Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas, akademikas Vytautas Ruzgas dalyvavo Copa-Cogeca darbo grupės „Sėklos“ posėdyje, kuriame daugiausia diskusijų buvo dėl naujo ES Reglamento projekto, skirto naujų genomikos metodų (NGM) taikymą naujų veislių kūrimui.
„Apie šį projektą dabar nemažai kalbama, nors daug kas jame iki galo neaišku. Kai kas sako „tai detalės“, nors posakį, kas slypi detalėse – žino visi. Esminis projekto momentas tai, kad kai kuriuos selekcijos metodus, kurie dabar priskiriami prie GMO, ateityje būtų laikomi jau ne GMO, jei veislėms gauti bus naudojama įprastinė selekcinė medžiaga. Sukurtos veislės būtų vadinamos NGM pirmos grupės augalais. Tai lyg ir nieko, ir dabar selekcininkai kurdami pav. naujas paprastųjų kviečių veisles, kryžminimams retkarčiais naudoja ir kietuosius kviečius, varputį, kitas giminingas augalų rūšis. Kvietrugį visi žino seniai, jis sukurtas dar praeitame šimtmetyje. Tiesa, jei augalai genetiškai labiau skiriasi, hibridinės sėklos gaunamos sunkiai ir jų nedaug, nes augalai, galima pasakyti, biologiškai priešinasi ir ne viską toleruoja. Gautas naujas augalo genomas stabilizuojasi ilgai – dešimt ir daugiau metų, per tą laiką genetiškai skyla ir keičiasi. Veikiant NGM metodais, žmogaus valia prieš augalą didesnė ir selekcijos procesas greitesnis. Jeigu veislių kūrimui bus panaudoti tolimi genomai, kaip pav. buvo bandoma į bulvę įdėti žuvies genomo dalį, tokios veislės bus laikomos NGM antros grupės augalais ir prilyginamos genetiškai modifikuotiems organizmams, kaip ir buvo. Klausant darbo grupės „Sėklos“ posėdį susidarė įspūdis, kad dalyviai Reglamento projektą neblogai išnagrinėję ir turi žmonių, galinčių kvalifikuotai patarti. Daugiausia diskusijų buvo dėl to, kad NGM veisles Reglamente siūloma ne registruoti, kaip dabar nustato veikiantys norminiai aktai, o patentuoti. Pagal dabartines nuostatas augalų veisles, kaip pradinę medžiagą, selekcininkai gali laisvai naudoti naujų veislių kūrimui. Kai bus veislės užpatentuotos – nebegalės. O kaip bus, jei ūkininkas pats pasidaugins patentuotą veislę? Patentinis režimas, greičiausiai, bus taikomas ir jam. Diskusijoje buvo kalbama, kad šiuo metu veisles kuriančios smulkios ir vidutinės selekcijos įstaigos, dėl marketinge labai reklamuojamų NGM veislių turės išnykti, liks tik kelios stambiausios. Ar naujos NGM veislės išspręs visas aktualias auginimo problemas ir atsvers visas dabar sukuriamas veisles, kai kurie diskusijos dalyviai abejojo. Buvo ir tiesiai klausiama- jeigu NGM pirmos grupės veislės niekuo nesiskiria nuo paprasčiausių veislių, kaip teigia jų propaguotojai, tai kodėl taip norima jas patentuoti? Kaip selekcininkas galiu pasakyti, jei naujai veislei sukurti panaudosi kažkokią veislę, tai naują veislę galėsi pateikti į rinką ne anksčiau kaip po 10- 12 metų. Senoji panaudota veislė rinkoje jau bus neaktuali. NGM kūrėjai ir be patentavimo galėtų savo veisles tiekti rinkai toliau, nors atsiras daugiau ant kulnų lipančių konkurentų. Bet nuo to ūkininkai ir bendras šalies aruodas išloštų”, – informuoja V.Ruzgas.
Darbo grupės dalyviai dėl idėjos kurti veisles naujais genominiais metodais neprieštaravo, bet pasakė, kad reikia išspręsti veislių registravimo ir kitus teisinius klausimus, numatyti kaip bus su ekologiniu auginimu, vieša informacija galutiniams naudotojams ir kt. Tai aktualūs klausimai, kuriems, su atsargiu optimizmu, pritariu ir aš.
Akademikas Vytautas Ruzgas, Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas