ŽUR Naujienos

Konferencija apie maisto gaminimą be kainos gamtai ir atsakingą vartojimą

2022 m. rugsėjo 20 d. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) organizavo konferenciją ,,Ekologinio ir aplinką tausojančio maisto populiarinimas Lietuvoje“, kurios tikslas – sertifikuotų ekologiškų ir pagal Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą produktų (NKP) populiarinimas, jų gamybos apimčių didinimas, realizacijos skatinimas bei visuomenės įpročių vartoti kokybiškus produktus, ugdymas.

Konferenciją pradėjęs ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad simboliška, jog konferencijai vieta pasirinkta neatsitiktinai – ekologiškame ūkyje „Farmers Circle“, kurį įkūręs danas Niels Peter Pretzmann didžiausią dėmesį skiria kokybiškam ir ekologiškam maistui.

Sveikindamas konferencijos dalyvius ūkio Farmers Circle savininkas Niels Peter Pretzmann supažindino su savo ūkio filosofija, kurios pagrindinis tikslas – darbas drauge su gamta. „Tikime, jog tvarumas yra lygus atsakomybei už visus mūsų veiksmus. Darbas su gamta, o ne prieš ją – yra mūsų veiklos pagrindinis principas. Norime keliauti kartu su gamta, o ne prieš ją, todėl savo gamyboje naudojame tik tai, ką pasiruošėm per vasarą ir rudenį“, – sakė N.P.Pretzmann.

Ekologiškos produkcijos poreikio užtikrinimas: problemos ir galimi sprendimo būdai joms spręsti

2021 m. duomenimis Lietuvoje veikė 2498 ekologinės gamybos ūkiai; ekologinės gamybos plotas apėmė 261 781 ha; ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimu, įskaitant ūkinių gyvūnų skerdimą ir skerdenų pjaustymą, taip pat pakavimą, ženklinimą ir (ar) realizavimą užsiėmė 351, iš jų 33 ūkyje.

Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, produkciją iš ūkininkų Lietuvoje galėtų pirkti 58 privatūs ir 679 valstybiniai darželiai, taip pat 20 privačių ir 447 valstybinės mokyklos. 2022 m. buvo skirta beveik 2,4 mln. eurų parama kompensuojant kainų skirtumą, kuria pasinaudojo tik per 50 vaikų ugdymo įstaigų, maitinančių 8400 vaikų. Bus išmokėta virš 1 175 tūkst. Eur. 2019 m.  buvo paremti 7 pareiškėjai, maitinantys 997 vaikus, 2020 m. paremta 10 pareiškėjų, iš viso maitintas 1061 vaikas, o 2021 m. paremti 45 pareiškėjai, maitinę per 7200 vaikų.

Konferencijos pranešėjas Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis pasigedo strateginio valdžios institucijų požiūrio ir sistemos dėl viešojo sektoriaus (vaikų darželių, mokyklų, kariuomenės) maitinimo ekologiškais produktais.

Bulvių ir daržovių sektoriaus vidaus rinka

Išsamų pranešimą apie daržovių ir bulvių sektorių padarė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

2021 m. įprastinės gamybos ūkiuose bulvės užėmė 7 025,72 ha, daržovės – daržovės: 4 092,35 ha.

NKP – nacionalinėje auginimo sistemoje, kur keliami griežtesni nei įprastinei gamybai reikalavimai ir tausojama aplinka, 2021 m. duomenimis iš viso dalyvavo 120 augintojų, iš jų – 56 bulvių augintojai. NKP daržovių plotas – 1807,64 ha;  bulvių – 2256,60 ha. Gautas derlius: 56 749,70 t.

Ekologiškos daržovės: 206 augintojai, 156,15 ha, bulvės su bulvine saulėgrąža: 347 ūkininkai, 429,58 ha

2018-2022 m. bulvių plotai sumažėjo 3,5 proc., nes sumažėjo vartojimas, o sąlygos bulvių auginimui darosi vis nepalankesnės. Taip pat išaugo kitų augalininkystės sektorių patrauklumas.

