2022 m. spalio 7 d. ES žemdirbių savivaldos lyderiai nuotoliniu būdu aptarė žemės ūkio sektoriaus problemas, tolimesnius veiksmus ir sektoriaus ateities iššūkius. Susitikime Žemės ūkio rūmams atstovavo vicepirmininkas Algis Baravykas.
Copa – cogeca pozicija
Po COVID-19 pandemijos energetikos krizė ir auganti infliacija sutrikdė pasaulines tiekimo grandines. Didėjančios maisto kainos ir jų prieinamumas sukėlė daugelio institucijų, ypač FAO (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija), susirūpinimą dėl socialinių neramumų, kylančių dėl didesnio gyventojų skaičiaus, kenčiančio nuo bado ir prastos mitybos. Maisto saugumas ir įperkamumas, kuriuos daugelį metų laikome savaime suprantamu dalyku, ir jo pasaulinis poveikis taip pat kelia susirūpinimą ir ES, nes naujausi duomenys apie metinę infliaciją, ypač energijos (+40,8 %) ir maisto produktų (+11 %). Tikėtina, kad ši situacija turės įtakos vartotojų išlaidoms. Šiandien mes susiduriame ne su viena krize: karu Ukrainoje, energetika ir klimato kaita. Energijos sąnaudos daro didelę įtaką augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriams. Dideli energijos poreikiai gyvulininkystės pastatų ir šiltnamių šildymo išlaidoms, kukurūzų ar pieno džiovinimui (pieno milteliams), azoto trąšų (karbamido, amonio salietros) gamybai, perdirbimo įmonėms (pašarų gamintojams, cukraus fabrikams, krakmolo gamykloms ir kt.). Dar nedaug energijos tiekėjų išdrįsta sudaryti ilgalaikes sutartis. O energetinis neapibrėžtumas daro vis sudėtingesnius iššūkius valdyti ir planuoti išlaidas bei užtikrinti labai reikalingą iždą veiklai tęsti ir toliau investuoti. Taip pat vis labiau pastebimas šalutinis poveikis visoje maisto tiekimo grandinėje, atsižvelgiant į tiekimo tarpusavio priklausomybę. Pavyzdžiui, trąšų įmonių gaminamo pramoninio CO2 trūkumas kelia susirūpinimą maisto perdirbėjams dėl gyvūnų gerovės ir gėrimų gamintojų stabdyti arba sumažinti gamybą. Mūsų ūkininkai ir kooperatyvai bando prisitaikyti prie šios naujos situacijos, ieško galimybių pasinaudoti valstybės pagalba investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančios energijos gamybos, biodujų, biomasės diegimą. Patirtis taip pat parodė, kad elektros tinklai kaimo vietovėse dažnai yra nepakankami. Kogeneracinės technologijos taip pat vaidina svarbų vaidmenį, šiuo metu daugiausia naudojamos šiltnamių sodininkystėje, naudojant dujas maistui ir elektrai vienu metu gaminti. Taikant priemones, kurių reikia imtis, į juos turėtų būti atsižvelgta ir kaip į svarbius maisto ir energijos gamintojus. Ūkininkų gaminamos produkcijos kaina padidėjo įtakojant išaugus sąnaudoms. Eurostato duomenimis, nuo 2021 m. antrojo ketvirčio iki 2022 m. antrojo ketvirčio vidutinė šiuo metu žemės ūkyje suvartojamų prekių ir paslaugų (t. y. su investicijomis nesusijusių sąnaudų) kaina šoktelėjo 36 %. Ženkliai pabrango trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos (+116%) bei energija ir tepalai (+61%).
