Pagrindinė Lietuvos žemdirbių savivaldos skėtinė organizacija Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) laikosi požiūrio, kad valstybė turi sudaryti sąlygas iš žemės ūkio išgyventi ne tik stambiausiems pramoniniams ūkiams, bet ir vidutiniams ir net nedideliems ūkiams, kaip yra kaimyninėje Lenkijoje ir Vakarų Europos šalyse. Kitaip Lietuvos kaimai galutinai išsivaikščios. Ne visi tokiai krypčiai pritaria, todėl galbūt ir dėl šios priežasties ŽŪR ir kai kurių organizacijų keliai išsiskyrė. Apie šio proceso priežastis „Valstiečių laikraščiui“ (Nr. 96, 2018 12 01) pasakoja ŽŪR pirmininkas Arūnas SVITOJUS.
Praėjusią savaitę pasklido gandas, kad ŽŪR iš savo gretų pašalino kelias organizacijas. Kurias organizacijas pašalinote ir už kokias nuodėmes?
Nepašalinome nė vienos organizacijos. Atvirkščiai – penki nariai iš 48 (ŽŪR nariai yra ne fiziniai, o juridiniai asmenys, t.y. žemdirbių organizacijos) pateikė prašymus pasitraukti iš šalies žemdirbių pagrindinės skėtinės organizacijos ir viena nauja asociacija pateikė prašymą priimti į ŽŪR. Apskritai, galiu patikinti, kad atviriau dirbančią organizaciją nei ŽŪR taryba būtų sunku surasti. ŽŪR tarybos posėdžiai yra atviri. Juose gali dalyvauti ne tik tarybos nariai, tačiau ir bet kurios, net ŽŪR nepriklausančios organizacijos atstovai ar šiaip bet kuris fizinis asmuo – iš anksto viešai pranešame, kada ir kur vyks ŽŪR tarybos posėdis, paskelbiame darbotvarkę, vėliau ją kartais papildome. Taigi durys atviros – atvykite ir klausykitės. Taigi dalyvavusieji ŽŪR tarybos posėdyje žino, kad ne tik nieko nepašalinome, bet netgi ilgai diskutavome, ar dar yra galimybių organizacijų prašymus atidėti, su viltimi, kad jie apsigalvos. Nors ŽŪR statute nenumatyta išklausyti norinčius pasitraukti, tačiau mes, ŽŪR vadovai, prašėme, kad norinčių pasitraukti organizacijų atstovai ŽŪR tarybos posėdyje dalyvautų ir išsakytų savo nuomones.
Išklausėte? Ar šių organizacijų vadovai ar jų atstovai dalyvavo ŽŪR tarybos posėdyje?
Deja, nė vienas į posėdį neatvyko, matyt neišdrįso ŽŪR tarybos nariams pažiūrėti į akis.
Ar jūs susitikote su iš ŽŪR norinčių pasitraukti organizacijų vadovais?
Kvietėme juos atvykti į ŽŪR, kelis kartus aš ir vicepirmininkai vykome pas juos, ir net kalbėjomės prie keturių akių, deja, konstruktyvaus dialogo nebuvo. Jie pateikdavo ŽŪR nepriimtinus reikalavimus, kurie galėjo būti naudingi tik tų organizacijų vadovams, bet jokiu būdu ne visiems tų organizacijų nariams ir juo labiau ne visiems žemdirbiams. Kita vertus, aš atvirai sakiau, kad esu tik pirmininkas, bet ne caras – net labai panorėjęs negalėčiau jų keliamų reikalavimų įvykdyti, nes ŽŪR vadovauju remdamasis šios organizacijos statutu ir Asociacijų įstatymu. Beprasmiška tikėtis, kad ŽŪR pirmininkas vadovausis diktatoriškais principais.
Taigi kokius sprendimus priėmėte?
Į ŽŪR priėmėme Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociaciją. Jos valdybos narys, šalyje žinomas prieniškis pieno gamintojas Jurgis Pažėra ŽŪR tarybos nariams papasakojo apie neseniai įkurtą organizaciją ir jos tikslus.
VšĮ Respublikinės lenktyninių žirgų lygos pareiškimo dėl narystės Žemės ūkio rūmuose nutraukimo nepatenkinome, nes pasigedome organizacijos valdymo organo protokolo išrašo. Be to, ši organizacija nesumokėjo nario mokesčio. Nepatenkinome ir LŪS prašymo, nes pateiktame posėdžio protokolo išraše rašoma, kad LŪS prezidiumo posėdyje dalyvavo 13 narių iš 15, o balsavo kažkodėl 18 prezidiumo narių. Paprašėme dokumentą patikslinti. Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos pieno gamintojų ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijų prašymus nutraukti narystę ŽŪR patenkinome.
Kokios organizacijų pasitraukimo priežastys?
Yra oficialios priežastys ir neoficialios. Štai Lietuvos ūkininkų sąjungos protokole užsimenama, kad priimdama sprendimus ŽŪR taryba neatsižvelgė į šios organizacijos nuomonę. Tiesa, konkrečių pavyzdžių nepateikta. Žemės ūkio bendrovių asociacijos protokole teigiama, kad jiems nepavyko su ŽŪR vadovybe susitarti dėl ŽŪR pertvarkos, esą, kad būtų geriau tenkinami narių interesai. Pieno gamintojų ir Grūdų augintojų asociacijos protokoluose pasitraukimo priežastys nenurodytos.
O kokios neoficialios priežastys?
Manau, kad iš ŽŪR pasitraukiančių organizacijų vadovai šia kryptimi pasuko nuo tos akimirkos, kai jų atstovas šių metų vasario mėn. antrą kartą pralaimėjo ŽŪR pirmininko rinkimus. Kai kas galvoja, jog ši situacija primena vaikų kaprizus smėlio dėžėje: „jeigu manęs neišrinkote savo vadu, tai aš nežaisiu su jumis“. Bet aš manau, kad priežastys yra gilesnės, jos susijusios su pinigais, su dideliais pinigais, t.y. su ES ir valstybės parama ūkininkams. Iki šiol ūkininkams skirtos ES ir valstybės paramos paskirstymas buvo labai nevienodas, dauguma gavo tik tiesiogines išmokas, o kai kurie ūkiai skaičiuoja milijoninę paramą. Nesakau, kad paramą gavo sukčiaudami, bet gal reikėtų apetitą susimažinti, gal tegul ir kiti pasinaudoja tokia galimybe, juo labiau, kad nuo 2020 – ųjų ES paramos bus skirta mažiau. Deja, patirtis rodo, kad apetitas auga bevalgant.
Paaiškinkite išsamiau, kokia šiuo atveju ŽŪR įtaka?
Rengdama paramos žemės ūkiui tvarką Žemės ūkio ministerija kartais atsižvelgia ir į ŽŪR pasiūlymus, taigi ši aplinkybė žemdirbių organizacijoms yra svarbi. Tačiau ŽŪR buvo 48 nariai ir kiekviena organizacija turi po vieną balsą. Sutinku, kad organizacijos skirtingos, vienos turi kelias dešimtis fizinių narių, o kitos – kelis šimtus ar tūkstantį narių. Vienos gina smulkių ir vidutinių ūkininkų, o kitos – tik stambiųjų ūkininkų bei dar stambesnių žemės ūkio bendrovių interesus. Neretai organizacijų interesai kertasi iš esmės, kompromisus surasti sunku. ŽŪR taryboje sprendimai priimami balsų dauguma. Juk tai ir yra demokratijos išraiška, kai kiekvienas turi savo nuomonę, tačiau sprendimai priimami balsų dauguma. ŽŪR tarybos posėdyje priimtus sprendimus/nutarimus pateikiame Žemės ūkio ministerijai. Manau, jog kaip tik tokia tvarka stambiausiems ūkininkams ir pradėjo nepatikti.
Jeigu teisingai supratau, LŪS, LGAA, LŽŪBA ir LPGA, kurios gina stambiųjų ūkininkų interesus, panoro ŽŪR turėti daugiau balsų?
