išteklių valdymą; prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos, ekosistemos gerinimo, išsaugojimo; saugus, tvarus ir maistingas maistas, gyvūnų gerovė).
Copa – Cogeca sekretoriatas pristatė ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašo aktualijas (šiuo metu sąraše yra 49 rūšys), pabrėždamas, kad šiuo metu vyksta darbai siekiant naujo Sąjungos sąrašo atnaujinimo, kuris planuojamas 2019 m. Reaguodamas į esamą situaciją, dėl Europos Komisijos siekio įtraukti kanadinę audinę į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Danijos atstovas paragino visas valstybes nares nepritarti tokiam Europos Komisijos siūlymui ir palaikyti Danijos ir kitų šalių (tame tarpe ir Lietuvos) poziciją, pabrėždamas, kad specializuotuose kailinių žvėrelių ūkiuose auginamos kanadinės audinės daro reikšmingą poveikį ne tik šalių ekonomikai, tačiau ir socialiniams interesams.
Posėdyje taip pat vyko įnirtingos diskusijos su Europos Komisijos atstovu dėl vilkų daromos žalos Europoje. Valstybės narės vieningai pabrėžė, kad problemos mastas yra didelis ir tik piniginės kompensacijos už padarytą žalą neišspręs problemos iš esmės. Europos Komisijos atstovas akcentavo, kad problema turi būti sprendžiama ir nacionaliniu ir tarptautiniu Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau didžiausia atsakomybė tenka valstybei narei, kadangi būtent ji turi priimti politinius sprendimus, susijusius su vilkų populiacija. Diskusijų metu šalys narės vieningai nutarė, kad šią problemą reikia spręsti kompleksiškai t.y. pakankamai dėmesio skirti prevencijai, užtikrinti tinkamą kompensavimo už padarytą žalą mechanizmą bei kontroliuoti populiaciją.