Žemės ūkio rūmų taryba 2018 m. sausio 30 d. patvirtino Žemės ūkio rūmų renginių ir iniciatyvų planą, skirtą atkurtos Lietuvos valstybės 100 –mečiui paminėti. Viena iš iniciatyvų – pasidalinti Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderių mintimis apie nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ir ateities vizijas.Tęsiame pokalbių ciklą. Šį kartą kalbiname Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) pirmininką EDVARDĄ GEDGAUDĄ.
Kada Lietuvos galvijų veisėjų asociacija įkurta: 1995 – aisiais, kai buvo įsteigta Holšteinų galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, ar 2003 – aisiais, kai asociacija pakeitė pavadinimą? Priminkite, kodėl taip buvo pasielgta?
Toks pavadinimo pakeitimas buvo natūraliai pribrendęs ir labai racionalus – taip susiklostė, kad iš tikrųjų Holšteinų galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos veikla išsiplėtė, todėl reikėjo mūsų veiklą tiksliau apibūdinančio pavadinimo. Norėjome vesti ne tik Holšteinų, bet ir kitų galvijų veislių kilmės knygas. Sprendimas labai greitai pasiteisino, nes į LGVA įstojo daug narių, kurie anksčiau nesurado sau tinkamos organizacijos.
LGVA yra ilgametė ŽŪR narė. Kuo dalyvavimas šioje organizacijoje jums svarbus, naudingas?
ŽŪR yra pagrindinė, įtakingiausia žemdirbių organizacija Lietuvoje, todėl dalyvauti jos veikloje ne tik svarbu, bet ir būtina kiekvienai organizacijai, jeigu ji siekia efektyviai ginti savo narių interesus. Vienai asociacijai pasikliaujant tik savo jėgomis tai daryti labai sunku. Pastebėjome, kad mūsų veikla daug sėkmingesnė, kai veislininkystės srities organizacijos valdžios institucijoms pateikia ne atskirus, bet bendrus ŽŪR Veislininkystės komiteto pasiūlymus. Žinoma, galėjome pasiekti gerokai daugiau, jeigu valdžios institucijos būtų atidžiau vertinusios mūsų pasiūlymus. Veislininkystės srityje, genetikoje, vyksta labai svarbūs ir greiti pasikeitimai, todėl atsilikdami šioje srityje tiek ūkininkai, tiek valstybė labai daug praranda. Deja, to nesuprato kai kurie politikai, siekę ir tebesiekiantys ŽŪR politizuoti.
Įvardinkite pagrindinę LGVA sėkmę ar pasiekimą per 22 – ejus veiklos metus.
Didžiausia sėkme pavadinčiau ne kokį nors vieną pasiekimą, bet procesą – ūkininkai, kurie įstojo į LGVA, labai realiai pajautė bendros veiklos naudą. Daugelis asociacijos narių suprato, jog kuo mūsų organizacija bus stipresnė, tuo galėsime dar daugiau pasiekti. Pastebėjau – nors kiekvienas asociacijos narys siekia asmeninių tikslų, tačiau tuo pat metu jie galvoja ir valstybiškai. Vis daugiau ūkininkų supranta – jeigu valstybei bus blogai, tai ir jo ūkis neturės vystymosi perspektyvų. Ir svarbiausias akcentas – tiek LGVA, tiek kitų ŽŪR Veislininkystės komitete dalyvaujančių asociacijų sėkmingos veiklos rezultatais naudojasi visi šalies ūkininkai. Žinoma, jie gautų daugiau naudos, jeigu prisijungtų prie ŽŪR narių.
Kiek šiuo metu LGVA turi narių? Ar jie aktyvūs?
Šiuo metu asociacijoje dalyvauja 1768 nariai. Spartaus augimo nebesitikim, jis ir negali būti beribis, nes kilmės knygoje įrašyta apie 70 tūkst. gyvulių, taigi rezultatai neblogi. Kiekvienas ūkininkas iš asociacijos gali gauti tiek naudos, kiek pats pasiima, kiek yra aktyvus. Jeigu ūkininkas žino, ko nori, tai asociacija gali pagelbėti.
Bendraujate ne tik su asociacijos nariais. Kaip keičiasi pieno gamintojų mentalitetas? Ar daugėja supratimo, kad būtina ieškoti naujų rezervų, nes pieno supirkimo kainos svyruoja ir jau jokia valdžia negarantuos, kad jos bus stabilios?
