ELO generalinė asamblėja ir EK strategijų scenarijai

Gruodžio 2 d. vyko Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) generalinė asamblėja, kurioje dalyvavo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis ir Lietuvos žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėja Živilė Vitkienė.

Šalys narės aptarė ELO veiklą 2020 m. ir formulavo klausimus ES Tarybai pirmininkausiančiai Portugalijai apie žemės ūkio ir aplinkosaugos prioritetus.

ELO palankiai vertina ambicingus tikslus, kuriuos Komisija nustatė strategijose. Europos žemės savininkai yra pasirengę reikšmingai prisidėti prie perėjimo prie tvaresnių Europos maisto sistemų, didinti skaidrumą visoje maisto tiekimo grandinėje, sumažinti neigiamą augalų apsaugos produktų poveikį ir gaminti sveiką bei maistingą maistą. Visgi žemės savininkai pažymėjo, jog svarbu remti tuos, kurie jau demonstruoja geriausią praktiką, ir padėti tiems, kuriems reikia pereiti prie tvaresnių gamybos sistemų.

ELO apgailestauja, kad Europos Komisija remiasi tik ekologiniu ūkininkavimu, kaip pagrindiniu tvariai maisto tiekimo grandinei kurti. Suprantama, kad ekologinis ūkininkavimas yra vartotojams labiau žinoma formuluotė, tačiau tikrai ne visi ūkininkai gali pereiti prie ekologinio ūkininkavimo. Todėl nereikėtų traktuoti, jog tie ūkiai, kurie ūkininkauja ne ekologiškai, daro daugiau žalos aplinkai arba gamina mažiau sveiką produkciją. Europos Sąjunga turi palikti ūkininkams apsisprendimo galimybę, kokius ūkininkavimo metodus ir įrankius taikyti, atsižvelgiant į vietines ūkininkavimo sąlygas ir auginamas veisles.

Dabartinė ES miškų strategija galioja iki 2020 m. pabaigos. Nors diskusijos dėl naujos miškų strategijos vėluoja, Europos žalioji sutartis verčia paskubėti. Svarbu, kad ES miškų strategija išliktų pagrindine politikos priemone integruoti Europos miškus ir miškininkystę į visas kitas politikos sritis. Tai turėtų būti holistinė ir įtrauki sistema, kuri užtikrintų tvarius miškų tvarkymo principus.

 

Asamblėjoje buvo pristatytas Jungtinių Valstijų Ekonominių tyrimų tarnybos atliktas tyrimas, kaip ES žemės ūkio sektorių gali paveikti Europos Komisijos pristatytos Žaliojo kurso biologinės įvairovės ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijos.

Problema

Europos Komisija pristatė Žaliojo kurso biologinės įvairovės ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijas, pagal kurias siekiant sumažinti trąšų, antimikrobinių medžiagų ir pesticidų naudojimą būtų nustatyti apribojimai ES žemės ūkiui. Šios strategijos numato esminius ES maisto ir žemės ūkio politikos pokyčius, paveiksiančius ES maisto ir žemės ūkio pramonės struktūrą ir produktyvumą. Kadangi ES yra pagrindinė žemės ūkio produktų gamintoja ir tarptautinės žemės ūkio prekybos dalyvė, šis politikos pokytis greičiausiai turės įtakos tarptautinėms žemės ūkio prekių rinkoms bei maisto ir žemės ūkio sistemai.

 

Kas ištirta?

Analizė, kurioje nagrinėjami trys Strategijų pritaikymo scenarijai – tik ES, vidutinis (tik tam tikrose šalyse, įskaitant aiškius ES prekybos apribojimus šalims, kuriose Strategijos nepritaikytos) ir visuotinis pritaikymas, kuris parodo, kad Europos Komisijos 10 metų tikslinis žemės, antimikrobinių medžiagų, trąšų ir pesticidų naudojimo sumažinimo planas sumažintų ES žemės ūkio gamybą ir konkurencingumą vidaus ir eksporto rinkose. Jei planas būtų pritaikytas už ES ribų, šis poveikis taip pat padidėtų ir turėtų įtakos pasaulio gerovei ir maisto trūkumui. Apibendrinant tyrimą buvo nustatyta, kad iki 2030 m.:

