Europos žemdirbių savivaldos aktualijos

Š. m. lapkričio 26-27 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo nuotoliniuose Copa (ES žemės ūkio organizacijų komiteto) ir Cogeca (ES žemės ūkio kooperatyvų generalinės konfederacijos) prezidiumų posėdžiuose. Jų metu šalys narės dalinosi informacija apie Afrikinio kiaulių maro situaciją, apie teisėkūros procesus, susijusius su BŽŪP po 2020 m., Europos Sąjungos biudžetą ir Europos žaliąjį susitarimą.

Šalys vieningai pabrėžė, jog kuriamos strategijos ir reikalavimai, tačiau nėra tikslo, kuris turėtų būti pasiektas iki 2030 m., poveikio vertinimo, nors tai yra įprastas ir privalomas procedūrinis Europos Komisijos žingsnis. Taip pat pažymėta, jog šiuo metu vykstančių trialogų tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos metu, būtina apginti poziciją, jog tiesioginių išmokų dalis sudarytų mažiausiai 60 proc. biudžeto I ramsčio, o eko schemos – apie 20 proc.

Susitikime dalyvavo Norbert Lins, Europos Parlamento narys, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas. „Mano grupei Parlamente buvo labai svarbu išlaikyti atitinkamas tiesiogines išmokas. Mes džiaugiamės, kad derybose galėjome apsaugoti minimalų tiesioginių išmokų lygį – 60 proc. I ramsčio. Galiu pasakyti, kad tai nebuvo labai lengva pasiekti, nes kitos Parlamento frakcijos, siekė sumažinti tiesioginių išmokų lygį ir padidinti eko schemų dalį“, pažymėjo N. Lins.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, jog „turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos ūkininkams visoje Europoje, atsižvelgiant į tam tikrus regioninius skirtumus, agronomines realijas ir faktus, įvertinant, jog susiduriame su Covid-19 pandemija žemės ūkio sektoriuose, Afrikiniu kiaulių maru. Svarbu, jog ūkininkai išliktų konkurencingais, kad tinkamai būtų remiamos jų pajamos I ramsčiu, atsižvelgiant į aukštus ES keliamus standartus. Kalbant apie ekologines schemas, mums reikia daugiau aiškumo apie klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, kuri galėtų būti įtraukta į ekologines schemas. Jas rengiant, turėtų būti mažiau biurokratijos, jos turėtų būti paprastos ir pagrįstos ekonomiškai. Siekiant išvengti lėšų praradimo, turėtų būti numatyta galimybė ekologinėms schemoms nepanaudotus pinigus panaudoti kitoms intervencijoms. Kalbant apie schemų kūrimą, reikalingi veiksmingi rodikliai, kad Europos žemės ūkio sektorius galėtų įvertinti jo pažangą ir pagerinti išteklių efektyvumą, o tai labai svarbu mažinant išmetamų teršalų kiekį. Taip pat reikia užtikrinti, kad rodikliams negalėtų daryti įtakos išoriniai veiksniai, kurie nepatenka į ūkininkų veiklos sritį. Kad kaimas išliktų gyvybingas, ypač svarbu remti jaunus ūkininkus ir imtis visų priemonių, skatinančių jaunus žmones dirbti kaime. Europos Parlamentas patvirtino, kad Valstybės turėtų skirti mažiausiai 4 proc. tiesioginių išmokų biudžeto jauniems ūkininkams remti. Visi turėtume dirbti drauge, kad ši riba būtų žymiai aukštesnė – 6 proc. arba 8 proc.“.