Europai svarbūs vietiniai genetiniai ištekliai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU)  Gyvulininkystės institutas dalyvauja Horizon 2020 projekte „Treasure“, kurio tikslas – tobulinti žinias, įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus tobulinant esamas ir kuriant naujas tvarias kiaulienos grandines, pagrįstas Europos vietos kiaulių genetiniais ištekliais (vietinėmis veislėmis).

Projekto pagalba tiriamos ir vertinamos vietinių kiaulių veislės, jų laikymo, šėrimo sąlygos ir pagamintos produkcijos skoninės savybės. Visose veiklos kryptyse siekiama tvarumo: poveikyje aplinkai, gyvūnų gerovei, produktų kokybei, vartotojų priimtinumui ir rinkos potencialui. Projektu siekiama stiprinti ir kurti naujus partnerių ryšius tarp regionų ir taip skatinti gaminti aukštos kokybės kiaulienos produkciją.

Projekte dalyvauja 25 partneriai iš 9 šalių – Slovėnijos, Kroatijos, Italijos, Serbijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos. Lietuvai atstovauja LSMU Gyvulininkystės institutas.

Žemės ūkio rūmų konsultantai dalyvavo LSMU Gyvulininkystės instituto vykdytoje mokslinėje anketinėje apklausoje – degustacijoje, kurios metu lygino ir vertino dešrų, pagamintų iš senojo genotipo Lietuvos baltųjų kiaulių skonines ir vaizdines savybes. Anketiniai tyrimo duomenys parodė, kad Gyvulininkystės institute išaugintų Lietuvos baltųjų kiaulių dešros buvo įvertintos aukščiausiais skobalais.

Projekto trukmė 48 mėn.

*****

Trumpai apie Lietuvos baltųjų kiaulių veislę

Po pirmojo pasaulinio karo prasidėjęs Lietuvos vietinių kiaulių gerinimas buvo Lietuvos baltųjų kiaulių veislės formavimosi pradžia. Nors veislė oficialiai pripažinta daug vėliau, – 1967 metais, tačiau kitų veislių įvežimas iš užsienio ir jų naudojimas tęsėsi tik iki 1932. Vėliau buvo vykdoma kiaulių atranka, formuojama veislės genealoginė struktūra ir veislinės bandos. Didėjant vien liesos kiaulienos paklausai 2003 m. didžiojoje veislės dalyje buvo atsisakyta Lietuvos baltųjų kuilių Lietuvos baltąsias pradėjus gerinti importuotų didžiųjų baltųjų veislės kuiliais. Siekiant išsaugoti Lietuvos baltąsias kiaules kaip originalią veislę ir jos genetinius išteklius palaikant minimalią uždarą populiaciją, saugomas Lietuvos baltųjų kiaulių senasis genotipas, todėl yra dvi atskiros Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijos: atvira, gerinama naudojant didžiuosius baltuosius kuilius, ir uždara, sauganti Lietuvos baltųjų, kaip originalios veislės, genetinius išteklius.