2019 m. spalio 10-11 d. LR ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė dalyvavo Copa-Cogeca darbo grupės ir Europos Komisijos pilietinio dialogo grupės posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys buvo skirtas tiesioginėms išmokoms ir žalinimui.
Posėdžių metu aptarta ES institucijų darbotvarkė, susijusi su BŽŪP reformos įgyvendinimu. Šiuo metu yra pateikti Europos Komisijos pasiūlymai bei Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonė. Naujosios sudėties komitetas planuoja tęsti pradėtą darbą, tačiau dar gali būti teikiami pasiūlymai kai kuriems Komisijos parengtų teisės aktų straipsniams keisti. Vėliau poziciją dėl šių teisės aktų turės pareiški visas Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje, taip pat laukiama Europos Sąjungos Tarybos – visų šalių narių atstovų pozicijos. Įvertinant tai, jog tokie politiniai veiksmai paprastai užtrunka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kyla daug neaiškumų dėl Brexit ir ES biudžeto, ir net patvirtinus teisės aktus dar reikės laiko patvirtinti visų ES šalių narių BŽŪP strateginius planus, galima tikėtis, kad pilnam BŽŪP reformos įgyvendinimui bus reikalingas dvejų metų pereinamasis laikotarpis. Deja, kol kas neaiškios šio laikotarpio sąlygos.
Posėdžiuose buvo aptartas kai kurių šalių pasirengimas strateginiams planams, šių metų nuolaidos žalinimo reikalavimams, kurios buvo suteiktos dėl vasaros sausros. Daug diskusijų kilo dėl aktyvaus, arba pagal siūlomus teisės aktus „tikrojo” ūkininko apibrėžimo. Ši tema ypač svarbi, nes tik „tikrieji” ūkininkai galės pretenduoti į tiesiogines išmokas.
Europos Komisijos siūlymuose paliekama daug laisvės pačioms šalims narėms apibrėžti, kas yra „tikrasis” ūkininkas, tačiau apibrėžimas turi užtikrinti, kad „tikrųjų” ūkininkų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų didžiąją jų pajamų dalį ir, kad žemės ūkis būtų jų pagrindinė ekonominė veikla. Komisijos nuomone, išimčių iš šios taisyklės nereikia taikyti net smulkiems šeimos ūkiams. Europos Parlamentas, savo nuožiūra, nori apibrėžimų, palankesnių šeimos ūkiams, o ne stambioms kompanijoms.
Vaida Leščauskaitė posėdžio metu pažymėjo, jog pernelyg griežtas „tikrojo” ūkininko apibrėžimo siejimas su pajamomis gali būti pavojingas smulkiems šeimos ūkiams. „Jeigu smulkus ūkininkas turi ir kitą pajamų šaltinį, ir tos pajamos prastais metais viršija ūkio pajamas – ūkis neturėtų būti dar labiau baudžiamas.” ŽŪR atstovė taip pat pasiūlė, kad, jeigu naujosios BŽŪP tikslai siejami su inovacijų diegimu, išmaniuoju žemės ūkiu, technologijų plėtra, galbūt vertėtų ir „tikrojo” ūkininko apibrėžimą sieti su kvalifikacijos kėlimu, dalyvavimu mokymuose, inovacijų projektuose.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.