ŽUR Naujienos

Jaunųjų ūkininkų žodis – jau ne balsas tyruose

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) gyvuoja jau devintus metus. Tai viena labiausiai augančių ir atsinaujinančių, taip pat viena aktyviausių Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) bendruomenėje. Šį rugsėjį organizacija atnaujino lyderių komandą. Smalsu pašnekinti naująją LJŪJS pirmininkę Rūtą JURGAITĘ, 2018-2022 m. kadencijos valdybos narę, bei vicepirmininkus: ligšiolinį pirmininką Vytautą BUIVYDĄ bei valdybos narį Darių VILIUŠĮ.

Paklaustas apie pasitraukimą Vytautas Buivydas sako, jog reikia leisti augti kitiems jaunųjų ūkininkų lyderiams. Naujosios LJŪJS pirmininkės Rūtos Jurgaitės asmenyje jis mato veiklią ir perspektyvią lyderę, kurios gebėjimai atsiskleidė darbuojantis organizacijos valdyboje. Nuo aktyvios visuomeninės veiklos jis pats nesitraukia – lieka LJŪJS pirmuoju vicepirmininku, mentoriumi.

Atsigręžiant į nueitą sudėtingą kelią gera matyti, kaip LJŪJS per tuos metus išaugo. Valdžios institucijose pasikeitė požiūris į jaunuosius ūkininkus, į juos dabar šnairai niekas nežiūri: „Kas tu toks?“ Atėjo suvokimas, kad kaimas be jaunimo neturi ateities. Jaunųjų ūkininkų balsas yra girdimas, į nuomonę atsižvelgiama. „Aš esu įtrauktas į žemės ūkio ministro patariamąją tarybą“, – kaip vieną iš pripažinimo įrodymų pamini pašnekovas taip pat pridurdamas, jog už pasiektą pripažinimą jaunieji ūkininkai yra dėkingi ŽŪR. Jaunieji ūkininkai nuolat jaučia ŽŪR palaikymą, stiprų petį.

LJŪJS turi aibes darbų. Gyvenimas nuolat kelia naujų iššūkių kiekvienam ūkininkui, o jaunajam ūkininkui – juo labiau. Jaudina įsisenėję klausimai, tokie kaip ūkio kūrimo startas. Jaunas žmogus susiduria su problemomis kiekviename žingsnyje, nuo žemės įgijimo, pradinių investicijų iki mentorystės. Jis jaučiasi ypač nesaugus, nes neturi sukaupęs apyvartinių lėšų, negali atidėti būtinų pirkinių.

V.Buivydas linkėtų ir patiems jauniesiems ūkininkams būti aktyvesniems, telktis į bendruomenę.

Jo mintį pratęsdamas LJŪJS antrasis vicepirmininkas Darius Viliušis pastebi, jog bendrystė padeda pajusti tvirtesnį pagrindą po kojomis – tai galimybė pasitarti imantis kažkurios veiklos, padiskutuoti. Kiekvienas ūkis yra labai individualus. Nelygu veikla, daugeliu atvejų mentorių atsiranda tarp LJŪJS narių, arba jis randamas kitur. Paprasti draugiški veiksniai duoda pridėtinę vertę. Daugiau jaunų žmonių – daugiau naujų, įdomių idėjų. Tiesa, reikia pavargti, kad netradicinės kultūros, žemės ūkio verslai būtų pripažinti.

LJŪJS visi atsakingi už kiekvieną, ir kiekvienas už visus. Pasak D.Viliušio, pirmiausia visi klausimai išdiskutuojami viduje, o tada svarstomi tolimesni sprendimai. Kai kurios problemos yra unikalios – su kuriomis kiti nesusiduria. Kaip antai, susietosios išmokos gyvulių laikytojams ir supirkimo kainos santykio problema: neaiškios priežastys lemia, kad kai tik ateina laikas parduoti dvejus metus augintą gyvuliuką, po liepos 1-osios šast, ir rinkoje nukrenta gyvulių supirkimo kaina. Situacija dėl kainų skirtumo praryja visą 100 eurų susietąją išmoką. Arba dabar štai pieno ūkių sąnaudos išaugusios dvigubai, o pienuko kaina – kritusi. LJŪJS vicepirmininkas svarsto, kad būtina kelti problemas, žiūrėti, kodėl taip yra: perdirbėjai skaičiuoja padidėjusius pelnus, o kenčia gyvuliukų laikytojai.

Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio LJŪJS pirmininkės pareigas einančios Rūtos Jurgaitės pasiteiravome:

-Kokią matote organizacijos ateitį?

-Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos veikloje dalyvauju dar nuo 2015 metų ir drąsiai galiu teigti, kad sąjunga kasmet nuveikia vis naudingesnių ir prasmingesnių darbų – dalyvauja protesto akcijose, veikia kaip socialinis valdžios institucijų partneris, atstovauja jauniesiems ūkininkams tarptautiniu lygmeniu (CEJA organizacijoje), skleidžia jauniesiems ūkininkams aktualią informaciją tiek susitikimų metu, tiek pasinaudodama socialine medija. Sąjunga jau turi patirties įgyvendindama įvairius projektus, vis daugiau jaunųjų ūkininkų įsitraukia į veiklą ir aktyviai prisideda prie bendrų tikslų įgyvendinimo.

Sąjunga auga, tampa vis patrauklesnė jauniesiems ūkininkams, sąjungos nuomonė vis dažniau išgirstama Lietuvos valdžios institucijose. Visa tai – ankstesnės sąjungos vadovybės įdirbis. Tikiu, kad man einant pirmininkės pareigas su darbščios ir motyvuotos komandos pagalba ir toliau bus didinamas sąjungos žinomumas, patikimumas, o sąjungos nuveikti darbai turės teigiamos įtakos Lietuvos jauniesiems ūkininkams.

-Kokius planuojate artimiausius ir kokius tolimesnius darbus? Kur kryps didžiausias dėmesys?

-Visuotinio suvažiavimo metu buvo išrinkta nauja valdyba – dalis valdybos narių tęsia savo pareigas nuo 2018 metų, tačiau turime ir tris naujus valdybos narius, kurie į sąjungos veiklą įsitraukė ne per seniausiai. Taigi natūralu, kad artimiausi planai bus susiję su sąjungos vidiniais reikalais – darbų ir atsakomybių tarpusavyje pasiskirstymu.

Pirmasis naujosios vadovybės darbas jau nudirbtas – pagaliau ryžtasi didinti įstojimo ir kasmetinio narystės mokesčių asociacijoje įkainius. Pasikeitus vadovybei, esminiai ilgalaikiai tikslai išliks tie patys – identifikuoti Lietuvos jauniesiems ūkininkams aktualiausias problemas bei prisidėti prie šių problemų sprendimo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. Sąjungos tikslai – gerinti Lietuvos jaunųjų ūkininkų konkurencinę padėtį, padėti jaunam žmogui įsikurti ir pradėti verslą kaimiškose vietovėse.

Ne paslaptis, kad LJŪJS valdžios organai iki šios dienos veikia neatlygintinai – nei sąjungos pirmininkas, nei vicepirmininkai, nei valdybos nariai už savo darbą atlyginimo negauna. Mano nuomone, sąjunga jau yra pribrendusi kurti darbo vietas. Tikiu, kad šis pokytis turėtų teigiamos įtakos asociacijos veiklai. Sąjunga įgyvendina tam tikrus projektus, organizuoja renginius. Mūsų atstovai dalyvauja susitikimuose su valdžios atstovais, kiekvienam susitikimui yra ruošiamasi, gilinamasi į problemas ir dokumentus. Dalyvavimas tarptautinėje veikloje vėlgi didina darbo krūvį, atsiranda poreikis dokumentus ir informaciją versti į lietuvių kalbą. Įvairių raštų, pažymų rengimas, naujų narių registracija, socialinių paskyrų administravimas – darbo yra. Norime rasti galimybių sukurti sąjungoje darbo vietą, taip užtikrinti sklandų ir savalaikį asociacijos darbą siekiant sąjungos tikslų. Užbėgdama piktiems komentatoriams už akių pastebėsiu, kad pirmininkės darbas kol kas nebus apmokamas – iki 2024 metų esu vaiko priežiūros atostogose, todėl darbinių santykių su asociacija neplanuoju turėti. Visgi turėdama nuostabią šeimą, kuri mane palaiko ir padeda, net augindama dukrytę tikrai skirsiu pakankamai laiko darbui LJŪJS ir atsakingai eisiu patikėtas pareigas.

-Kas, Jūsų vertinimu, jauniesiems ūkininkams yra svarbiausia Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje?

-Mano nuomone, tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos jauniesiems ūkininkams be galo svarbi galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama. Ne paslaptis, kad šios paramos „liūto dalis” nukeliauja į stambių žemvaldžių rankas. Jaunieji ūkininkai yra itin svarbi, tačiau jautriausia ir labiausiai pažeidžiama žemės ūkio sektoriaus dedamoji, prisidedanti prie kaimiškų vietovių gyvybingumo. Būtent todėl siekiant, kad Lietuvos jauniesiems ūkininkams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama ir sėkmingai konkuruoti rinkoje, LJŪJS itin daug dėmesio skiria taisyklių projektų, skirtų Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėms įgyvendinti, analizei bei pasiūlymų teikimui.

-Dėkojame už pokalbį. Geros kloties naujuose darbuose!

X