ES siekia atkurti vaikų ryšį su žemės ūkiu ir išmokyti juos sveikos mitybos įpročių

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) 2022 m. gruodžio 15 d. paskelbė ES mokykloms skirtos programos vertinimą.

Šis ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos (toliau – ES mokykloms skirta programa arba programa) vertinimo pranešimas yra EESRK indėlis į Europos Komisijos šiuo metu vykdomą vertinimo procesą. EESRK pranešime daugiausia dėmesio skiriama organizuotos pilietinės visuomenės nuomonių apie programos įgyvendinimą kai kuriose ES valstybėse narėse rinkimui ir analizei.

Nuo 2017 m. reformuojama programa remiamas vaisių, daržovių, pieno ir pieno produktų tiekimas vaikams siekiant padidinti šių produktų vartojimą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, taip pat švietimo veikla, kuria siekiama atkurti vaikų ryšį su žemės ūkiu ir išmokyti juos sveikos mitybos įpročių. Programa taip pat prisidedama prie bendro bendros žemės ūkio politikos tikslo stiprinti tvarią maisto produktų gamybą. Todėl, jei nenurodyta kitaip, šio pranešimo išvados ir rekomendacijos yra susijusios su laikotarpiu nuo 2017 m. iki dabar.

Informacija parengta pagal EESRK vertinimo metodologiją, remiantis misijomis ir internetinėmis apklausomis penkiose šalyse: Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje. Be socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) nuomonių, kurios atsispindi rekomendacijose, taip pat konsultuotasi su valdžios institucijomis, mokyklų vadovais ir viešojo maitinimo įstaigomis bei tėvų asociacijomis. Išsamesnė informacija pateikiama techniniame priede.

EESRK atkreipia dėmesį į konkrečias aplinkybes, kurias lėmė 2019 m. prasidėjusi COVID-19 krizė, dėl kurių kilo sunkumų įgyvendinant programą, kuri buvo pradėta įgyvendinti tik prieš dvejus metus. Keliose ES valstybėse narėse šiame sektoriuje susidurta su sunkumais dėl viena po kitos taikytų izoliavimo priemonių, padidėjusių žaliavų kainų, kurių didėjimą skatina ir karo Ukrainoje padariniai, įvairių nacionalinės viešosios politikos krypčių reikalavimų, biudžeto problemų, kurių kartais būta jau iš anksčiau, ir didėjančio nuotolinio darbo diegimo.

EESRK palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti ES mokykloms skirta programa, kuriai 2017–2023 m. laikotarpiui skirtas bendras biudžetas mokslo metams siekia 250 mln. EUR, iki 150 mln. EUR skirta vaisių ir daržovių tiekimui ir iki 100 mln. EUR pienui.

Reaguodamas į Europos Komisijos prašymą, EESRK nustatė pagrindinius svertus, kuriais reikia pasinaudoti nacionaliniu ir Europos lygmenimis siekiant padidinti programos veiksmingumą ir aktualumą, taip pat siekiant įtraukti pilietinę visuomenę:

·         geriau skatinti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus taikyti programą ir juos geriau apie ją informuoti, stiprinti suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų ryšius ir integruoti programą į regioninę ar nacionalinę maisto politiką; kartu su Europos Komisija nacionaliniu lygmeniu įsteigti stebėsenos ir vertinimo komitetą. Už tai atsakinga Europos Komisija ir valstybės narės;

·         valstybės narės turi gerokai supaprastinti administracines procedūras, sudaryti sąlygas jas skaitmeninti, užtikrinti didesnį vienodumą, centralizuoti viešuosius pirkimus ir administracinius dokumentus bei sutelkti esamas sistemas, kad būtų supaprastintas programos valdymas;