Pasikeitimai akivaizdūs. Daugėja ūkių, su kurių savininkais yra apie ką diskutuoti, jie imlūs naujovėms. Daugiau problemų yra su mažesnių ūkių savininkais. Suprantu, kad dėl kasdieninės rutinos, nelengvo darbo, sunkiau domėtis naujovėmis. Tačiau bendras lygis auga ir LGVA tikrai pasiruošusi pagelbėti tiems, kas ieško pagalbos.
Koks LGVA narių laikomų melžiamų karvių vidutinis produktyvumas? Ar labai atsiliekame nuo išsivysčiusių šalių?
Galime palyginti. Vidutinis karvių produktyvumas 2016-2017 m. šalyje buvo 7507 kg. ( 3,4 proc. riebumas ir 3,39 baltymingumas), o LGVA narių laikomų grynaveislių holšteinų veislės karvių produktyvumas siekė 8379 kg. ( 4,24 proc. riebumas ir 3,32 proc. baltymingumas). Priminsiu, kad 2014 – aisiais vidutinis holšteinų veislės karvių primilžis buvo 8231 kg. Progresas akivaizdus. Prieš 8-10 metų kai kuriuose ūkiuose vidutiniai primilžiai siekdavo 6-7 tūkst. kg ir ūkininkai džiaugėsi tokiais rezultatais, jie net nesitikėjo, kad primilžius galės padidinti 1-2 tūkst. kg. Dabar jie jau supranta, kad galimybės dar neišsemtos.
Kokią dalį sudaro kontroliuojami galvijai? Kodėl gerokai mažiau nei kitose šalyse?
Nors vis daugiau ūkininkų supranta šią būtinybę, Lietuvoje kol kas kontroliuojama apie 50 proc. bandų. Vokietijoje – apie 70 proc. Priežastis paprasta – valstybė nesugebėjo šio proceso patikėti ūkininkams, nors visą laiką kalbėta apie kooperacijos naudą. Pavyzdžiui, Estijoje atsisakyta atlikti valstybei nebūdingų funkcijų. Patys ūkininkai turi atsakyti už savo veiklą.
Užsitęsė ir veislininkystės įmonių privatizavimas. Irgi dėl tų pačių priežasčių?
Taip, tai – sistemos bėdos. Nors veislininkystės įmonės buvo reorganizuojamos, tačiau valstybė desperatiškai bandė šią sistemą išlaikyti savo rankose. Ūkininkams reikia pasaulinio lygio genetikos, o valstybinės įmonės to nesugeba pasiūlyti, taigi nukenčia tiek ūkininkai, tiek valstybė. Ir rezultatai akivaizdūs – ES rinkoje pagal primilžį 2016 – aisiais smulktelėjome iš 23 į 24 vietą.
Nors nuo išsivysčiusių šalių atsiliekame, tačiau pasikeitimai akivaizdūs.
Anksčiau reikėdavo įtikinėti, o dabar ūkininkai jau supranta genetikos svarbą. Žinoma, ne tik genetikos. Svarbi bandos vadyba, pašarų kokybė. Paminėjau vidutinius primilžius, tačiau Lietuvoje yra ūkių, kuriuose vidutiniai primilžiai siekia 11 ir net 12 tūkst. kg. Tokių ūkių savininkai apsišvietę visapusiškai – jie siekia ne tik kuo didesnio primilžio, bet ir bandos sveikatingumo, ilgaamžiškumo, t.y. daugelio rodiklių, kurie svarbūs, norint dirbti efektyviau.
Genetinių išteklių naudojimo galimybės. Mokslininkai teigia, kad progresas gyvulininkystėje, naudojant genetinius gyvulių išteklius, kasmet paauga 10 proc. Pažvelkime į tolimesnę ateitį, ko galime tikėtis po 10 – 20 metų?
Apie tai dažnai pagalvoju. Kur yra genetinių pasiekimų riba? Genominius tyrimus atliekantys mokslininkai suranda naujų rezervų mažinant gamybos savikainą panaudojant gyvulio genetines savybes. Iš karvės jau šiais laikais įmanoma pamelžti 15-16 tūkst. kg pieno per metus, bet JAV ir Izraelyje ūkiuose yra karvių, kurios per dieną duoda apie 100 litrų pieno, arba 27-28 tūkst. kg per metus. Neįtikėtina, tačiau jau akivaizdu. Ir tos karvės atrodo normaliai. Taigi rezervai dar neišsemti. Mokslo pasiekimais turime domėtis, nes jeigu to nedarysime, tai atsiliksime ir nepajėgsime konkuruoti. Galiu patikinti, kad LGVA stengsis būti pirmaujančiųjų gretose.