Balandžio 4 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko diskusija – konferencija „ Naujos tvaraus vystymosi ir perėjimo prie tvarios bioekonomikos galimybės naudojant Europos investicijų banko finansines priemones“, kurioje pranešimą „Žemės ūkio finansavimo sąlygos Kredito įstaigose“ skaitė Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vyr. specialistė Živilė Vitkienė. PRANEŠIMAS
Diskusijos – konferencijos tikslas – aptarti finansavimo galimybes ir padėti plėtoti investicijas bei ekonomiškai gyvybingus projektus, kurie prisidėtų prie regionų plėtros ir konkurencingumo didinimo.
Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vyr. specialistė Živilė Vitkienė pranešime akcentavo tai, kad didelės paskolų ūkininkams palūkanos Kredito įstaigose ir reikalaujamas 10-30 proc. pradinis įnašas, aukštas ūkio pelningumo lygis bei turto įkeitimas stabdo ūkių plėtrą. Ūkininkai negali atsinaujinti technikos, plėsti žemės ūkio valdų, dalyvauti projektuose. Nuo 2015 m. birželio iki 2016 m. birželio 8,3 procentais sumažėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažino ir ūkininkų mokumą, tuo pačiu sumažėjo ir galimybės gauti kreditą. Ūkininkai priversti skolintis iš supirkėjų, kurie taip pat reikalauja didelių palūkanų – ūkininkų apklausų duomenimis apie 4-9 proc. Nepaisant didelių palūkanų, ūkininkai priversti tartis parduoti produkciją neaiškiomis ateities kainomis. Taigi, atsiranda rizika, jog iki laiko kada reikės perduoti produkciją supirkėjui, rinkos kainos padidės, o ūkininkas privalės parduoti produkciją už iš anksto sutartą kainą, kuri yra mažesnė nei rinkos kaina, ir dar privalės mokėti sutartas palūkanas. Siekiant skatinti investicijas ir ekonomiškai gyvybingus projektus bei vystyti plėtrą regionuose ir didinti konkurencingumą, ūkininkams būtini instrumentai gauti paskolas lengvatinėmis sąlygomis arba sudaryta galimybė pasinaudoti kitomis paramos priemonėmis.
„Vienas iš pagrindinių finansinių priemonių privalumų – paskolintų lėšų pakartotinis naudojimas, kai grįžusios lėšos vėl gali būti naudojamos svarbiems projektams finansuoti, taip suteikiant paramą didesniam pareiškėjų skaičiui. Ne mažiau svarbi yra garantijų teikimo priemonė, kai kredito įstaigoms užtikrinamas verslo subjektams suteiktų paskolų grąžinimas. Naudojant ES lėšas per finansines priemones, t. y. teikiant ne vienkartines negrąžinamas subsidijas, o skolinant lėšas, teikiant garantijas ir pan., investuotos lėšos sugrįš ir galės toliau būti naudojamos siekiant ilgalaikės tiek žemės ūkio, tiek kitų sektorių plėtros“, – teigė Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Savo nuomonėmis bei įžvalgomis Konferencijoje nuomonėmis dalinosi Lietuvos ir užsienio finansinių priemonių specialistai bei ekspertai.