Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas juokauja – apie šią istoriją galima būtų parašyti gal ne romaną, tačiau brošiūrėlę – tikrai. Penkeri metai praėjo įrodinėjant, kad amoniako koncentracija prie fermų negali būti tokia pat kaip gyvenamojoje aplinkoje, ir sveika logika pagaliau paėmė viršų.
Kokie teršalai ir koks jų kiekis aplinkos ore turi būti ribojamas pagal Europos Sąjungos bei nacionalinius kriterijus, yra nustatoma aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų potvarkiais.
Iki 2017 metų galiojusių reikalavimų logika nekėlė abejonių: gyvenamajai ir visuomeninei aplinkai galiojo aukštesnis oro švarumo standartas nei aplinkos orui. Tačiau tuomečio aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos parašais reikalavimai buvo suvienodinti – paprasčiau sakant, įvesta nuostata, kad kiaulidėse ir šalia jų amoniako koncentracija ore negali būti didesnė nei gyvenvietėje. Regiono aplinkos apsaugos departamentas pradėjo fiksuoti pažeidimus…
„Ar paros norma prie žemės ūkio objekto, aplink kurį yra organinėmis trąšomis tręšiami laukai, įmanoma išlaikyti tokią pačią amoniako koncentraciją kaip gyvenamojoje patalpoje?“ – LKAA nuolat kėlė klausimą tiek institucijoms siunčiamuose raštuose, tiek ir per susitikimus, kurių skaičių šiandien jau sudėtinga suskaičiuoti.
Teko įrodinėti, kad šalia tvartų ir mėšlidžių, tręšiamuose laukuose neįmanoma, pagaliau, ir nėra būtina pasiekti gyvenamajai aplinkai nustatytų ribinių amoniako koncentracijos parametrų. Ant stalo buvo dedami ir kiti rimti argumentai. Tokių neadekvačiai griežtų sąlygų žemės ūkio veiklos subjektams niekur kitur Europos Sąjungoje nėra.
Argumentų kalba davė rezultatų. Aplinkos ministro Simono Gentvilo ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio liepos 11 d. įsakymu teisės aktas buvo pakoreguotas. Į pakeistą 2000 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 471/587 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo” (šiame sąraše iš viso daugiau nei pusketvirto šimto įvairių teršalų), be kita ko, įtraukos svarbios pastabos.
Nustatyta, kad vertinant ūkinės veiklos, iš kurios išmetamas teršalas, kuriam nustatytos dvi ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, poveikį aplinkos orui, turi būti taikoma pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė. Amoniako koncentracijos atveju – 0,20 mg/kub. m.
O gyvenamosios aplinkos ir kurortų bei kurortinių teritorijų statusą turinčių gyvenamųjų vietovių aplinkos orui taikomos abi – pusės valandos ir vidutinė vienos paros – ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. Amoniako koncentracijos ribinės vertės gyvenamojoje vietovėje atitinkamai yra 0,20 mg/kub. m (per pusvalandį) ir 0,04 mg/kub. m (per parą).
Įsakymu patikslinta gyvenamosios aplinkos oro sąvoka: tai aplinkos oras žemės sklype ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, ugdymo įstaigų ir pan.
„Taigi dabar gyvulių augintojai gali būti ramūs“, – sako A.Baravykas. Vis dėlto jis nėra tikras, kad dabartinė tvarka galios ilgai. Dvejonė ne dėl to, kad teisės akto pakeitimu labai nepatenkinta yra organizacija „Lietuvos žaliasis aljansas“, kuri pasižymėjo nuolatiniu LKAA puolimu bei apsimelavimu (tuo, kad turi globėjų – įtakingų gerbiamų visuomenės veikėjų). Spaudimas gyvulininkystei didėja, ateis nauji reikalavimai mažinti emisijas.