  • parengti geriausios praktikos vadovą, kurį prižiūrėtų Europos Komisija ir kuris būtų naudingas įgyvendinant programą. Taip pat būtų naudinga, kad Komisija teiktų konkrečią paramą už jos įgyvendinimą atsakingiems mokyklų darbuotojams. Valstybėms narėms patartina atlikti SSGG analizę ir analizuoti jos raidą nacionaliniu lygmeniu;
  • raginti valstybių narių sveikatos priežiūros institucijas leisti dėti tam tikrų saldžių produktų (medaus, klevų sirupo ir kt.), vaisių į jogurtus ir riebalų (alyvuogių aliejų, salotų padažo ir kt.) į žalias daržoves, įvesti nustatyto cukraus kiekio produktus (4 proc. cukraus turintis jogurtas), kovoti su maisto švaistymu ir skatinti ekologiškesnes pakuotes;
  • didinti galimybes naudoti skirtas lėšas, visų pirma švietimui apie sveiką, saugią ir tvarią mitybą, ir apimti platesnę tikslinę auditoriją, vertinti mokomąją medžiagą, didinti jai skiriamas lėšas ir suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo;
  • ES programoje geriau atsižvelgti į socialinius veiksnius, kad būtų pagerinta parama palankių sąlygų neturintiems vaikams, ypač geriau koordinuojant veiklą su labdaros asociacijomis valstybių narių lygmeniu;
  • gerokai padidinti paramą gamintojams (administraciniai susitarimai, parama, mokėjimai ir t. t.), kad jie galėtų lengviau dalyvauti ES programoje, visų pirma taikant šias nacionaliniu lygmeniu nustatytinas priemones:
  • užtikrinti gamybos sąnaudų ir gamintojui mokamos kainos koreliaciją ir iš naujo įvertinti kainas, kad jos atspindėtų gamybos realijas, ypač dabartinėmis infliacijos sąlygomis;

·      užtikrinti, kad su gamintojais būtų greitai ir sąžiningai atsiskaitoma, stiprinti vietos produktų tiekimą mokyklose, į konkursus įtraukiant kilmės, trumpos tiekimo grandinės ir kokybės kriterijus, ir skleisti šią gerąją patirtį valstybėse narėse;

·      skatinti gamintojų grupių asociacijas, kad ūkininkai taptų konkurencingesni ir turėtų geresnes galimybes dalyvauti konkursuose;

  • kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti atstovaujamąsias pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius ir pateikti jiems visus būtinus su programa susijusius aspektus ir informaciją, siekiant jas motyvuoti ir paskatinti dalyvauti;
  • mokyklų lygmeniu reguliariai rengti susitikimus, kuriuose tėvai būtų informuojami ir konsultuojami su šia programa susijusiais klausimais, taip pat supažindinami su pagrindiniais uždaviniais, kurie turi būti sprendžiami įgyvendinant šią programą.

Svertai priemonės veiksmingumui didinti

Norint padidinti priemonės veiksmingumą, būtina gerokai supaprastinti bendrą procedūrą, nes ji atgraso suinteresuotuosius subjektus.

Programos taikymas įvairiose valstybėse narėse skiriasi pagal šių produktų teikimo dažnumą ir būdą, pobūdį ir porcijų dydį, kokybę, kilmę ir išlaidų padengimą. Kiekviena valstybė narė turi parengti šešerių metų trukmės nacionalinį planą, kuriame būtų nustatytos strategijos, priemonės ir produktų, kurie gali būti finansuojami pagal šią programą, sąrašas. Valstybės narės yra atsakingos už metinę veiklos įgyvendinimo stebėseną.

Beveik visose valstybėse narėse susiduriama su sudėtingomis administracinėmis procedūromis, susijusiomis ne tik su prašymais dalyvauti programoje, bet ir su veiklos įgyvendinimu. Tai ypač pasakytina apie mokyklas ir maisto produktų tiekėjus, ypač smulkesnius. Dažniausiai minimi šie sunkumai:

  • reikalavimus atitinkančių produktų teikimas, kuris kartais nėra leidžiamas užkandžių metu, o tik valgio metu, ir būtinybė kasdien suskaičiuoti, kiek vaikų dalyvauja programoje ir ja pasinaudoja;
  • reikalavimus atitinkančios porcijos ne visada yra tinkamos (pvz., kaip 120 g jogurto, t. y. standartinė porcija, gali atitikti reikalavimus, kai juos atitinka tik 100 g porcija);
  • produktai, kuriems taikomas kokybės ir kilmės identifikavimo ženklas (pranc. SIQO), kartais nėra tiekiami aprūpinant mokyklas maistu ir gėrimais dėl biudžeto apribojimų, o konkursams trūksta aiškumo;
  • kai kurios mažos įmonės kartais negali nustatyti atskiro programai reikalingo biudžeto, ypač tais atvejais, kai aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugos teikiamos ir kitoms institucijoms;
  • įrodymų rinkimui ir saugojimui reikia daug laiko, o reikalavimas archyvuoti pristatymo pranešimų ir sąskaitų faktūrų popierines versijas kelia aplinkosaugos ir organizacinių klausimų;
  • logistikos požiūriu kartais trūksta sandėliavimo priemonių, todėl yra taikoma grąžinimo politika. Taip pat būtina atlikti produktų rūšiavimą, kuris užima daug laiko, nes ne visi produktai yra subsidijuojami;
  • gali būti taikomos sankcijos – kartais pernelyg lengvai – jei dokumentuose trūksta tam tikros informacijos;
  • ataskaitų teikimo procedūros laikomos pernelyg sudėtingomis, o akreditavimai, kurių per metus negalima keisti, laikomi pernelyg nelanksčiais. Tam tikrais atvejais kyla sunkumų, visų pirma tada, kai mokykla turi tik vieną Prancūzijos įmonių identifikacinį (pranc. SIRET) numerį, tačiau kelias tiekimo vietas.

