Praėjusį ketvirtadienį Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas teiravosi atsakingų institucijų vadovų bei politikų – ką daryti žmonėms ir ko jiems tikėtis? Pienas nesuperkamas ne tik gaisro teršalų paveiktoje zonoje, bet ir kitur. Ūkininkai kasdien skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Tame ekstremaliame pasitarime dalyvavo trys Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai, tarp jų pats komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. Apie situaciją jau išsamiai pasakojome, Alytaus rajone lankėsi, kaip padėti į bėdą patekusiems žemdirbiams svarstė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas, direktorius Sigitas Dimaitis.
Kas pasikeitė? Šiandien KRK posėdyje buvo pateikta nemažai atsakymų. A.Vrubliausias pasidžiaugė ir padėkojo ŽŪR bei VMVT už suteiktą operatyvią pagalbą – pieno surinkimas iš gaisro teršalų nepaveiktos teritorijos atkurtas.
Po šiandienos neatsakytų klausimų liko dar mažiau. Kas kaltas dėl įvykio Dzūkijoje – ne šios dienos klausimas. Dabar svarbiausia padėti tiems, kurie į bėdą pateko ne dėl savo kaltės.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pateikė skaičius: į ekstremalią teritoriją patenka iš viso 108 ūkiai, iš jų 98 yra pieno ūkiai. 45 ūkių žaliavinis pienas superkamas perdirbti, 4 ūkiai jį patys pardavinėja, o 43 pienas suvartojamas savo poreikiams. Likę ūkiai yra mėsinių galvijų.
Dalies tyrimų rezultatai atlikti. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus (VMVT) Dariaus Remeikos, tyrimams pagal įvairias kategorijas buvo paimti 95 mėginiai (didžioji dalis iš gaisro paveiktos zonos, pagal vadinamąją vėjo rožę, besidriekiančią šiaurine kryptimi; tačiau aiškios taršos linijos nėra, todėl mėginiai paimti ir iš gretimų apylinkių), gauti 35 tyrimų rezultatai. Gera žinia, kad sunkiųjų metalų norma nei žolėje, nei želmenyse, nei vandenyje, nei piene nėra viršyta.
Gaisro paveiktoje zonoje iš 17 atliktų žaliavinio pieno mėginių 9 (iš keturių kaimų) dioksinų kiekis viršijo didžiausią leistiną koncentraciją. Siekiant ištirti dioksinų kiekį galvijienoje, praėjusį šeštadienį leista paskersti 10 galvijų iš gaisro pasekmių paveiktų kaimų. Be to, dioksinų ir sunkiųjų metalų pėdsakai bus tiriami sumedžiotų dviejų stirnų ir elnio kepenyse.
Iš teritorijos, apimančios 25 kaimus, pienas nėra perkamas. Kiekvieną minutę laukiama preliminarių rezultatų iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos instituto dėl dioksinų kiekio žaliaviniame piene. „Metodas cheminis, instrumentinis, sudėtingas, tyrimo eigos nepaskubinsi“, – aiškino D.Remeika. Pasak jo, tyrimas užtrunka dešimt dienų, dalis tyrimų atliekama vienoje iš Vokietijos laboratorijų.
Draudimas parduoti, žmonės ir gyvuliams vartoti pieną gali galioti mėnesį ar net ilgiau. Tai priklausys, pasak VMVT vadovo, nuo melžiamų karvių šėrimo. Dioksinai yra riebaluose tirpūs teršalai, todėl labai greitai išsiskiria su pienu, jame koncentracija kyla apie savaitę. Paskui, jei karvė gauna neužterštą pašarą, teršalų kiekis tokia pat sparta mažėja. Kaip keisis situacija, parodys kitas tyrimas.
VMVT vadovas patikino, kad atsargumo principas čia yra būtinas. Negalima rizikuoti žmonių sveikata, eksportu.
Grunto tyrimų atsakymų dar nėra. Lietuvos geologijos tarnyba juos paėmė spalio 30 d. Nuodugniems paviršinių pernašų tyrimams 15 mėginių antradienį buvo išsiųsti į laboratoriją Čekijoje. Atsakymas bus ne anksčiau nei po dešimties dienų.
Seimo nariams stebintis, negi negalima tyrimų atlikti Lietuvoje, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas patikino, jog visi laboratoriniai tyrimai (17 laboratorijų) yra akredituoti, labai profesionalūs. Pirmiausia atliekami tyrimai pagal valstybinį monitoringą. O ekstremaliu atveju mėginį racionaliau, pigiau siųsti mėginius į Čekiją ar Vokietiją. Vieno tokio mėginio ištyrimas kainuoja 600 Eur. Lietuvoje norint pradėti tokius tyrimus, papildomai reikėtų apie 15-20 tūks. Eur.
Taigi kaip bus su pragyvenimo šaltinio kol kas neapibrėžtam laikui netenkančiais ūkiais? Alytaus rajono vertinimu, vien dėl pieno ūkininkai kasdien patiria 3 tūkst. Eur nuostolį, o pridėjus kitas išlaidas jis išauga iki 60 tūkst. Eur.
Žemės ūkio ministras A.Palionis KRK užsiminė apie Vyriausybės protokolinį nutarimą: numatoma žalą kompensuoti visiems, neišskiriant pavienes karves savo reikmėms laikančius gyventojus. Tik svarbu, kad savivaldybės administracija įvertintų žalą. „Visos žalos turi būti suskaičiuotos, akumuliuotos“, – pabrėžė ministras. Pagal ŽŪM pasiūlytą formulę, kad žmonės galėtų išgyventi praradę pajamas, netenkamos lėšos bus fiksuojamos, žala kompensuojama kas dvi savaites.
Vyriausybės pasitarimas šį trečiadienį pritarė ŽŪM siūlymui nedelsiant pradėti kompensuoti žalos nuostolius, kuriuos dėl gaisro Alytuje patiria gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos. Miesto ir rajono savivaldybių administracijos direktoriams pasiūlyta nuo lapkričio 15 d. kas dvi savaites teikti Finansų ministerijai bendrą prašymą dėl lėšų, kurios reikalingos gyventojų, ūkio subjektų, kitų įstaigų patiriamai žalai dėl ekstremaliosios situacijos kompensuoti.
Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijoms pavesta iki 2019 m. lapkričio 20 d. nurodyti Vidaus reikalų ministerijai valstybės rezervo lėšų panaudojimo poreikį.
Vidaus reikalų ministerijai pasiūlyta sušaukti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją ir su ekspertais įvertinti ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimo priemones. Rekomenduojama nustatyti tikslią ekstremaliosios situacijos teritoriją, parengti būtinų priemonių bei tyrimų sąrašą ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės rezervo panaudojimo ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.