Dėl didėjančių energijos sąnaudų ir jos poveikio elektros, degalų, trąšų ir kitų žemės ūkio sektoriaus sąnaudų kainoms, ūkininkai patyrė didelių sunkumų. Sparčiai kylant dujų ir elektros kainoms daugelis gamintojų atsidūrė ant žlugimo slenksčio ir svarsto ar išgalės tęsti savo veiklą. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, vykstant karui prie Europos sienos, labai svarbu turėti veiksmingą ir vieningą Europos atsaką, kuris užtikrintų Europos Sąjungos, jos piliečių poreikius ir išlaikytų gerai veikiančią bendrąją rinką. Copa – cogeca mano, kad žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams reikalingos konkrečios ES lygmens priemonės, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas maisto ir energijos tiekimas visą žiemą ir ateinančiais metais. Atsižvelgiant į kitas institucines diskusijas, Copa ir Cogeca ragina ES ir nacionalinius įstatymų leidėjus:
- Teikti pirmenybę ūkininkams ir žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinei tiek valstybių narių dujų normavimo planuose, kaip nurodyta Komisijos liepos mėn. komunikate, tiek energijos mažinimo priemonėse;
- Žemės ūkio maisto produktų gamybos grandinei netaikyti reikalavimo mažinti energijos suvartojimą piko valandomis, nes tai gali sukelti rimtų sutrikimų ūkininkams, visai tiekimo grandinei, gyvūnų gerovei ir maisto saugos palaikymui;
- Tikrumas dėl sektoriaus galimybės gauti energijos ir dėl sumažėjusio energijos kainų nepastovumo. Komisija turėtų išnagrinėti būdus, kaip užtikrinti energijos ir dujų prieinamumą ES lygmeniu priimtinomis kainomis. Visapusiškai išnaudoti sutelktą ES dujų paklausą per ES energetikos platformą, kad padidėtų Sąjungos kolektyvinė politinė ir rinkos svarba;
- Paįvairinti energijos tiekimą, atsižvelgiant į pagrindinį bioenergijos / augalų biokuro vaidmenį ir decentralizuotos atsinaujinančios energijos gamybos ūkyje potencialą. Užtikrinti tvarų ir įvairų CO2 tiekimą didinant informacijos apie kiekį ir kainas CO2 rinkoje skaidrumą, kad būtų galima geriau valdyti tiek komercinę, tiek politinę tiekimo riziką;
- Remti Europos ūkininkų ir kooperatyvų finansinį likvidumą naujomis ES priemonėmis, lankstesnėmis galimybėmis atnaujinti/pritaikyti nacionalinius atkūrimo ir atsparumo planus ir palengvinti prieigą prie kreditų. Perteklinis pelnas, gaunamas iš iškastinio kuro, taip pat turėtų remti žemės ūkio sektorių;
- Pritaikyti Laikinosios valstybės pagalbos sistemos kriterijus ir sektorių sąrašą, išsaugant gerą bendrosios rinkos veikimą ES;
- Dėl trąšų Copa ir Cogeca prašo imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų pašalintas trūkumas ES ir užtikrintas didesnis rinkos skaidrumas: sustabdyti arba panaikinti antidempingo priemones KAN importui iš Trinidado ir Tobago ir JAV (Rusija čia neįtraukta dėl akivaizdžių priežasčių), kurios padėtų ES diversifikuoti tiekimo šaltinį. Karbamido, KAN, DAP, MAP ir NPK importo (kodai 3102 10, 3102 80, 3105 30, 3105 30, 3105 40 ir 3105 20) tarifų kliūčių panaikinimas iš tarifų nomenklatūros tol, kol Europos rinkoje yra trūkumo rizika. Ši priemonė būtina, kad Europos rinka taptų dinamiškesnė. ES lygmeniu nukrypti nuo didžiausios 170 kg/ha azoto iš mėšlo ribos, apimančios visus pasėlius. Tai leistų ūkininkams sustiprinti žiedinę ekonomiką savo ūkiuose ir sumažinti jų priklausomybę nuo mineralinių trąšų. Nitratų direktyvoje nustatomas leidžiančios nukrypti nuostatos metodas, leidžiantis naudoti trąšas su iš mėšlo regeneruotu azotu (RENURE), mažiausiai 8 metus. Europos ūkininkai ir kooperatyvai tebėra įsipareigoję tiekti vartotojams saugų, kokybišką maistą, pagamintą vis tvaresniu būdu. ES veiksmai dabar ir ateinančiais mėnesiais bus lemiami, kad būtų įgyvendintos sąlygos, kad žemės ūkis veiktų gaminant už prieinamą kainą ir prisidedant prie infliacijos mažinimo.