Tačiau tam tikras biurokratines kliūtis galima įveikti, pavyzdžiui, kaip Airijoje, kur programa yra labai centralizuota: tai, kad vadovybė yra nacionalinė ir kad yra tik vienas rangovas, leidžia sukurti veiksmingą sistemą ir supaprastinti mokėjimus tiekėjams (rangovo įmonė moka tiesiogiai už maisto produktų pristatymą).

Kalbant apie švietimą ir maistingumą, nors kai kurie pripažįsta programos naudą, kurią rodo padidėjęs reikalavimus atitinkančių produktų vartojimas, kaip, pavyzdžiui, ekologiško pieno vartojimo Suomijoje atveju, kur dėl programos pieno pardavimo viešajam sektoriui apimtis padidėjo nuo 1 mln. litrų iki 3 mln. litrų, kiti mano, kad reikia gilinti vaikų žinias apie mitybą, žemės ūkį, aplinką, maisto grandinės veikimą ir maisto produktų vertę.

Apie šią programą tėvai (o kartais net gamintojai) paprastai žino nedaug, o jei ir žino apie pagrindines priemones, mano, kad tai tik reikalavimus atitinkančių produktų teikimas, ir nesieja programos su kitomis šviečiamosiomis priemonėmis (apsilankymais ūkiuose arba švietimui mitybos klausimais skirtomis pamokomis).

Kai kurios valstybės narės taip pat pabrėžė, kad viešojo maitinimo suinteresuotiesiems subjektams svarbu užtikrinti deramas darbo sąlygas. Taip pat viena iš dažnai minimų problemų yra institucijų biudžeto trūkumas, dėl kurio negalima sutelkti pakankamų žmogiškųjų ir logistinių išteklių.

Remdamasis informacija, kuria dalijasi valstybės narės, EESRK nustato šiuos svertus ES mokykloms skirtos programos veiksmingumui didinti:

  •  gerinti programos taikymo skatinimą ir informavimą apie ją visiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma skiriant šiam tikslui konkrečią paskirtų lėšų dalį, stiprinti suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų ryšius ir integruoti programą į regioninę ar nacionalinę maisto politiką. Tai, kad programa yra inicijuota ES, ne visada yra aišku ir žinoma, todėl verta prisiminti, kad Airijoje buvo pasiūlyta sukurti Europos prekių ženklą. Tokia iniciatyva galėtų padidinti informuotumą apie europinį programos pobūdį ir supaprastinti informavimą apie programą. Kiekvienoje valstybėje narėje įsteigtas stebėsenos komitetas, vienijantis visus suinteresuotuosius subjektus (mokyklas, mokinius, tėvus, vyriausybes, gamintojus, tarpšakines organizacijas, tiekėjus, platintojus ir kt.), užtikrintų nacionalinių subjektų ir už programą atsakingų Europos tarnybų ryšį ir palengvintų suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimą;
  • supaprastinti, skaitmeninti ir standartizuoti administracines procedūras ir centralizuoti viešuosius pirkimus ir administracinius dokumentus. EESRK taip pat pažymėjo, kad tam tikra nacionalinė operacijų valdymo programinė įranga galėtų būti naudinga įgyvendinant ir stebint programą. Komitetas rekomenduoja valstybėse narėse sutelkti visų rūšių esamas sistemas;
  • didinti galimybes panaudoti skirtas lėšas ir apimti platesnę tikslinę auditoriją (įtraukiant jaunesnius nei 12 metų vaikus), kaip nurodė Prancūzijos ir Rumunijos suinteresuotieji subjektai (EESRK taip pat pažymi, kad dėl maksimalaus paramą gaunančių mokinių skaičiaus apribojama programos vertė), ir užtikrinti, kad programa atitiktų mokyklų ir mokinių poreikius, taikant tikslinį požiūrį siekiant išvengti rizikos, kad nebus panaudotas tam skirtas biudžetas;
  • parengti Europos Komisijos nustatytą ir vadovaujamą geriausios praktikos vadovą atsižvelgiant į valstybių narių grįžtamąją informaciją šiuo klausimu, siekiant prisidėti prie ES programos veiklos ir administracinio įgyvendinimo, ir teikti konkrečią paramą už jos įgyvendinimą atsakingiems mokyklų darbuotojams (virėjams, mokytojams ir kt.), pavyzdžiui, organizuojant mokymus;
  • atlikti programos SSGG analizę siekiant nustatyti tobulinimo svertus, atlikti kokybinius ir kiekybinius tyrimus, analizuoti programos raidą kiekvienoje valstybėje narėje ir atlikti verslo ciklą;
  • keletas valstybių narių paragino nacionaliniu lygmeniu supaprastinti taisykles dėl porcijų ir numatyti galimybę į maistą dėti riebalų, saldiklių ir vaisių. Vaikams iš tiesų ne visada patinka kai kurie produktai, pavyzdžiui, natūralus jogurtas ir kartais per daug rūgščios uogos, todėl neigiamas poveikis yra trejopas: diegiama per ilgai trunkanti logistika, nesuvartojami produktai, vaikai mažiau valgo ir švaistomas maistas. EESRK laikosi nuomonės, kad svarbu išlaikyti produktų įvairovę, todėl mano, kad Europos Komisija turi raginti valstybes nares leisti naudoti tam tikrus produktus, kuriuose yra cukraus (medų, klevų sirupą ir kt.), vaisius ir riebalus (alyvuogių aliejų, rapsų aliejų ir kt.), kurie turi aukštą maistinę ir juslinę kokybę. Mokinių dalyvavimas programoje ir atžvalga į jų nuomonę galėtų padėti pasiekti tikslą ir didinti informuotumą apie subalansuotos mitybos svarbą;

