ŽUR Naujienos

Du jautrūs klausimai: pesticidų mažinimas ir kodėl ŽŪR kreipėsi į Konkurencijos tarybą

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje 2022 m. liepos 13 d. ėmė aiškėti, kokią poziciją ketina užimti Lietuva dėl Europos Komisijos pasiūlyto teisės akto projekto – reglamento dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo. Seimo komiteto posėdyje Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus taip pat paaiškino, kodėl ŽŪR nutarė kreiptis į Konkurencijos tarybą.

Pesticidų reikalu

EK pasiūlymas sugriežtinti šalių narių atsakomybę atsirado peržiūrėjus 2009 metais priimtą Tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo direktyvą ir atsižvelgus į naujas aplinkybes: įsipareigojimus mažinti pesticidų naudojimą ir jų žalą pagal Europos žaliąjį kursą, Europos audito išvadas apie kai kurių šalių nepakankamą pažangą įgyvendinant direktyvines nuostatas, taip pat ir Europos piliečių raginimą imtis griežtesnių veiksmų. Reglamento, skirtingai nei direktyvos, nuostatų nebūtina perkelti į nacionalinę teisę, tai tiesioginio taikymo šalims narėms dokumentas. Šalys narės privalėtų parengti detalius veiksmų planus numatant, kaip iki 2030 metų mažins pesticidų naudojimą, ir EK teikti kasmetines ataskaitas. Įsipareigojimų nevykdant grėstų sankcijos. Aiškėjant, kad ES mastu nebūtų pasiektas 50 proc. sumažinimo tikslas, EK vienai ar kitai šaliai narei užduotį galėtų padidinti. Reglamento projekte kalbama apie būtinybę kurti pesticidų naudojimo registrą, kaupti informaciją apie plotus, kuriuose seikėjamos augalų apsaugos priemonės, užtikrinti nepriklausomą reguliarų ūkininkų konsultavimą bei kt. Kartu pripažįstama, kad gamybos sąnaudos didės, todėl būtinas ūkininkų rėmimas.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas KRK pristatė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) poziciją, kuri sutampa su kaimyninių valstybių bei Šiaurės šalių pozicija: nesutinkama su nuostata, kad visose šalyse narėse pesticidų normos būtų mažinamos vienodai, situaciją būtina vertinti individualiai. Liepos 18 d. ES žemės ūkio ministrų taryboje ketinama išsakyti nepritarimą, kad direktyva būtų pakeista reglamentu.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus atkreipė dėmesį, jog taip pat ir Copa-Cogeca nepritaria tam, kad direktyva būtų keičiama reglamentu. Cheminių preparatų naudojimo apimtys ES šalyse labai skiriasi.

Šia tema kalbėdamas ŽŪR pirmininkas akcentavo, kad su griežtu priverstiniu reguliavimu sutikti negalime, tačiau vis tiek reikia ruoštis tam, kad teks mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą – visuomenė spaus tai daryti. Pasak dr. A. Svitojaus, ŽŪR pasisako ne už kraštutinę nuomonę, o už diskusiją. Lietuva vis tiek turės eiti į žalesnį, ekologiškesnį žemės ūkį. Mažoje valstybėje tai lems aukštesnės kokybės, pridėtinę vertę turinčią gamybą.

Viena žemės ūkio veikla segreguojama?

Seimo komitetui dr. A. Svitojus paaiškino, kodėl ŽŪR buvo priversti kreiptis į Konkurencijos tarybą, taip pat raštus pateikė KRK, ŽŪM.

Yra parengtas žemės ūkio ministro įsakymo projektas, kurio visas pavadinimas yra toks: „Dėl Skatinamosios finansinės priemonės ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio ir žuvininkystės srityje, teikti „Paskolas ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemos patvirtinimo“. Siekiama patvirtinti priemonę, pagal kurią būtų teikiamos paskolos apyvartiniam kapitalui finansuoti ūkio subjektams, veikiantiems konkrečiuose žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse ir patyrusiems veiklos iššūkių dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Akibrokštu tapo tai, kad įsakymo projekte numatyta išimtis vienam segmentui – paskolos nebūtų teikiamos žvėrelių, kurių mėsa nėra naudojama maistui, auginimui finansuoti!

Tokią išimtį ŽŪM aiškina Seime registruotais projektais, kuriais siekiama  nuo 2026 m. sausio 1 d. uždrausti Lietuvoje užsiimti žvėrelių, kurių mėsa nėra naudojama maistui, auginimo veikla. Aiškinamajame rašte taip pat minima, kad ketindama įvertinti galimas ekonomines ir socialines tokio draudimo pasekmes „artimiausiu metu ketina atlikti kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimą“. Toks poveikio vertinimas užtruksiąs 5 mėnesius. Ir esą atsižvelgiant į tai paskolos kailinių žvėrelių augintojams pagal schemą nebūtų teikiamos.

„Manome, kad tai yra pažeidimas ir Konstitucijos, ir Konkurencijos įstatymo“, – komentuodamas skandalingą dokumentą pareiškė dr. A.Svitojus. Ir pasiūlė įsivaizduoti, kur taip galime „nusivažiuoti“: kas būtų, jei vos parlamente atsiradus siūlymui uždrausti karvių laikymą (nes jų išskiriamas metanas gadina atmosferą) nieko nelaukiant būtų nutarta uždaryti pieno perdirbimo įmones.

Jokio pagrindo riboti vienų ar kitų ekonominės veiklos subjektų veiklą nėra, pabrėžė ŽŪR pirmininkas. Kailinės žvėrininkystės sektorius stiprus ir perspektyvus, o ministerijos rengiami sprendimai niekuo nepagrįsti ir nepateisinami.

Tai yra ir demokratijos požiūriu pavojingas precedentas, kad panašūs sprendimai rengiami remiantis vien tik nuomone Seime, kuri pateikta be jokios ekonominės analizės – pastebėjo Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) prezidentas dr. Česlovas Tallat-Kelpša.

X