Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) Valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas, Lietuvos daržovių augintojų (LDA) asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė ir Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis susitiko su VMVT vadove Audrone Mikalauskiene ir komanda. Susitikimo tikslas – aptarti priemones, kurios užkirstų kelią prekiauti iš šalies agresorės įvežtomis daržovėmis.
Kaip rusiška produkcija patenka į Lietuvą? Produkcija yra užauginama Rusijoje, tuomet eksportuojama į Baltarusiją, o iš ten išvežama į Lenkiją, Lietuvą, Latviją bei Estiją, tačiau kilmės šalis yra klastojama ir pardavimo dokumentuose nurodoma, kad daržovės užaugintos Lenkijoje.
LŠA vadovas Paulius Andriejavas atkreipė dėmesį, kad importuotos daržovės yra realizuojamos net kelis kartus pigiau, nei užaugintos Lenkijoje, Lietuvoje ar Latvijoje. Taip yra todėl, kad energetinės sąnaudos Rusijos Federacijoje, dėl jai taikomų sankcijų yra ženkliai mažesnės nei Europos Sąjungoje, nemokami jokie taršos ar klimato kaitos mokesčiai, nemaža dalis produkcijos yra realizuojama šešėlinėje rinkoje, siekiant išvengti galiojančių mokesčių mokėjimo. Tai ženkliai įtakoja nesąžiningą konkurenciją, kuri griauna visą Europos Sąjungos formuojamą politiką t. y. žaliąjį kursą, trumpąsias maisto tiekimo grandines, darbo vietų kūrimą kaimiškose vietovėse. P.Andriejavas atkreipia dėmesį ir į tai, kad klastojami dokumentai, o dėl blogo ženklinimo klaidinami vartotojai.
LŠA pažymi, kad dėl tokios situacijos Lietuvos augintojai patiria nuostolius, nes šviežių daržovių rinka yra labai jautri kainai bei realizuojamam kiekiui. Vien šiltnamiuose užaugintų agurkų į Lenkiją iš Rusijos Federacijos per mėnesį yra importuojama 2-3 tūkst. tonų ir kiekiai toliau auga.
LDAA direktorė Indrė Lukoševičienė pažymėjo, kad asociacija visada rekomendavo vartotojui stebėti etiketes, skaityti, iš kur yra importuojamos daržovės. Šiuo atveju, žinoma, nebūtinai bus parašyta etiketėje, kad kilmės šalis yra Rusija, tačiau nereikia pamiršti, kad ne ES užaugintoms daržovėms nėra taikomas augalų apsaugos ribojimas, nėra taikomas žaliasis kursas. Taip pat nereikia pamiršti, kad Europos Sąjungos šalys augina tvariau ir atsakingiau. „ Galiu teigti, kad prekybos tinkluose rasite beveik 99 proc. lietuviškų daržovių su teisingu žymėjimu. Tačiau turguose, bazėse ar kitose prekybos būtina atidžiai žiūrėti į etiketes, nes tai nebūtinai bus lietuviškos daržovės, net jeigu ir užrašyta, kad tai yra lietuviškos kilmės daržovės. Tik žinia, kad už tokį klastojimą gresia rimta atsakomybė“, – sakė I. Lukoševičienė. rasta nemažai nusižengimų.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pažymėjo, kad nors ES Rusijai ir Baltarusijai taiko įvairias sankcijas, tačiau jų poveikis ir veiksmingumas nėra pakankamas, kad apribotų Rusijos pajėgumą vykdyti karą prieš Ukrainą. „Svarbu ir tai, kad žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos neša didžiulį pelną šių šalių gamintojams, prekybininkams ir jų biudžetams, o Lietuvos bei visos ES augintojams daroma ekonominė žala ir žlugdomas daržovių sektorius. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus pradėti vežti ir pomidorai. ŽŪR kreipėsi į Lenkijos žemės ūkio rūmus su prašymu vienyti jėgas ir drauge kreiptis į ES atsakingas institucijas, kad būtų uždraustas žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat šalių lygmeniu įvedamos netarifinės priemonės (produktų veterinarinės patikros pasienyje ir pan.), išaiškintos įmonės, kurios importuoja „kruviną produkciją“ (šiuo atveju agurkus) ir jos viešinamos visuomenei. Todėl matome ypatingą VMVT veiklos svarbą tikrinant įvežamos produkcijos tikrąją kilmės šalį, kad šešėlinės produkcijos importas iš Rusijos Federacijos būtų sustabdytas, nes tai kenkia ne tik daržovių sektoriaus konkurencingumui Lietuvoje, bet ir kelia pagrįstą vartotojų nepasitikėjimą visa Lietuvoje užauginta ir parduodama produkcija“, – pažymi S.Dimaitis.
„Labai naudingos kolegų, dirbančių daržovių auginimo ir prekybos sferoje, įžvalgos dėl specifinių niuansų į kuriuos VMVT inspektoriai galėtų atkreipti dėmesį, vykdydami prekiautojų daržovėmis patikras. Tam tikros indikacijos padės kontrolės metu greičiau nustatyti nesąžiningų daržovių pardavėjų veiksmus bandant suklaidinti vartotojus dėl parduodamos produkcijos kilmės ar kokybės. Mes neturime duomenų, kad pernai ir šiemet iš padidintos rizikos šalių, tokių kaip Rusija, Baltarusija, į Lietuvą tiesiogiai įvežamos daržovės, tačiau tokių abejonių kyla sąžiningiems rinkos dalyviams. Norime giliau suprasti situaciją, todėl šviežių vaisių, uogų ir daržovių prekeivių kontrolė bus sustiprinta, atlikti papildomi ir produkcijos kilmės tyrimai“, – pasakojo VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Susitikime sutarta, kad daržovių augintojus vienijančių asociacijų atstovai nuolat palaikys tiesioginį ryšį su VMVT bei teiks informaciją ir naujas indikacijas, į kurias būtų naudinga atsižvelgti vykdant prekybos daržovėmis kontrolę.
VMVT vadovė taip pat patvirtino, kad atlikus prekybos kontrolę, jos rezultatus susijusius su prekybiniais ryšiais iš Lenkijos perduos Lenkijos kolegoms. Sutarta, kad tokie susitikimai bus organizuojami nuolatos, siekiant ne tik aptarti, bet ir spręsti probleminius klausimus.