Europos Komisijos lygmeniu įvertinti kiekvienos valstybės narės mokomąją medžiagą (taip pat suteikiant daugiau laisvės), tobulinti švietimo maisto klausimais priemones, klasėje numatant maistui ir produktų kilmei skirtą laiką, organizuoti apsilankymus ūkiuose ir žemės ūkio maisto produktų įmonėse, kaip tai jau daro kai kurios valstybės narės. EESRK rekomenduoja nacionaliniu lygmeniu mokyklose sutelkti dietologus ir (arba) mitybos specialistus ir pritaikyti metodus ir informaciją skirtingoms amžiaus grupėms. Tam reikia įvertinti mokytojus ir jiems padėti parengiant jiems specialią programą, kurią jie galėtų pritaikyti pagal savo metodiką;

programoje geriau atsižvelgti į socialinius veiksnius nacionaliniu lygmeniu siekiant toliau remti palankių sąlygų neturinčius vaikus. Sutelkiant labdaros ir pagalbą maistu tiekiančias organizacijas pagal programą būtų galima padidinti programos veiksmingumą, taip pat geriau koordinuoti veiksmus su nacionalinėmis programomis, kuriomis remiami vaikai iš socialiai remtinos aplinkos;

remti ir orientuoti valstybes nares įgyvendinant maisto švaistymo, t. y. problemos, su kuria susiduriama visose šalyse, mažinimo veiksmus ir skatinti naudoti ekologiškesnes pakuotes.

Svertai ES mokykloms skirtos programos aktualumui didinti, visų pirma siekiant palengvinti vietos gamintojų dalyvavimą