Pastaraisiais mėnesiais Copa-Cogeca“ bendradarbiavo su žemės ūkio maisto grandinės partneriais, „FoodDrinkEurope“ ir „Primary Food Processors“, siekdama spręsti išaugusias dujų kainas.
Nuo 2022 m. birželio mėn. buvo imtasi įvairių veiksmų, pvz., Copa-Cogeca kartu su žemės ūkio maisto grandinės partneriais paskelbė bendrus pareiškimus dėl energetikos krizės, maisto saugumo, trąšų pabrangimo ir kt. klausimais.
Europos Komisijos iniciatyvos dėl dujų ir energijos
2022 07 20: Komunikatas „Taupykite dujas saugiai žiemai“
- Europos dujų paklausos mažinimo plano gairės: atsižvelgiama į maistą tarp tų sektorių kartu su „Sveikata ir farmacija“, „Saugumas, gynyba ir naftos perdirbimo įmonės“, kurios laikomos „kritinėmis ar strateginėmis visuomenės požiūriu, patartina teikti pirmenybę“.
- Tarybos reglamentas dėl suderintų dujų paklausos mažinimo priemonių: visų valstybių narių tikslas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. sumažinti dujų poreikį 15 %.
- 2022 m. liepos 26 d. pasiektas politinis susitarimas, ES oficialiajame leidinyje paskelbtas rugpjūčio 8 d.
2022 09 14: Europos Komisijos siūlymas dėl Tarybos reglamento „Neatidėliotina intervencija sprendžiant aukštas energijos kainas“
- 2022 09 30 vyko neeilinė Energetikos taryba – pasiektas politinis susitarimas. Pagrindiniai šie susitarimo elementai patvirtina Komisijos pasiūlymo nuostatas: elektros energijos poreikio mažinimas: savanoriškas bendras tikslas – sumažinti 10 % bendrojo elektros suvartojimo ir privalomas tikslas sumažinti 5 % elektros suvartojimą piko valandomis. Valstybės narės nustatys 10 % savo piko valandų nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., per kurias jos sumažins paklausą. Valstybės narės galės laisvai pasirinkti tinkamas vartojimo mažinimo priemones, siekdamos abiejų tikslų šiuo laikotarpiu.
- Rinkos pajamų ribos: apriboti rinkos pajamas 180 eurų/MWh, gautas pardavus elektros energiją, pagamintą iš vėjo energijos, saulės energijos, geoterminės energijos; biomasės kuras (kietas arba dujinis biomasės kuras), išskyrus biometaną; atominė energija; lignitas; žalios naftos produktai; durpės (įrašyta į naujausią sutartį). Pajamos iš viršutinės ribos padės valstybėms narėms finansuoti tokias priemones kaip „pajamų pervedimai, sąskaitų grąžinimas, kompensavimas tiekėjams už mažesnes nei savikaina tiekiamas prekes, taip pat investicijas, kurios leistų struktūriškai sumažinti vartojimą, visų pirma naudojant elektros energiją, pagamintą iš iškastinio kuro. šaltiniai. Kai parama teikiama ne buitiniams vartotojams, jie turėtų investuoti į dekarbonizacijos technologijas, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, sudarydami susitarimus dėl elektros energijos pirkimo arba tiesioginių investicijų į atsinaujinančios energijos gamybą, arba investuoti į energijos vartojimo efektyvumą.
