Kokios Brexit pasekmės BŽŪP biudžetui?

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas paviešino Europos Komisijos ir išorinių ekspertų atliktą analizę dėl Brexit pasekmių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetui.

Pateikiame analizės išvadas ir rekomendacijas. Su visu dokumentu galite susipažinti čia: http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/602007/IPOL_STU(2017)602007_EN.pdf

Brexit pasekmės ES finansams bus didžiulės. Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas gali pakeisti biudžeto derybų dinamiką Europos Vadovų Taryboje. Britanijai taikomos nuolaidos pabaiga taip pat gali atverti duris į nuoseklesnę ES išteklių sistemos reformą. Tačiau artimiausi padariniai yra susiję su vykstančių derybų dėl Britanijai teksiančios „Brexit sąskaitos“ (sumos, kurią Britanija turės sumokėti už išstojimą už ES) poveikiu dabartinei daugiametei finansinei perspektyvai (DFP) ir tikėtinu trūkumu, kurį JK įneš į ES biudžetą pasitraukdama.

Kaip tiksliai šie du veiksniai turės įtakos dabartinei ir būsimai daugiametėms finansinėms perspektyvoms – ir dabartinės bei būsimos BŽŪP biudžetui – labai priklauso nuo politikos. Nėra aišku, koks bus galutinis derybų dėl Brexit rezultatas, tačiau atrodo aišku, kad jis priklausys tiek nuo teisinių, tiek nuo politinių argumentų. Taip pat valstybės narės ir Europos Parlamentas gali priimti skirtingus sprendimus, kaip ES biudžetą pritaikyti prie Brexit. Atsižvelgiant į priimtus sprendimus, Brexit gali suteikti galimybę reformuoti ES finansus arba, priešingai, sustiprinti ir pagilinti esamus skirtumus tarp valstybių narių ir paversti ES biudžetą dar sudėtingesniu, nustatant papildomas pataisas.

Apibendrinant, galimi Brexit finansiniai padariniai ES biudžetui ir ypač BŽŪP yra:

• „Brexit sąskaitos” dydis ir pobūdis lems, ar prieš pasibaigiant dabartinei DFP atsiras spraga ES finansų srityje, ir ar derybos dėl kitos DFP bus sudėtingesnės.
• Britanijos grynojo įnašo į ES biudžetą praradimas paliks kasmetinį trūkumą, kurį reikės padengti mažinant išlaidas, didinant įmokas ar ieškant naujų pajamų šaltinių. Manoma, kad iki 2020 m. naujų pajamų per papildomų nuosavų išteklių įvedimą ar bendrosios rinkos narystės mokestį nebus gaunama. Prognozuojamas bendras 10 mlrd. EUR Brexit nuostolis visam ES biudžetui ir 3 mlrd. EUR spraga BŽŪP biudžete.

Išskiriami du scenarijai, kaip bendrąjį ES biudžetą pritaikyti prie Brexit:

• 1 scenarijus: Brexit spragos užpildymas didinant valstybių narių nacionalinius įnašus. Tai ypač paveiks šalis, kurios jau ir taip yra donorės. Kai kurioms iš jų, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, įmokos gali padidėti dar labiau, nes pasibaigia nuolaidos, susijusios su britų naryste ES. Todėl šios šalys gali pasisakyti už visišką ES išlaidų restruktūrizavimą.
• 2 scenarijus: išlaidų mažinimas. Tikslios šio scenarijaus pasekmės priklausys nuo biudžeto mažinimo paskirstymo, tačiau sutaupyti 10 milijardų eurų lėšų neįmanoma karpant išlaidas tik mažoms ES programoms. Todėl tikėtina, jog karpant išlaidas nukentės struktūriniai ir investicijų fondai bei BŽŪP.