  • EESRK pažymi, kad visur aiškiai matyti noras įtraukti vietos gamintojus – tačiau labai sudėtinga ir kartais ekonominiu požiūriu mažai patraukli sistema mažina jų motyvaciją ir apsunkina dalyvavimą. Nors dėl teritorinių ypatumų vietos gamintojai ne visada gali aprūpinti mokyklas maistu ir gėrimais, tai, kad konkursuose neįmanoma pasirinkti geografinės kilmės, yra papildoma kliūtis siekiant vieno iš pagrindinių programos tikslų. Apskritai, konkursuose svarbiausias dalykas yra mažiausia kaina.
  • Ekonominiu požiūriu keli suinteresuotieji subjektai sutinka, kad kainų politika gamintojams nebeperspektyvi ir kad dėl didėjančių gamybos sąnaudų gali sustoti vietinių ir kokybiškų produktų pirkimas mokyklose. Kainos Rumunijoje paskutinį kartą buvo atnaujintos 2017 m. ir nebeatitinka tikrovės rinkoje, ypač dabartinėmis infliacijos sąlygomis. Buvo pasiūlyta kainas peržiūrėti ir atnaujinti automatiškai, atsižvelgiant į gamybos sąnaudas. Taip pat reikia peržiūrėti mokėjimo gamintojams terminus (kurie kartais siekia 6–9 mėnesius nuo produktų pristatymo mokykloms).
  • Be šių sunkumų aprūpinant mokyklas vietos ir kokybiškais produktais, dėl tam tikrų valstybių narių teritorinių ypatumų taip pat yra maža platinamų produktų įvairovė. Produktų maistinė ir skonio kokybė (atsižvelgiant ir į produktų transportavimo ir sandėliavimo metu padarytą žalą) taip pat ne visada yra patenkinama. Be to, toks aprūpinimas maistu ir gėrimais nukrypsta nuo programos filosofijos, kuria siekiama remti vietos ekonomiką.
  • Remdamasis informacija, kuria dalijasi valstybės narės, EESRK siūlo kelis svertus ES mokykloms skirtos programos veiksmingumui didinti:
  • gerokai padidinti paramą gamintojams, kad jie galėtų lengviau dalyvauti programoje (registracijos ir administracinės procedūros, komunikacija, parama, ypač logistikos srityje, greitas atlygis ir sąžininga kaina ir kt.). Pasiekti šį tikslą gali padėti naudojimasis valstybinėmis ūkių konsultavimo paslaugomis. Taip pat būtina užtikrinti greitą ir sąžiningą mokėjimą gamintojams. Atitinkamoms valstybėms narėms svarbu, kad Europos Komisija galėtų joms pasiūlyti konkrečius sprendimus;
  • užtikrinti gamybos sąnaudų ir gamintojui mokamos kainos koreliaciją ir iš naujo įvertinti kainas, kad jos atspindėtų gamybos realijas, ypač dabartinėmis infliacijos sąlygomis, kai iš tiesų padidėja pradinės grandies gamybos sąnaudos. Be to, tikslinga palaikyti gamintojų grupes, nes jos leidžia sutelkti gamybą, sandėliavimą, pristatymą ir platinimą bei didina gamintojų konkurencingumą;
  •  įgyvendinti paprastus ir įgyvendinamus sprendimus, kuriais būtų didinama vietinių (tradicinių ir kokybiškų) produktų, jei tokių yra, pasiūla mokyklose, konkursuose Europos lygmeniu įtraukiant kriterijus, susijusius su produktų geografine kilme ir trumpomis tiekimo grandinėmis. Tai padėtų vykdant šią priemonę pirmenybę teikti vietos gamintojams, ypač smulkiesiems. Šią gerąją praktiką valstybėse narėse galėtų skleisti Europos Komisija, įgyvendindama programą.

Svertai pilietinės visuomenės dalyvavimui gerinti užtikrinant veiksmingesnį informavimą apie sistemą ir suinteresuotųjų subjektų komunikaciją

EESRK atkreipia dėmesį į apskritai nepakankamą pilietinės visuomenės, įskaitant tėvų ir šeimų, dalyvavimą, o tai pateisina būtinybę stiprinti informavimą apie programą. Centralizacijos stoka nacionaliniu lygmeniu riboja jos įgyvendinimą vietos lygmeniu. Be to, atrodo sunku į veiklą įtraukti tėvus ir mokinius. Šiuo požiūriu valstybės narės primena apie poreikį mokyti mokytojus, kad jie galėtų įtikinti tėvus.

Remdamasis informacija, kuria dalijasi valstybės narės, EESRK siūlo kelis svertus, siekiant pagerinti pilietinės visuomenės įtraukimą į programą:

nustatyti atstovaujamąsias pilietinės visuomenės organizacijas kiekvienoje valstybėje narėje ir informuoti jas apie su programa susijusius aspektus, siekiant suteikti motyvacijos dalyvavimui. Mokyklose rengti susitikimus, kuriuose tėvai būtų informuojami apie šią programą ir pagrindines problemas, kurias taikant programą būtų galima spręsti. Šie susitikimai galėtų vykti dalyvaujant vietos suinteresuotiesiems subjektams (susijusiems su viešuoju maitinimu, ūkininkams, valstybinėms tarnyboms ir kt.).;

pateikti už programą atsakingiems mokytojams ir mokyklų darbuotojams skirtą Europos Komisijos parengtą vadovą su techninėmis priemonėmis, kad jie galėtų įtraukti tėvus.

2022 m. gruodžio 15 d., Briuselis

Visą ataskaitą anglų kalba rasite ČIA