2023 m. kovo mėn. 13 d. įvyko dvi Žemės ūkio rūmų inicijuotos nuotolinės diskusijos aktualiais klausimais:
- Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 3D-674 ,,Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo” projekto
- Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Pirmuoju klausimu diskusijoje dalyvavę Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ir ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė informavo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas yra pateiktas derinti skubos tvarka, taip siekiant imtis operatyvių priemonių pieno sektoriaus krizės sukeltoms problemoms spręsti, todėl siūloma nustatyti, kad šios paramos priemonės paraiškų teikimo laikotarpiu bus remiamas tik pieninės galvijininkystės sektorius.
Diskusijoje aktyviai dalyvavo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai, o pieno ūkio savininkas Darius Viliušis akcentavo tai, kad pieno sektoriui reikia išgyventi šiandien, nes tai yra išlikimo klausimas. „Ką daryti, kad šiandien perdirbėjų už žaliavinį pieną mokama kaina nepadengia gamybos kaštų? Kaip planuoti ateitį ir kaip projektuose paskaičiuoti atitiktį ūkio gamybiniam potencialui? Tai yra papildomas darbas tiek projektų rengėjams, tiek NMA darbuotojams, kaip tą padaryti, kai nėra patvirtintos metodikos, kuria galėtume vadovautis“, – kalbėjo D. Viliušis.
Vytautas Buivydas pritarė, kad ūkininkams, siekiantiems dalyvauti paramos priemonėse tikrai kyla daug klausimų, kaip pasigrįsti vienokios ar kitokios technikos poreikį bei skaičiavimais pagrįsti lėšų poreikį, todėl siūlė vadovautis protingumo kriterijais.
Diskusijai iš Prancūzijos moderavęs ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, kuris drauge su 5 Lietuvos ir kitų 25 ES šalių ūkininkais pagal Horizon2020 projektą kaip tik lankosi prancūzų pieno ūkiuose, kur diskutuoja apie pieno sektoriaus atsparumą, pažymėjo, kad Lietuvai reikalingos ilgalaikės priemonės, kurios ūkininkams galėtų užtikrinti stabilumą ir ilgalaikę viziją. Reikalingos diskusijos tarp valdžios ir savivaldos atstovų, pieno sektoriaus lyderių, kad priimti sprendimai užtikrintų ilgalaikę perspektyvą.
Antruoju klausimu dėl Aplinkos ministerijos parengto ir pateikto derinimui su visuomene Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 16 teisės aktų pakeitimo projektų, kuriais siekiama įgyvendinti žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo tikslus bei mažinti biurokratinę naštą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), pranešimą pristatė Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė, kuri informavo, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. NŽT pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija, kuri tapo atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo klausimus ir įvertinus tai, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas priimtas 2003-01-28 nuo jo priėmimo iki dabar turėjo 15 redakcijų, liudija apie tai koks jis yra svarbus. Viceministrė priminė, kad iki 2003 m. nebuvo žemės pirkimo ribojimo, o nuo 2006 m. tvarka pakito – numatytas ribojimas 500 ha, 2014 m. atsirado susijusių asmenų sąvoka, iki 2018 m. įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, turėjo patvirtinti, kad neviršija 500 ha, tuo tarpu nuo 2018 m. buvo atliktas įstatymo pakeitimas ir atsirado NŽT kontrolė. Šiandien 1 asmeniui nustatyta 500 ha žemės riba.
Pagal 2020 m. oficialią statistiką 53 proc. naudmenų priklauso privatiems ūkininkams, 4 proc. – žemės ūkio bendrovėms, 30 proc. nuomojama. Vadovaujantis oficialios statistikos duomenimis nuo 2010 m. iki 2020 m. ūkiai stambėjo, mažėjo smulkių ir vidutinių ūkių, išaugo virš 100 ha žemės plotus valdančių ūkių skaičius.
„Įdomu tai, kad nuo 2018 m. atsiradęs NŽT mechanizmas, kai asmuo perkantis žemę turėjo gauti NŽT pažymą, liudijančią, kad neviršija 500 ha, nebuvo veiksnus. Nors įstatyme toks mechanizmas buvo numatytas, tačiau atsižvelgiant į praktiką, nebuvo nė vieno NŽT veiksmo, kad būtų atlikta patikra. Peržiūrėjome STT analizę, kuri 2019 m. konstatavo, kad kontrolės mechanizmas neveikia. Šie kontrolės neveikimo elementai paskatino keisti Žemės įstatymą. Matydami problemas teikiame savo siūlymus ir dėkojame už inicijuotą diskusiją, kuri, tikėtina leis priimti palankiausius sprendimus“, – kalbėjo M. Juodvalkė.
ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas pažymėjo, kad pirmumo teisės besiribojantiems sklypams klausimas yra diskutuotinas. „Svarbiausia – nekeisti ir palikti 500 ha ribojimą, nes dabar jau matome, kad 4 proc. valdo virš 50 proc., žemės, todėl svarbu užtikrinti ir tai, kad tą žemę galėtų įsigyti tie asmenys, kurie ją dirba. Štai Prancūzijoje investiciniai fondai supirko žemes ir šiandien ūkininkai yra patapę įkaitais. Lietuvoje jau taip pat turime tam tikrų pasekmių – turime neribojamą miškų įsigijimą ir matome pvz., IKEA investicijas. Lietuvoje. Globalioje rinkoje investuotojų pasaulyje yra daug ir todėl Aplinkos ministerijai siūlome ieškoti ir surasti tinkamus sprendimus, kad veiktų 500 ha ribojimas, tam reikia užtikrinti kokybiškus įrankius, kurie užtikrintų įstatymo veikimą. Taip pat būtų labai naudinga išanalizuoti kokios praktikos yra taikomos kitose ES šalyse. Gal jų patirtis būtų naudinga ir mūsų šaliai“, – sakė V.Buivydas.
Žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė informavo, kad kovo 16 d. vyks ŽŪM Kolegijos posėdis, į kurio darbotvarkę yra įtrauktas ir Žemės įstatymo klausimas, o dėl žemės ribojimo jau yra kreiptasi į Inovacijų ir Teisingumo ministerijas, tačiau kol kas atsakymo dar nėra. ŽŪM taip pat laukia socialinių partnerių įžvalgų, kad priimtų teisingus sprendimus ir iki kovo 17 d. pateiktų pastabas teisės dokumentui.
Diskusijoje dalyvavę ŽŪR organizacijų lyderiai vienbalsiai išreiškė pritarimą 500 ha žemės nuosavybės teise įsigijimo ribojimui, kuris turi būti įtvirtintas įstatyme.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė, informavo, kad NŽT procedūra veikia, pati pirko žemę ir pažymėjo, kad ribojimo jokiu būdu negalima nuimti. Būtų puiku numatyti žemės pirkimo pirmumo teisę tiems ūkininkams, kurie nuomojasi ir dirba žemę, o 500 ha nuosavos žemės ribojimas privalo išlikti dėl nacionalinio saugumo, dėl ūkių išlikimo ir kaimo socialinio gyvybingumo.
„Atsižvelgiant į ūkininkų turimą žemės ha skaičių, stebime socialinį gyvenimą kaime, gyventojų išlikimą, kaimo gyvybingumą, žalinimo priemones, klimato kaitos ir kt. Negalima numatyto tokio įstatymo, pagal kurį visą kaimą, o gal ir visą Lietuvos žemę nupirktų koks nors magnatas. Reikia tobulinti žemės įsigijimo mechanizmą ir surasti Lietuvai naudingą variantą“, – kalbėjo ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.
Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas pritarė daugumai, kad žemės ribojimas iki 500 ha turi išlikti, be to pažymėjo, kad pasigenda ilgalaikės strategijos, kuri ypač aktuali gyvulininkystės sektoriuje.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis akcentavo žemės nuosavybės iki 500 ha ribojimo svarbą socialiniam kaimo gyvenimui, ūkių gyvybingumui.
Apibendrindamas nuotolinę diskusiją ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus pažymėjo, kad ūkiai neturi stambėti, jie turi efektyvėti. „Turime pasinaudoti ES šalių pavyzdžiais, daugumoje jų yra įtvirtinta 300 ha žemės nuosavybės riba. Konstitucija numato teisę Lietuvos piliečiams įsigyti žemę, tačiau neturime sudaryti palankių sąlygų investiciniams fondams jos supirkinėti, nes tai yra mūsų nacionalinio saugumo, socialinių ir ekonominių, pagaliau identiteto kertiniai klausimai. Pastabas dėl įstatymo tobulinimo pateiksime ir tikimės, kad bus atsižvelgta į žemdirbių ir kaimo gyventojų bei visos šalies interesus”, – sakė dr. A.Svitojus.
Viršelio nuotrauka: Vaidos Jateikės