Balandžio 15 d. Komisija, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku, pateikė Europos veiksmų planą, kuriuo siekiama palaipsniui atšaukti viruso valdymo priemones, kurių imtasi dėl koronaviruso protrūkio.
Nors vis dar kovojame su viruso plitimu, būtinos nepaprastosios priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės ir ES, yra veiksmingos. Jos padėjo sulėtinti viruso plitimą ir išgelbėjo tūkstančius gyvybių. Tačiau šios priemonės ir su jomis susijęs netikrumas turi labai didelį neigiamą poveikį asmenims, visuomenei ir ekonomikai, todėl negali trukti neribotą laiką.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė: „Svarbiausias mūsų prioritetas – išsaugoti gyvybes ir apsaugoti Europos gyventojus nuo koronaviruso. Kartu atėjo laikas žvelgti į ateitį ir sutelkti dėmesį į pragyvenimo šaltinių apsaugą. Nors sąlygos valstybėse narėse vis dar gerokai skiriasi, visi Europos gyventojai pagrįstai kelia klausimą, kada ir kokia seka galima atšaukti izoliacijos priemones. Atsakingam planavimui vietoje, išmintingai derinant visuomenės sveikatos apsaugos ir tinkamo visuomenės veikimo interesus, reikia tvirto pagrindo. Todėl Komisija parengė gairių, kriterijų ir priemonių, kuriais remiantis turi būti imamasi apgalvotų veiksmų, rinkinį. Europos stiprybė – jos socialinė ir ekonominė pusiausvyra. Kartu mokomės vieni iš kitų ir padedame Europos Sąjungai išbristi iš šios krizės.“
Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Komisijos narė Stella Kyriakides nurodė: „Tam, kad po izoliacijos, kuri įvesta siekiant kovoti su koronaviruso protrūkiu, grįžtume į normalią padėtį, reikės kruopščiai koordinuotos visos Europos masto valstybių narių strategijos, grindžiamos mokslo išvadomis ir solidarumo dvasia. Ypač svarbu, kad mūsų sveikatos priežiūros sistemos būtų pajėgios spręsti didėjančio naujų atvejų skaičiaus problemą, kad būtų prieinami svarbiausi vaistai bei įranga ir kad būtų įdiegti didelio masto testavimo ir atsekamumo pajėgumai. Žinome, kad šis kelias bus ilgas ir laipsniškas, o šios precedento neturinčios sveikatos krizės padariniai bus ilgalaikiai. Kol nebus atrasti veiksmingi gydymo metodai ir vakcina, turėsime išmokti gyventi su šiuo virusu. Tačiau Europa atsigaus ir vėl bus susitelkusi bei vieninga. Tai vienintelis kelias.“
Nors Europos veiksmų plane atsižvelgiama į kiekvienos šalies ypatumus, jame nustatomi šie pagrindiniai principai:
Svarbiausia – tinkamas laikas. Priimant sprendimą, jog atėjo laikas pradėti švelninti izoliaciją, turėtų būti atsižvelgiama į toliau nurodytus kriterijus:
- epidemiologinius kriterijus, rodančius, kad ilguoju laikotarpiu ligos plitimas stipriai sumažėjo ir stabilizavosi;
- sveikatos priežiūros sistemos pajėgumų pakankamumą, pavyzdžiui, įvertinant intensyviosios terapijos skyrių užimtumo lygį ir sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių bei medicinos priemonių atsargas;
- stebėsenos pajėgumų pakankamumą, įskaitant didelio masto testavimo pajėgumus, kad būtų greitai nustatyti ir izoliuoti užsikrėtę asmenys, taip pat stebėjimo ir sekimo pajėgumus.
Mums reikalinga Europos masto strategija. Nors viruso plitimo valdymo priemonių atšaukimo laikas ir tvarka valstybėse narėse yra nevienodi, mums reikia bendros sistemos, kuri remtųsi šiais elementais:
- būtų grindžiama mokslinėmis išvadomis ir ją taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama visuomenės sveikatai, kartu pripažįstant, kad atšaukiant ribojamąsias priemones reikia užtikrinti naudos visuomenės sveikatai ir socialinio bei ekonominio poveikio pusiausvyrą.
- apimtų valstybių narių tarpusavyje koordinuojamus veiksmus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio. Tai bendro Europos intereso klausimas.
- būtų grindžiama pagarba ir solidarumu.Tai ypač svarbu tiek sveikatos, tiek socialiniams ir ekonominiams aspektams. Kiekviena valstybė narė turėtų bent laiku pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie numatomą priemonių atšaukimą ir atsižvelgti į jų nuomonę.