Būtent taip. Nors nė viena iš jų, gal išskyrus LŽŪBA, neprisipažins ginanti tik stambiuosius ūkininkus. Viename susitikime LŪS mane bandė įtikinti, kad jie gina ir vidutinių bei smulkiųjų ūkininkų interesus. Kai paprašiau pakelti rankas ūkininkus, kurie turi iki 100 ha ūkius, klausimų neliko, nes visi ūkininkai turėjo gerokai didesnius ūkius. Tikrai nesu nusiteikęs prieš stambiuosius ūkius, tačiau ŽŪR gina visų žemdirbių interesus – gyventi ir išgyventi Lietuvoje turi teisę ne tik 300-500 ar tūkstančius hektarų valdantys ūkių savininkai, bet ir ūkininkaujantys, pavyzdžiui, 20 ha ūkiuose, kaip yra kaimyninėje Lenkijoje ar Vakarų Europos šalyse. Aš visada prisimenu pirmojo atkurtų ŽŪR pirmininko prof. Antano Stancevičiaus labai kritišką nuomonę apie Lietuvai pragaištingą latifundinį žemės ūkį. Deja, šiuo metu grupelė tokių ūkių savininkų bando susikurti išskirtines ūkininkavimo sąlygas, pamindami smulkesnių kolegų ūkininkų interesus.
Iš pasisakymų ŽŪR tarybos posėdyje, svarstant pasitraukti iš ŽŪR pateiktų organizacijų prašymus:
Sąžinė ar siauri interesai?
Česlovas Tallat-Kelpša, ŽŪR tarybos narys, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys.
Jau daug metų esu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys, todėl man labai nesmagu dėl asociacijos sprendimo pasitraukti iš ŽŪR. Mano nuomonės niekas nesiteiravo, nors kolegos grūdų augintojai žinojo, kad esu ŽŪR tarybos narys. Tačiau ir dabar aš galiu pasakyti, kad ŽŪR durys yra vis dar atvertos. Žinau, kad ŽŪR rodė iniciatyvą tartis, tačiau to siekti turi abi pusės. Suprantu, jog kai kurios iš ŽŪR pasitraukusios organizacijos pasijautė sustiprėjusios ir pagalvojo, kad atėjo laikas, kai jos gali kojomis atidarinėti valdžios institucijų duris. Gal ir gali, bet ar taip elgtis yra sąžininga? Sutinku, kad kiekviena organizacija gina savo narių interesus, tačiau yra vienas svarbus niuansas – reikia matyti ir savo silpnesnius brolius ūkininkus. Aš save irgi galiu laikyti stambiuoju grūdų augintoju, tačiau kaip ŽŪR tarybos narys neretai balsuoju įveikdamas savo siaurus interesus ir įsiklausydamas į savo sąžinės balsą. Dėl šių priežasčių aš asmeniškai dabar esu kryžkelėje – svarstau, ar galiu ir toliau likti grūdų augintojų asociacijos nariu.
Pakenks kiekvienam
Jonas Kuzminskas, ŽŪR tarybos narys, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narys
Gaila, kad keturios organizacijos traukiasi iš ŽŪR, tačiau jos šį kelią pasirinko jau seniai, įsteigdamos kitą organizaciją. Esu LPGA tarybos narys ir buvo labai nesmagu matyti, kaip ši organizacija svarstė galimybę stoti į vadinamąją tarybą. Nebuvo nei diskusijų, nei normalaus balsavimo. Tokie veiksmai kenkia žemdirbių savivaldos prestižui ir galiausiai labiausiai pakenks žemdirbiams.
Dėl paramos – per galvas
Vytautas Buivydas, ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus narys
Esu LŪS narys, tačiau nei mano, nei man žinomų kitų eilinių organizacijos narių nuomonės dėl pasitraukimo iš ŽŪR niekas nesiteiravo. Vieša paslaptis, kad LŪS sprendimams įtaką daro vienas žmogus. Mano žiniomis, kai kurių LŪS skyrių nuomonės net nebuvo teiraujamasi.
Surinkau oficialius duomenis apie LGAA narius ir padariau išvadą, kad daugelis jų jau gavo solidžią ES ir valstybės paramą ir susidariau įspūdį, kad ŽŪR jiems jau nereikalingi – netgi trukdo siekti dar didesnės paramos, nes tokią įmanoma gauti tik lipant per neturtingųjų galvas.