Rugsėjo 8 d. pažangiausi šalies daržininkai rinkosi Kėdainių rajone Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) surengtoje lauko dienoje – diskusijoje „Inovatyvių technologijų taikymas daržininkystėje, keičiantis klimatinėms sąlygoms“. Daržininkai ne tik pasikeitė gerąja ūkininkavimo patirtimi, bet ir apžvelgė daržininkystės sektoriaus padėtį, atvirai kalbėjo apie potencialius išmokų „medžiotojus“.
Ekstremalūs metai
LDAA direktorė Indrė Lukoševičienė kalbėjo, kad inovatyvių technologijų taikymas itin svarbus daržininkystėje klimato kaitos kontekste ne tik auginant daržoves, bet ir jas nuimant iš laukų, vėliau sandėliuojant taip pat ir prižiūrint melioracijos sistemas. Tačiau nors dauguma didžiųjų daržovių augintojų jau turi įsidiegę šiuolaikiškas laistymo sistemas, šių metų vasara pridarė nemažai sunkumų. I. Lukoševičienė su apmaudu konstatavo, kad šie metai augintojams buvo ir vis dar yra ekstremalūs, pavasaris buvo šaltas ir vėlyvas, užsitęsusi sausra ir galiausiai kruša, niokojo pasėlius.
Trūksta organinių trąšų
Lauko dienoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas pasidžiaugė daržovių augintojų vienybe ir noru keistis gerąja patirtimi, praktinėmis žiniomis. Pasak jo, šios asociacijos veiklumas geras koordinuoto darbo pavyzdys. ŽŪR padėkas vicepirmininkas įteikė Kėdainių rajono ūkininkui, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariui Vidmantui Kvedarui už bendradarbiavimą, dalijimąsi gerąja patirtimi ir pagalbą organizuojant lauko dieną; UAB Baltic Agro partneriams „Tradecorp“ už dalijimąsi mokslo žiniomis pagrįsta praktika bei pagalbą organizuojant lauko dieną.
„Šiuo metu didžiausias iššūkis su kuriuo susiduria daržininkai – klimato kaita. Orai tampa permainingi, tenka prie to prisitaikyti. Natūralu, kad ūkininkai nori valdyti rizikas ir tobulinti pasėlių draudimo tvarką“, – pabrėžė A. Baravykas.
Jį taip pat maloniai nustebino daržininkų diegiamos technologijos ūkiuose, pažangūs būdai prižiūrėti melioracijos sistemas. A. Baravyką tik neramina tai, kad daržininkai priversti organines trąšas – paukščių mėšlą, gabentis iš Nyderlandų, kai tuo tarpu Lietuvoje de facto gyvulininkystė yra prioritetas, tačiau nesugebame apsirūpinti natūraliomis trąšomis. „Prieš dešimtmetį skaičiavau, kad iš tuomet augintų gyvulių skaičiaus galime organinėmis trąšomis aprūpinti tik 8 proc. viso tręšimo poreikio. Akivaizdu, kad mūsų laukams trūksta natūralių trąšų, tačiau mes tuo pasirūpinti negebame“, – apgailestavo ŽŪR vicepirmininkas.
Daržovių plotas kiekvienais metais didėja
Daržovių augintojų vadovė taip pat, kaip jau tapo įprasta, apžvelgė ir šiųmetę deklaruotų plotų situaciją Lietuvoje. Šiemet bulvių deklaruota 9 842 ha, daržovių 7 208 ha ir 68 ha uždaro grunto daržovių.
Bulvių pasėlių plotai trejus metus mažėjo, o šiemet matomas padidėjimas 220 ha. „LDAA narių bulvių plotai padidėjo 220 ha, matome jog prekiniai bulvių ūkiai mato šio sektoriaus perspektyvas. Kadangi bendro ir narių skaičiai identiškai sutampa. Deklaruotų daržovių plotuose taip pat matomas padidėjimas. Daržovių deklaruota beveik 265 hektarais daugiau. Uždaro grunto daržovių plotai padidėjo 1 hektaru ir grįžo į 2021 metais buvusį plotą. Asociacijos narių bendras daržovių plotas kiekvienais metais auga – 2022 metais 78 hektarais, o šiemet – 36 hektarais“, – pasidžiaugė I. Lukoševičienė.
