Vasario 15 d. vyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuota diskusija dėl Žemės ūkio ministro 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-48 pakeistų Pieno supirkimo taisyklių (toliau – Taisyklės). Nuo 2021 m. kovo 1 d. įsigalios patikslinta Taisyklių 63 punkto nuostata, kad superkant pieną bei vykdant šio pieno mėginių tapatumo kontrolę, laboratorijai nustačius netapačius mėginius, duomenų analizės lape turės būti pažymėta, kad tie mėginiai yra falsifikuoti. Taip pat nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. visas superkamas pienas turės būti atšaldytas iki 8 °C, panaikinant išimtį, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo.
Diskusijos dalyviai, kurioje aktyviai dalyvavo ŽŪR nariai: Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos Valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė, Kooperatyvo „Eko Tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius, diskutavo dėl naujų Taisyklių ir jų nuostatų įgyvendinimo problematikos.
Diskusijos dalyviams pranešimus pristatė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorė dr. Laima Urbšienė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyr. specialistas – valstybinis maisto produktų inspektorius Donatas Valavičius.
Kaip informavo VMVT atstovas Donatas Valavičius, lyginant su 2020 m. Lietuvoje sumažėjo 12 proc. pieno gamintojų, karvių skaičius sumažėjo 2 proc., lyginant su 2018 m. duomenimis, tačiau pieno kiekis, lyginant su 2019 m. yra didesnis, o lyginant su 2018 m. neženkliai mažesnis.
Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Vida Kučinskienė akcentavo atsainų pieno gamintojų ir pieno supirkėjų požiūrį į pieno kokybę. „Kodėl pieno gamintojai ir pieno supirkėjai atsainiai žiūri į pieno kokybę? Kai oficialūs duomenys rodo viena, tačiau atsiskaitymo tikslams vartų kontrolė jau rodo visai ką kita. Ne kartą aptarinėjome šias problemas ir ŽŪM Pieno taryboje, tačiau čia kaip užburtas ratas. Vis bandome surasti tą siūlo galą, nuo kurio reikia pradėti vynioti siūlą. Pieno kokybės klausimą būtina spręsti visiems bendrai diskutuojant. Pieno kokybė labai svarbi, tiek vartotojui, tiek perdirbėjui, tiek gamintojui. Laukiame pasiūlymų“- kalbėjo V.Kučinskienė.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas pažymėjo, kad visi nauji reikalavimai ir dėl pieno atšaldymo, ir dėl mėšlidžių įsirengimo reikalavimų, tikėtina, kad sunaikins smulkius ūkius. Naujose taisyklėse numatytas reikalavimas ir didžiausia problema smulkiems pieno gamintojams – kad kiekvienas pieno gamintojas privalės į pieno supirkimo punktą pristatyti pieną atšaldytą iki 8° C ir ne vėliau nei 2 val. po melžimo. Daugelis smulkių ūkių neturi šaldymo įrangos ir pieną pristatydavo pieno surinkimo punktams.
„Keistai atrodo šis reikalavimas, kai mes turime kooperatyvą ir esame bendrai įsigiję pieno šaldymo įrangą, deja, net kooperatyvo nariai negalės atnešti savo ūkio pieno ir supilti į kooperatyvo šaldytuvą. Bendrai investavome, bendrai dirbame, tačiau negalime naudotis padaryta investicija. Tai kaip skatinama kooperacija?“- teiravosi J. Kuzminskas.
„Ūkininkai yra diskriminuojami dėl pieno kokybės. Mes jau seniai galėjome užtikrinti kokybę, tačiau gauname skirtingus pieno tyrimų rezultatus. Kokybės tikrai reikia, bet kokybės tyrimai neturi būti falsifikuojami. Skaudžiausia, kad tie ūkiai, kurie investavo į pieno gamybą, šiandien traukiasi. Traukiasi ir tie ūkiai, kurie turėjo įsigiję ir šaldytuvus pienui atšaldyti. Pavasarį buvo ženkliai „numestos“ pieno kainos ir ūkininkai pradėjo pasitraukinėti iš šio sektoriaus. Mes gaminame pieną ir didžiausia problema, kad negalime planuoti ūkio pajamų dėl kainų svyravimų, nes esame pagal taisykles suskirstyti net į 10 grupių“, – kalbėjo Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacijos narė Alma Donielienė.
Kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius pažymėjo, kad vadovaujantis naujomis taisyklėmis pieno supirkimo punktai turėtų dirbti 22 kartus per dieną ir priimti pieną atšaldymui. Taisyklės numato ir pieno supirkimą dažniau, nei vieną kartą per dieną. Matome, kad pieno supirkimas krypsta į stambius ūkius. Pagal ŽŪM pateikiamą informaciją, matome kad iš didelių ūkių superkama apie 50-60 proc. Lietuvoje pagaminamo pieno.
Apibendrinant diskusiją, ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pažymėjo, kad būtų tikslinga sugrįžti prie diskusijų ir apie Pieno įstatymą, kad užtikrinti sąžiningą kainą pieno gamintojams. Reikalingos investicijos ne tik į naujas technologijas, bet ir į žmogiškuosius išteklius – ūkininkų švietimą. Taip pat labai svarbu, kad būtų užtikrinta teisinga ir sąžininga kaina pieno gamintojams. Visi diskusijos dalyvių konstruktyvūs siūlymai bus pateikti ŽŪM.
Diskusijoje dalyvavo: Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėja Lilija Tapelienė ir Maisto pramonės ir kokybės skyrius vyr. specialistė Vida Kučinskienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius, Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja Audronė Mikalauskienė ir vyr. specialistas – valstybinis maisto produktų inspektorius Donatas Valavičius, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos Valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė, Kooperatyvo „EKO Tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius, UAB „Pieno tyrimai“ direktorė dr. Laima Urbšienė, Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ direktorius Egidijus Šimonis, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, AB „Pieno žvaigždės“ žaliavų supirkimo direktorius Algimantas Paspirgėlis.