Siekiant palaipsniui atšaukti izoliaciją, reikia imtis papildomų priemonių, be kita ko:
- rinkti suderintus duomenis ir sukurti patikimą pranešimo ir sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo sistemą, be kita ko, taikant skaitmenines priemones, kuriomis būtų visapusiškai paisoma duomenų privatumo;
- didinti testavimo pajėgumus ir suderinti testavimo metodikas. Komisija, konsultuodamasi su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, šiandien priėmė gaires dėl įvairių koronaviruso diagnostikos testų ir jų veiksmingumo;
- stiprinti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pajėgumą ir atsparumą, visų pirma siekiant spręsti užsikrėtusių asmenų skaičiaus didėjimo problemą, kuri, kaip prognozuojama, kils atšaukus ribojamąsias priemones;
- toliau gerinti aprūpinimą medicininėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
- kurti saugius ir veiksmingus gydymo metodus ir vaistus, taip pat vakciną, kuri sustabdytų koronavirusą, ir paspartinti jos pateikimo rinkai procedūrą.
TOLESNI VEIKSMAI
Komisijos veiksmų plane išdėstytos konkrečios rekomendacijos, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti planuodamos atšaukti viruso plitimo valdymo priemones:
- Veiksmų turėtų būti imamasi palaipsniui. Priemonės turėtų būti atšaukiamos etapais, tarp skirtingų etapų paliekant pakankamai laiko poveikiui įvertinti.
- Vietoj visuotinių priemonių palaipsniui turėtų būti imamasi tikslinių priemonių. Pavyzdžiui, ilgesnį laiką saugoti pažeidžiamiausias grupes; sudaryti palankesnes sąlygas palaipsniui atnaujinti būtiniausią ekonominę veiklą; intensyvinti reguliarų transporto mazgų, parduotuvių ir darbo vietų valymą ir dezinfekavimą; visuotinę nepaprastąją padėtį pakeisti tiksliniais vyriausybių intervenciniais veiksmais, kuriais siekiama užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę.
- Vidaus sienų kontrolė turėtų būti atšaukta koordinuotai. Pasienio regionų epidemiologinei padėčiai pasiekus ganėtinai panašų lygį, turėtų būti atšaukti kelionių apribojimai ir sienų kontrolė. Antruoju etapu, įvertinus viruso plitimo mastą už ES ribų, turėtų būti atvertos išorės sienos.
- Ekonominė veikla turėtų būti atnaujinama palaipsniui. Galima įgyvendinti keletą modelių, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į darbo vietų tinkamumą nuotoliniam darbui, ekonominę svarbą, darbuotojų kaitą ir pan. Visi gyventojai neturėtų grįžti į darbo vietas tuo pačiu metu.
- Žmonių susibūrimų draudimas turėtų būti atšaukiamas pamažu, atsižvelgiant į ypatumus, kuriais pasižymi skirtingų kategorijų veikla, pavyzdžiui:
- mokyklų ir universitetų veikla;
- komercinė veikla (mažmeninė prekyba), numatant galimybę taikyti diferencijuotas priemones;
- socialinė veikla (restoranų, kavinių veikla), numatant galimybę taikyti diferencijuotas priemones;
- masiniai susibūrimai.
- Turėtų būti stiprinamos pastangos užkirsti kelią virusui plisti, rengiant informavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti gyventojus toliau taikyti griežtas higienos priemones ir laikytis socialinių kontaktų ribojimo.
- Turėtų būti nuolat vykdoma veiksmų stebėsena ir pasirengta prireikus iš naujo įvesti griežtesnes viruso plitimo valdymo priemones.
Laipsniškai atšaukiant izoliacijos priemones, reikia strategiškai planuoti atsigavimą, ekonomikos gaivinimą ir grįžimą į tvaraus augimo kelią. Tai, be kita ko, apima galimybę įgyvendinti dvejopą perėjimą prie žalesnės skaitmeninės visuomenės ir pasinaudoti visa dabartinės krizės metu įgyta patirtimi, siekiant užtikrinti ES pasirengimą ir atsparumą. Komisija parengs ekonomikos atkūrimo planą, grindžiamą persvarstytu kito laikotarpio ilgalaikio ES biudžeto (daugiametės finansinės programos) pasiūlymu ir atnaujinta 2020 m. Komisijos darbo programa.
PAGRINDINIAI FAKTAI
Komisija, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku, parengė šį veiksmų planą reaguodama į kovo 26 d. Europos Vadovų Tarybos raginimą parengti koordinuotą išeities iš krizės strategiją. Jis parengtas atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir mokslo ekspertų grupės, teikiančios Komisijai konsultacijas koronaviruso klausimais, ekspertines žinias. Akivaizdu, kad bet koks toks vertinimas grindžiamas šiuo metu turimomis mokslinėmis žiniomis ir, gavus papildomų įrodymų bei suderinus matavimo metodus, turėtų būti persvarstytas.