2018 m. gegužės 8 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarptautinių ryšių komiteto (TRK) nariai susirinko į posėdį, kuriame pasidalijo naujausia informacija iš tarptautinių renginių, diskutavo dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos bei pasitarė dėl Trijų jūrų regiono žemės ūkio rūmų atstovų susitikimo Vilniuje. Posėdyje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Šarūnas Celiešius bei ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis.
Trūksta lėšų tarptautinei veiklai
Įvairioms žemdirbių savivaldos organizacijoms vadovaujantys TRK nariai (Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė Lina Meilutė – Datkūnienė, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Vidmantas Bižokas, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas bei Lietuvos pramoninių uogynų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius) pateikė ataskaitas apie nuveiktus darbus per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ir pasidalijo tolimesniais tarptautinės veiklos planais. Veiklos ataskaitą pateikė ir TRK pirmininkas (ŽŪR pirmininkas) Arūnas Svitojus bei ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė.
Beveik visi tarptautinių organizacijų veikloje dalyvaujantys nariai iškėlė pastaraisiais metais didėjančių nario mokesčių tarptautinėse organizacijose problemą. Jeigu Žemės ūkio ministerija neskirs ES šalyse teikiamo pakankamo finansavimo, kai kurių asociacijų atstovai sakė ketinantys laikinai sustabdyti dalyvavimą tarptautinėse organizacijose. TRK nariai diskutavo apie žemdirbių savivaldos organizacijų tarptautinei veiklai valstybės skiriamų lėšų panaudojimo optimizavimą. TRK nutarė kreiptis į ŽŪR tarybą, kad ši ŽŪM pasiūlytų finansavimą ir lėšų panaudojimo kontrolę perduoti Žemės ūkio rūmams, žinoma, su sąlyga, kad finansavimas tarptautinei veiklai būtų skiriamas įvertinant mokesčių augimą.
Be kita ko nutarta, kad asociacijos ŽŪR tarybai nuolat praneštų apie ketinimus dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, o po to ir pateiktų ataskaitas apie dalyvavimo rezultatus.
„Galėtume efektyviau pasinaudoti gaunama informacija, be to, galėtume ir vieningiau siekti bendrų tikslų“, – sakė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
Šiai idėjai pritarė ir TRK narys (ŽŪR vicepirmininkas) Algis Baravykas: „Tai ne biurokratizmas – užtektų glaustos informacijos, kas, kada ir kokiame renginyje planuoja dalyvauti, o po to pasidalintų gauta informacija. Tai būtų naudinga visoms žemdirbių organizacijoms“.
Būsimo ES finansavimo niuansai
Neverta stebėtis, kad artimiausiais metais žemdirbių organizacijos daug dėmesio skirs ES finansinės paramos 2021-2027 m. teikimo sąlygoms ir ES bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP). Ši tema ir TRK posėdžiuose bei renginiuose bus pagrindinė. Todėl jau pirmajame posėdyje TRK nariai įdėmiai išklausė naujausią informaciją, kurią pateikė ŽŪM atstovai Š.Celiešius bei M.Palionis ir ŽŪR atstovė V.Leščauskaitė.
„Nors EK teigia, kad finansavimą ketinama sumažinti 5 proc., tačiau aš neskubėčiau pasitikėti šiuo pažadu. Kokiomis kainomis skaičiuosime? Jeigu 2018 – ųjų, tai finansavimas būtų sumažinamas daugiau nei teigiama. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad pateikiama nauja tiesioginių išmokų (TI) skaičiavimo formulė ir ji bus palanki penkioms ES šalims, tarp kurių yra ir Lietuva“, – sakė Š.Celiešius.
Be Lietuvos į minėtą penketuką turėtų patekti Latvija, Estija, Portugalija ir Rumunija. Negalutiniais duomenimis, Lietuva gali tikėtis, kad vadinamasis TI vokas turėtų padidėti 12,3 proc.
„Ar jau žinoma, koks bus pasirinktas referencinis laikotarpis?“, – klausė S.Dimaitis.
„Galutinių duomenų dar neturime, tačiau labai tikėtina, kad skaičiavimams bus pasirinktas 2016 – aisiais užfiksuotas žemės plotas, tai – gera žinia Lietuvai“, – sakė Š.Celiešius.
Prastesnė padėtis dėl Kaimo plėtros programos finansavimo. Pasak M.Palionio, ši ES paramos dalis bus sumažinta 15,3 proc.: „Tiesa, EK reikalaus, kad šalys padidintų kofinansavimą iš nacionalinių biudžetų apie 10 proc. Šis reikalavimas nedžiugina, nes mes patys planavome didinti kofinansavimą, tačiau dar daugiau padidinti finansavimą valstybė negalės. Apskritai, šis EK sprendimas stebina, nes anksčiau buvo nuolat pabrėžiama, kad kaimo plėtrai ES skiria prioritetą“.
Beje, pateikti orientaciniai duomenys gali pasikeisti, jeigu ES valstybės donorės nesutiktų didinti įnašų į ES biudžetą iki 1,114 proc. BVP. Be to, EK vis dar linkusi kritiškai vertinti reikalavimus suvienodinti TI.
„Ar Lietuva pasiruošusi pateikti svarius argumentus, kurie įrodytų, jog kai kuriais atvejais Lietuvos ūkininkų išlaidos žemės ūkio technikai, trąšoms, chemikalams ir kt. įsigyti yra net didesnės nei Vakarų Europos šalyse?“, – klausė S.Dimaitis.
„Tokia užduotis skirta Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, birželio mėn. statistiniais duomenimis pagrįsto tyrimo rezultatus jau turėsime“, – žadėjo Š.Celiešius.
Lietuvoje – Trijų jūrų regiono žemdirbių organizacijų susitikimas
TRK nariai vieningai pritarė idėjai, kad ŽŪR iniciatyva Trijų jūrų regiono žemės ūkio rūmų arba kitų tokio pobūdžio žemdirbių organizacijų atstovai liepos 4-5 d. susitiktų Vilniuje ir, be kita ko, aptartų bendrus veiksmus dėl BŽŪP 2021-2027 – aisiais. Taigi Vilniuje susitiktų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Kroatijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Čekijos žemdirbių organizacijų atstovai.
