Rugsėjo 18 d., (pirmadienį) įvyko Žemės ūkio rūmų Tarptautinio komiteto posėdis.
Posėdyje buvo aptartas Baltijos, Vyšegrado ir Šiaurės šalių susitarimo dėl BŽŪP ateities po 2020 m. tekstas, kuriame pabrėžiamas žemės ūkio vaidmuo šalių ekonomikai bei kaimo vietovių gyvybingumui ir nutarta, kad Naujuoju laikotarpiu svarbiausi prioritetai turi būti:
- Teisingų ir vienodų konkurencijos sąlygų sudarymas ūkininkams visose ES valstybėse narėse.
Tiesioginių išmokų lygio skirtumai tarp valstybių narių turi būti panaikinti. Tik taip bus įmanoma užtikrinti sąžiningą skirtingų šalių ūkininkų konkurenciją bendroje rinkoje. BŽŪP priemonių įgyvendinimo ir finansavimo taisyklės turi būti vienodos visose valstybėse narėse.
- Stipraus BŽŪP biudžeto išlaikymas, išlaikant dviejų ramsčių struktūrą.
Būtina užtikrinti, jog politiniai ES pokyčiai neves prie BŽŪP biudžeto mažinimo.
- BŽŪP supaprastinimas.
Politikos paprastinimas turi būti orientuotas į veiklos sąlygų ūkininkams gerinimą, biurokratijos mažinimą, skaidresnį ir visuomenei aiškesnį politikos funkcionavimą. Paprastinimas neturėtų kelti pavojaus politikos bendrumui ar vesti prie konkurencinių sąlygų iškraipymo nacionalizuojant politikos priemones. Ypač atkreiptinas dėmesys į žalinimo priemonės paprastinimo poreikį.
- Sąžiningas maisto grandinės veikimas.
Būtina užtikrinti žemės ūkio sektoriaus tvarumą per sąžiningas žemės ūkio produktų supirkimo kainas. Reikalingos ES lygio taisyklės, draudžiančios nesąžiningas praktikas maisto grandinėje ir numatančios reikšmingas sankcijas už nusižengimus. Būtina tiksliau stebėti konkurencijos lygį, sustiprinti ūkininkų derybinę galią, skatinti sąžiningą ir skaidrią kainodarą.
- Rizikos valdymo ir ūkininkų pajamų užtikrinimo efektyvumas.
Pastarųjų metų krizės parodė, jog šiuo metu veikianti rizikos valdymo ir rinkos reguliavimo sistema nėra subalansuota greitai reakcijai į krizes. Tam, kad žemės ūkis galėtų atlaikyti politinių sprendimų, klimato kaitos ir kainų nepastovumo keliamus pavojus, rizikos valdymo priemonės turi būti lanksčios ir greitai pritaikomos.
- Kartų kaitos užtikrinimas.
Reikalingos specifinės ir tikslingos priemonės jaunimo pritraukimui į žemės ūkio sektorių.
- Kooperacijos skatinimas.
Būtina stiprinti kooperaciją politinėmis, teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, kas savo ruožtu palengvintų įėjimą į rinką, stiprintų ūkininkų padėtį maisto grandinėje, sudarytų sąlygas produkcijos koncentracijai eksportui, ypač tose šalyse, kur kooperacijos lygis pernelyg žemas.
- Susietosios paramos išlaikymas.
Susieta parama, padedanti išlaikyti tam tikrus specifinėse vietovėse svarbius sektorius, turi būti išlaikyta.
- BŽŪP ir klimato kaitos mažinimo sąsajų užtikrinimas.
Reikalingos priemonės, skirtos vis labiau ryškėjančių klimato kaitos bei jos padarinių mažinimui, prisitaikymui prie jų. Būtina būsimoms sąlygoms adaptuoti esamus rizikos valdymo mechanizmus ir užtikrinti jų lankstumą.
- Smulkių ir vidutinių ūkių situacijos gerinimas.
Kadangi nuo smulkių ir vidutinių ūkių priklauso kaimo socialinė būklė, demografinė situacija, emigracija, kaimo gyvybingumas, reikalinga imtis konkrečių priemonių, labiau atitinkančių smulkių ir vidutinių ūkių specifiką, šių ūkių padėčiai gerinti.
Tarptautinio komiteto posėdyje aptartas susitarimo tarp Baltijos ir Vyšegrado šalių tekstas buvo patvirtintas Žemės ūkio rūmų (Rūmų) Tarybos posėdyje (2017-09-18).
Toliau susitarimo dėl BŽŪP ateities po 2020 m. tekstas bus derinamas su užsienio šalimis, o galutinis jo variantas bus aptariamas bei pasirašomas tarptautinės konferencijos metu – 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje, Žemės ūkio ministerijoje.