Kalbant apie pagrindinių daržovių pasėlių pokytį šiemet pirmoje deklaruotų daržovių vietoje vėl burokėliai. Plotai padidėjo beveik 96 ha ir pasiekė 1 558 ha, tačiau narių plotai sumažėjo 63 ha. Antroje vietoje lieka moliūgai. Trečioje – svogūnai su 947 ha, plotai padidėjo 98 ha, asociacijos nariai svogūnų plotus padidino 104 ha. Šiam padidėjimui įtakos turėjo dar šiais metais juntamas svogūnų trūkumas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Vėl bunda išmokų „medžiotojai“
LDAA direktorė priminė, kad šiemet susietoji parama už moliūgus nebus mokama. Tačiau nors moliūgų pasėlių plotai sumažėjo 319 ha, jų plotai liko nepagrįstai dideli – 1384 hektarai. „Mes ir toliau liekame prie nuomonės, kad didžioji dalis moliūgų auginama fiktyviai pasididinti ūkio ekonominį dydį, kad galėtų gauti didesnes investicines paramas, taip pat masina susietoji parama, kuri kiekvienais metais mažėja realiai auginantiems prekinę daržovių produkciją. Kokie auginami moliūgų plotai prekiniai produkcijai pamatysime po 3-4 metų, kuomet baigsis gavusiųjų paramą 5 metų įsipareigojimų laikotarpis“, – tvirtino I. Lukoševičienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog nuo šių metų už krapus vėl pradėtos mokėti susietos išmokos. Dėl to krapų plotai padidėjo 31 ha arba 41 proc., tai yra signalas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) atidžiau tikrinti krapų pasėlius, nes tikėtina, kad šie plotai pradės vėl smarkiai augti.
„Taip pat žymus padidėjimas cukinijų pasėlių, šie plotai padidėjo 186 ha arba 144 proc. Ir šis padidėjimas yra dėl „išmokų medžiotojų“, kurie sužinoję, jog už moliūgus nebus mokama susietoji parama, patys man skambino ir sakė, kad tuomet visi tokie augintojai pradės auginti cukinijas. Ar buvo išauginta prekinė produkcija, ar Lietuvos rinka imli šiai produkcijai? Vargu. Baltųjų ir juodųjų ridikų, aguročių ir kalendrų plotai ženkliai išaugo, ridikų plotai padidėjo 304 ha. Aguročių plotai išaugo 797 proc. ir padidėjo iki 5,5 ha, kai pernai buvo auginama tik 69 arai. Kalendrų šiemet deklaruota beveik 39 hektarai, kai pernai jų buvo beveik 4 hektarai. Todėl norėčiau atkreipti NMA dėmesį ir paprašyti griežčiau, siektina 100 proc., tikrinti, krapų, kalendrų, aguročių ir ridikų pasėlius. Nes matant tokią pasėlių išaugimo tendenciją, tikėtina, kad tai vyksta dėl mokamų susietų išmokų“, – įsitikinusi I. Lukoševičienė.
Bėdos dėl GAAB reikalavimų
LDAA vadovė susirinkusiems Žemės ūkio ministerijos atstovams priminė ir didelį galvos skausmą keliantį Geros agrarinės ir aplinkosaugos (GAAB) būklės 6-ąjį reikalavimą. „Turime išimtį, kad po daržovių nereikia minimalios dangos per žiemą. Nepaisant to, identifikavome ir dar vieną sudėtingą situaciją, su kuria susiduria daržoves auginantys ūkininkai siekdami įgyvendinti GAAB 6 reikalavimą“, – problemą pristatė I. Lukoševičienė.
Anot jos, Lietuvos sąlygomis prekinė daržininkystė neįmanoma be rudeninio arimo. Specializuotiems daržininkystės ūkiams neįmanoma laikytis 4-5 laukų sėjomainos nesikeičiant laukų su grūdų augintojais, kurie deklaruojant pasėlius būna grūdininkų balanse ir užtraukia pastariesiems sankcijas dėl dangos neišlaikymo per žiemą. Daržininkų keitimasis laukais su grūdininkais naudingas abiem pusėms, nes grūdininkams taip pat privaloma sėjomaina. Po javų derliaus nuėmimo, kuomet sekančiais metais tame pačiame lauke planuojama auginti daržoves (pavyzdžiui, morkas) būtina iš rudens parengti dirvą t. y. ją supurenti ir suarti, dėl šios priežasties nėra galimybių užtikrinti dirvos dangą prieš daržovių auginimą. Jei šiame lauke dangos neužtikrinsi, grūdininkas sulauks sankcijos. Daržovių augintojai baiminasi, kad rudenį grūdininkai bijodami sankcijų nesikeis laukais ir ūkiai negalės auginti daržovių. Iškyla grėsmė neaprūpinti Lietuvos rinkos lietuviškomis daržovėmis.