Studijoje taip pat įvertinta, kokią įtaką skirtingi BŽŪP biudžeto pritaikymo prie Brexit variantai gali turėti valstybių narių BŽŪP vokams:

• Jei dabartinis BŽŪP išlaidų lygis bus išlaikytas po Brexit, jo finansavimui reikės 3 mlrd. EUR padidinti valstybių narių įnašus į ES biudžetą. Dėl to visose valstybėse narėse sumažės BŽŪP grynosios pajamos ir padidės netolygus šalių donorių ir naudos gavėjų disbalansas.
• BŽŪP biudžeto sumažinimo 3 mlrd. EUR pasekmės valstybių narių BŽŪP gryniesiems balansams bus jaučiamos, bet ne katastrofiškos. Tačiau, jei bus stengiamasi išsaugoti kitas ES programas, gali sustiprėti spaudimas BŽŪP išlaidas mažinti dar labiau.
• Viso Brexit nuostolio padengimas tik per BŽŪP išlaidų mažinimą (tai yra, BŽŪP sumažinama 10 mlrd. EUR) būtų naudingas dabartinėms šalims – donorėms ir numestų visą naštą dabartinėms naudos gavėjoms. Dėl to BŽŪP disbalansas mažėtų, tačiau toks didelis sumažinimas turėtų ypač skaudžių pasekmių neturtingesnėse valstybėse narėse.
• Išlaidų mažinimas 1 – ame ramstyje, išsaugant 2 – ąjį ramstį, buvo pasiūlytas kaip būdas sumažinti BŽŪP išlaidas ir gerinti jų efektyvumą. Skaičiavimai rodo, kad tokia strategija paskirsto koregavimo naštą šalims donorėms ir naudos gavėjoms. Tačiau tai taip pat reikš didelius nuostolius tokioms šalims, kaip Prancūzija ir Ispanija.

Tyrimai rodo, kad nėra neskausmingo kelio prisitaikyti prie JK įnašo praradimo. Šalių narių vyriausybėms teks iššūkis paaiškinti savo rinkėjams, kad šiek tiek didesnis grynasis įnašas arba mažesnė grynoji nauda padės stabilizuoti ES biudžetą ir galiausiai neš naudą visoms ES narėms. Įtikinti tuo žmones bus lengviau, jei vienu metu bus supaprastinta ES pajamų sistemą ir perorientuotos išlaidas, o ne švaistomos jėgos kuriant naujus nuolaidų mechanizmus.

Ekspertų grupė pateikė tokias rekomendacijas:

• ES turėtų būti atsargi leisdama susieti susitarimą dėl „Brexit sąskaitos“ su susitarimu dėl būsimo pereinamojo laikotarpio, kaip siūlo JK. Perėjimas į antrąjį derybų etapą be aiškaus susitarimo dėl „Brexit sąskaitos“ gali suteikti JK galimybę pasinaudoti šiais pinigais kaip koziriu derybose dėl būsimų ES ir JK santykių.
• ES prioritetas derybose turėtų būti minimalus Brexit finansinis poveikis dabartinėje ir būsimoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Jei reikia nuolaidų, jos gali būti siūlomos iš kitų sričių, pvz., JK dalyvavimo ES institucijose ir fonduose, pensijų ir kitų darbuotojų išmokų mokėjimas ar mokėjimas už neapibrėžtus įsipareigojimus.
• Derybos dėl biudžeto mažinimo ir įmokų didinimo neturėtų apsiriboti viena išlaidų sritimi, bet apimti visą ES finansų sistemą. Pavyzdžiui, šalys donorės gali būti labiau linkusios pritarti jų įmokų padidinimui, jei bendras biudžetas bus pertvarkytas.
• Svarbu netrukus pradėti svarstyti ginčijamas pagrindines sąvokas (pvz., „ES pridėtinė vertė“) ir galimus kompromisus, net jei Brexit tikrasis poveikis biudžetui paaiškės tik labai vėlyvame Brexit derybų etape. Jei pasirengimas DFP po 2020 m. prasidės tik 2018 m. kovo mėn., gali būti, kad neliks pakankamai laiko plataus užmojo reformai, ir sistema gali likti pakankamai sudėtinga. Taip būtų prarasta unikali galimybė pagerinti ES viešuosius finansus.
• Brexit gali duoti pretekstą giliai BŽŪP struktūros reformai, kurios tikslas būtų ne tik sumažinti bendras BŽŪP išlaidas, bet ir padidinti BŽŪP veiksmingumą bei tvarumą. Tačiau esminė BŽŪP reforma atrodo mažai tikėtina iki 2022 – 2023 m., o jos įgyvendinimas galėtų prasidėti tik 2024 – 2025 m.