- Solidarumo mokestis iškastinio kuro sektoriui: pertekliniam pelnui, gautam iš žalios naftos, naftos, dujų, anglies ir perdirbimo. Solidarumo įnašas būtų skaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno, kaip nustatyta pagal nacionalines mokesčių taisykles 2022 m. prasidedančiais fiskaliniais metais ir (arba) 2023 m., kuris viršija 20 % vidutinį metinį apmokestinamąjį pelną nuo 2018 m. Valstybės narės turėtų skirti finansines priemones. paramos priemones pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir įmonėms, skatinančias mažinti energijos suvartojimą; sumažinti galutinių energijos vartotojų energijos pirkimo sąnaudas tam tikram vartojimo kiekiui arba skatinti galutinių energijos vartotojų, tiek pažeidžiamų namų ūkių, tiek įmonių, investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ar kitas dekarbonizavimo technologijas. Taip pat turėtų būti naudojamas finansiškai remti daug energijos naudojančių pramonės šakų įmones ir regionuose, kurie priklauso nuo šių pramonės šakų, pavyzdžiui, trąšų pramonėje. Finansinės paramos priemonės turi būti siejamos su investicijomis į atsinaujinančią energiją, energijos vartojimo efektyvumą ar kitas dekarbonizavimo technologijas. Pagal REPowerEU komunikate išdėstytus tikslus, ypač tarpvalstybinio masto projektams.
- Mažmeninės prekybos priemonės SVV įmonėms : valstybės narės gali laikinai nustatyti elektros energijos tiekimo mažoms ir vidutinėms įmonėms kainą. Valstybės narės taip pat susitarė išimties tvarka ir laikinai nustatyti mažesnę nei savikainos elektros energijos tiekimo kainą.
Laikas ir terminai:
Siūlomos priemonės turėtų būti taikomos nuo 2022 m. gruodžio 1 d. ir iki 2023 m. kovo 31 d.
Iki 2023 m. kovo 31 d.: taikomos energijos vartojimo mažinimo priemonės. Iki 2023 m. birželio 30 d.: taikoma privaloma rinkos pajamų viršutinė riba. Valstybės narės Kiprui ir Maltai nustatė konkrečias išimtis.
Iki 2023 m. sausio 31 d. ir iki 2023 m. balandžio 30 d. valstybės narės praneša Komisijai apie pasiektą paklausos sumažinimą ir įgyvendintas priemones.
Iki 2023 m. balandžio 30 d. Komisija peržiūrės bendrą elektros energijos tiekimo ir elektros kainų padėtį Sąjungoje ir pateiks Tarybai ataskaitą apie pagrindines tos peržiūros išvadas. Remdamasi šia ataskaita, Komisija gali visų pirma pasiūlyti pratęsti šio reglamento taikymo laikotarpį arba jį iš dalies pakeisti, jei tai pateisina ekonominės aplinkybės arba elektros rinkos veikimas.
Trąšų rinka
- 2022 m. birželio 23 d. Prezidiumas priėmė trąšų prieinamumo sąlygų gerinimo veiksmų planą, atsižvelgiant į didėjančias trąšų kainas ir trąšų tiekimo trūkumo riziką.
- 2022 m. liepos 19 d. Komisija pasiūlė Tarybos reglamentą dėl bevandenio amoniako ir karbamido importo tarifų sustabdymo visos kilmės šalyse, išskyrus Rusiją. Šis reglamentas galiotų iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šis pasiūlymas yra Copa-Cogeca lobistinės veiklos rezultatas.
- 2022 m. rugpjūčio mėn. „Fertilizers Europe“ paskelbė apie trąšų ir dujų kainas ir paragino skubiai pataisyti dabartinę dujų politiką, kad būtų išspręsta ši labai rimta krizė. Europai reikia stiprios vietinės trąšų pramonės, kad būtų galima toliau gaminti maistą ir ilgainiui plėtoti Europos vandenilio ekonomiką naudojant žaliąjį amoniaką, tiekiamą trąšų pramonės.