  • Žemės ūkio gamybos sumažėjimas ES, kaip parodyta suvestinės lentelėje, svyruotų nuo 7 proc. (visuotinio pritaikymo atveju) iki 12 proc. (tik ES atveju). Poveikis gamybai būtų mažesnis visame pasaulyje, išskyrus visuotinio pritaikymo atveju, kai gamyba sumažėtų 11 proc.
  • Žemės ūkio gamybos sumažėjimas sustiprintų ES maisto tiekimą, dėl kurio padidėtų kainos, darančios įtaką vartotojų biudžetui. Kainos ir vienam gyventojui tenkančios maisto kainos labiausiai padidėtų ES pagal visus tris scenarijus. Tačiau, jei Strategijos būtų pritaikytos visame pasaulyje, kainų ir maisto kainų padidėjimas būtų reikšmingas daugumai regionų. Jungtinėse Valstijose kainos ir maisto kainos išliktų beveik nepakitusios (visuotinio pritaikymo atveju).
  • Dėl gamybos sumažėjimo ES ir kitose šalyse sumažėtų prekyba, nors kai kuriems regionams tai būtų naudinga priklausomai nuo importo paklausos pokyčių. Tačiau jei dėl siūlomų priemonių būtų ribojama prekyba, kiltų neigiamas poveikis regionams, kuriuose labiausiai trūksta maisto.
  • Gamybos ir prekybos nuosmukis kartu su numatomu maisto produktų kainų padidėjimu žymiai sumažintų ES bendrąjį vidaus produktą (BVP), ypač Strategijų pritaikymo tik ES scenarijaus atveju. Tokiu atveju ES BVP sumažėjimas sudarytų 76 proc. viso pasaulio BVP sumažėjimo. Jei strategijos būtų priimtos už ES ribų, ES dalis, mažėjant pasauliniam BVP, sumažėtų iki 49 proc. vidutinio scenarijaus atveju ir 12 proc. visuotinio pritaikymo scenarijaus atveju. Poveikis Jungtinių Valstijų BVP būtų mažesnis nei ES ir visame pasaulyje pagal visus pritaikymo scenarijus.
  • Maisto nesaugumas, matuojamas žmonių skaičiumi, kuriems negauna būtinų bent 2100 kalorijų per dieną, analizuojamose 76 mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse gerokai padidėja dėl maisto produktų kainų padidėjimo ir pajamų sumažėjimo, ypač Afrikoje. Iki 2030 m. neapsirūpinančių maistu žmonių skaičius, tik ES scenarijaus atveju, padidėtų 22 mln. daugiau nei prognozuota, netaikant EK pasiūlytų Strategijų. Vidutinio scenarijaus atveju šis skaičius išaugtų iki 103 mln., o visuotinio pritaikymo atveju – iki 185 mln.

 

Kaip buvo atliktas tyrimas?

Norėdami išnagrinėti galimą EK pasiūlymo poveikį rinkai ir apsirūpinimo maistu saugumą, buvo sutelktas dėmesys į kelis pasirinktus Strategijose numatytus rodiklius: pesticidų naudojimo sumažinimą 50 proc., trąšų naudojimo sumažinimą 20 proc., antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnams  sumažinimą 50 proc. ir žemės ūkio paskirties dirbamos žemės sumažinimą 10 proc.

Buvo naudojami 3 scenarijai. Pirmuoju scenarijumi daroma prielaida, kad Strategijas įgyvendina tik ES, o prekyba leidžiama įprastai – „tik ES scenarijus“. Antruoju scenarijumi išplečiami žemės ūkio sąnaudų apribojimai tiems ES prekybos partneriams, kurie priklauso nuo maisto ir žemės ūkio eksporto į ES – „vidutinis scenarijus“. Pagal šį scenarijų daroma prielaida, kad ES riboja 50 proc. importo iš regionų, kurie netaiko Strategijų, kad imituoti prekybos politikos naudojimą remiant Strategijas. Trečiajame „visuotiniame scenarijuje“ nagrinėtas ekstremalaus visuotinio strategijų priėmimo atvejis.

 

Pagrindinių strategijų poveikio pagal tris scenarijus santrauka

 

Europos Sąjunga Jungtinės Valstijos Pasaulis
Scenarijus: pritaikymas tik ES
Gamyba (proc. pokytis) -12 0 -1
Kainos (proc. pokytis) 17 5 9
Importas (proc. pokytis) 2 -3 -2
Eksportas (proc. pokytis) -20 6
Bendrosios ūkio pajamos (proc. pokytis) -16 6 2
Maisto kainos padidėjimas (metinis pokytis vienam gyventojui JAV doleriais) 153 59 51
Maisto nesaugumo padidėjimas (milijonai žmonių) 22
BVP (pokytis milijardais JAV dolerių) -71 -2 -94

 

Europos Sąjunga Jungtinės Valstijos Pasaulis
Scenarijus: vidutinis
Gamyba (proc. pokytis) -11 0 -4
Kainos (proc. pokytis) 60 1 21
Importas (proc. pokytis) -10 -7 -9
Eksportas (proc. pokytis) -10 -2
Bendrosios ūkio pajamos (proc. pokytis) 8 1 4
Maisto kainos padidėjimas (metinis pokytis vienam gyventojui JAV doleriais) 651 16 159
Maisto nesaugumo padidėjimas (milijonai žmonių) 103
BVP (pokytis milijardais JAV dolerių) -186 -86 -381

 

Europos Sąjunga Jungtinės Valstijos Pasaulis
Scenarijus: pasaulinis pritaikymas
Gamyba (proc. pokytis) -7 -9 -11
Kainos (proc. pokytis) 53 62 89
Importas (proc. pokytis) -5 -15 -4
Eksportas (proc. pokytis) 2 3
Bendrosios ūkio pajamos (proc. pokytis) 15 34 17
Maisto kainos padidėjimas (metinis pokytis vienam gyventojui JAV doleriais) 602 512 450
Maisto nesaugumo padidėjimas (milijonai žmonių) 185
BVP (pokytis milijardais JAV dolerių) -133 -74 -1,144