Copa-Cogeca pozicijoje dėl BŽŪP ateities– Lietuvos ūkininkams palankios nuostatos

Balandžio 27-28 d. Briuselyje įvyko Copa-Cogeca prezidiumo posėdis, kuriame buvo svarstoma šios organizacijos pirminė pozicija dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities.

Kaip sako posėdyje dalyvavusi Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėja Leščauskaitė –„svarstant aštuonių puslapių pateiktą dokumentą žemdirbiškų organizacijų vadovai ir atstovai aktyviai diskutavo ir išskyrė tris BŽŪP prioritetus: 1) nuoseklus BŽŪP tikslų siekimas (ūkininkų reikšmė kaimo vietovėms, tolesnė žemės ūkio sektoriaus orientacija į rinką, derinama su papildomomis priemonėmis užtikrinti ūkininkų gerovę); 2) stiprios BŽŪP svarba (dviejų ramsčių BŽŪP struktūros išlaikymas, gamtinių kliūčių padarytų nuostolių kompensavimas, BŽŪP biudžeto išlaikymas); 3) tvaraus žemės ūkio Europoje plėtra per BŽŪP (BŽŪP paprastinimas, klimato kaitos ir tvarios plėtros tikslų integravimas, efektyvių rizikos valdymo priemonių vystymas, ūkininkų padėties maisto grandinėje gerinimas, parama kooperacijai ir gamintojų grupėms, parama investicijoms ir infrastruktūros gerinimui, kartų kaitos žemės ūkyje užtikrinimas)“.

Tenka pažymėti, jog nemaža šios pozicijos dalis atitinka Žemės ūkio rūmų organizacijų suformuotai pozicijai. Dokumentuose kartojasi tokie aspektai kaip:

  • stipraus BŽŪP biudžeto išlaikymas, užtikrinant pirmojo ir antrojo BŽŪP ramsčių finansavimą;
  • efektyvių rizikos valdymo mechanizmų kūrimas;
  • sąžiningas maisto grandinės funkcionavimas ir palankesnis kainos pasiskirstymas grandinėje pradiniams žemės ūkio produkcijos gamintojams, kooperacijos skatinimas;
  • kaitų kaitos žemės ūkyje užtikrinimas.

Paminėtas pozicijoje ir Lietuvos bei kitų „naujųjų“ ES narių ūkininkams ypač aktualus klausimas dėl esamos tiesioginių išmokų nelygybės, kuri iškraipo konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje. Nepaisant to, kad Copa-Cogeca aktyviai veikia dideles išmokas gaunančių „senųjų“ ES narių atstovai, kuriems išmokų sulyginimas nėra naudingas, galutiniame pozicijos variante teigiama, jog „Tam, kad kaimo vietovės visoje ES būtų gyvybingos, turėtų būti siekiama tolesnės pažangos harmonizuojant tiesioginių išmokų lygius tarp ES šalių narių, atsižvelgiant į sąlygų skirtumus.“

Skip to content