- Nuo rugpjūčio mėn. sustabdyta 70 % ES amoniako gamybos pajėgumų.
- Trąšų trūkumas yra realus, nes pristatymai atidedami, o AN/CAN pristatymai yra normuojami.
- ES kaip niekad reikia importo, kad būtų pakeistas trūkstamas Rusijos kiekis ir ES trūkumas. Įprastu laiku N trąšų gamyba vyksta nuolat, trūkstamo kiekio niekada negali pakeisti ES tiekėjai.
- Kovo 21 d. Žemės ūkio tarybos posėdyje Nyderlandų delegacija pateikė oficialią poziciją, kuria siekiama leisti naudoti RENURE kaip biologinę trąšą kaip trumpalaikį atsaką į krizę. Copa-Cogeca palaiko šią poziciją.
- Neformaliame Žemės ūkio tarybos posėdyje komisaras pakartojo, kad BŽŪP nacionaliniame strateginiame plane prioritetą turi teikti tiksliajam ūkininkavimui, N fiksuojantiems augalams, maistinių medžiagų atkūrimui ir maistinių medžiagų nuostolių mažinimui. Jis nurodė, kad Komisija svarsto strategiją, kuria būtų remiama žaliojo amoniako trąšų pramonė.
***
2022 m. spalio 7 d. Prahoje vykusiame neoficialiame viršūnių susitikime ES lyderiai ieškojo būdų, kaip sušvelninti nesutarimus, kaip spręsti sparčiai didėjančias energijos kainas, 27 narius turintis blokas grumiasi su Rusijos karo Ukrainai pasekmėmis. Dujų ir elektros kainos smarkiai išaugo po to, kai Rusija užsuko čiaupus, reaguodama į ES sankcijų bangas Maskvai dėl jos karo Ukrainoje. Tarp valstybių narių kyla aštrių nesutarimų dėl to, kaip įveikti energijos krizę ir kaip geriausia pabandyti sumažinti kainas. Kai kurios valstybės narės palaiko dujų kainų apribojimą, o kitos, įskaitant Vokietiją, įspėja apie riziką.
Energijos tiekėjų kainų mažinimo rizika buvo pabrėžta spalio 5 d. OPEC (tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybe) ir naftos kartelio žingsnyje mažinti žalios gavybą, prieštaraujant Vakarų pastangoms užgniaužti Rusijos pajamų šaltinį. ES vadovė Ursula von der Leyen pasiūlė priemonių, padedančių palengvinti naštą, „gaires“, įskaitant galimą kainų viršutinę ribą. „Mes dar kartą esame kritinėje vietoje. Energetikos krizė yra sunki ir įžengė į naują etapą”, – vadovams rašė von der Leyen. „Tik bendras Europos atsakas gali sumažinti energijos sąnaudas šeimoms ir įmonėms ir užtikrinti energetinį saugumą šiai ir ateinančioms žiemoms. Von der Leyen nepateikė detalių, kaip toks atsakas galėtų būti įgyvendintas. Dujų kainų priemonių idėjos apima Rusijos importuojamų dujų kainų viršutinę ribą, kitų importuojamų dujų kainų mažinimą, elektros energijos gamybai naudojamų dujų kainos ribojimą ir dujų sandorių kainų ribojimą bloko viduje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikime nuotoliniu būdu kreipėsi su prašymu išlaikyti ekonominę ir karinę paramą Ukrainai ir laikytis griežtos pozicijos prieš Maskvą. Kijevas ragina Briuselį paspartinti savo taip reikalingą ekonominę paramą po to, kai blokas spalio 3 d. pasirašė supratimo memorandumą skirti 5 milijardus eurų (4,9 milijardo dolerių).