Kaip informavo Z.Cironkienė, sezono metu lietuviai bulvėmis aprūpinami 100 proc., o eksportas auga dėl prastėjančių orų Europoje ir užsienio prekybos balansas yra teigiamas. Didžioji bulvių importo dalis yra balandžio – birželio mėnesiais, kuri sudaro iki 70 proc.

Lauko daržovių plotai didėja dėka moliūgų, aliejinių ridikų, krapų plotų. Kiekvieni metai auginimo ir pardavimų požiūriu vis ekstremalesni. Daržovių eksporto kiekiai ir vertė didėja. Sezono metu šakniavaisinių daržovių apsirūpinimas yra 100 %. Daržovių supirkimo kiekiai didėja, didžioji dalis superkama šviežiam vartojimui, išskyrus burokėlius, kurių net apie 80 % yra perdirbami.

LDAA direktorė Z.Cironkienė akcentavo, kad būtina kurti didesnę pridėtinę vertę ūkiuose, pasitelkiant 2023-2027 m. ES fondų investicijų programą, ją orientuoti į specifinius sektoriaus, smulkių ir stambių ūkių poreikius, sukurti kompetentingą konsultavimo sistemą, kuri padėtų įveikti iššūkius, susijusius su kenkėjais ir ligomis bei dirvožemio sveikata ir leistų į gamybą sėkmingai įsilieti jauniesiems ūkininkams, skatinti daržovių augintojų kooperaciją, kuri sudarytų geresnės sąlygas gamybos ir asortimento plėtrai, produkcijos eksportui į Vakarus, leistų sutvirtinti pozicijas rinkoje, tikslingiau planuoti gamybą, ir tuo pačiu išvengti perprodukcijos, didinti derybines galias, skatinti ekologiškų ir NKP daržovių gamybos plėtrą.

Ekoschemos (skirtos ekologiškai ir NKP produkcijai) 

Žemės ūkio ministerijos programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano ekoschemų naujienas, skirtas ekologiškai ir NKP produkcijai.

Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai), pagal kurią taikomi įsipareigojimai:

  • laikytis Ekologinės gamybos taisyklių, patvirtintų 2000 m. gruodžio 28 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-375 (su vėlesniais pakeitimais);
  • pildyti Ekologinės gamybos žurnalą, kurio forma ir pildymo aprašas patvirtintas 2021 m. gruodžio 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-857 (su vėlesniais pakeitimais);
  • laikytis Produktų ženklinimo ekologiškų produktų ženklu bei su ekologine gamyba susijusio ženklinimo ir reklamos oficialios kontrolės tvarkos aprašo reikalavimų, patvirtintų 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-2 (su vėlesniais pakeitimais).

Įsipareigojimų laikotarpis: 5 metai;

Išmoka 560 Eur/ha;

Biudžetas  32,55  mln. Eur.

Kitos ekologinės žemdirbystės šakos bus remiamos ne per ekoschemą, o per kaimo plėtrą (II ramstis).

Perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo numatyti įsipareigojimai:

  • taikyti ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/848, 2 arba 3 metų laikotarpiu, priklausomai nuo auginamų augalų;
  • turėti kontrolės institucijos išduodamą sertifikatą​;
  • laikytis Ekologinės gamybos taisyklių, patvirtintų 2000 m. gruodžio 28 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-375 (su  vėlesniais pakeitimais);
  • pildyti Ekologinės gamybos žurnalą, kurio forma ir pildymo aprašas patvirtintas 2021 m. gruodžio 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-857 (su vėlesniais pakeitimais);
  • laikytis Produktų ženklinimo ekologiškų produktų ženklu bei su ekologine gamyba susijusio ženklinimo ir reklamos oficialios kontrolės tvarkos aprašo reikalavimų, patvirtintų 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-2 (su vėlesniais pakeitimais);
  • pareiškėjas su tais pačiais plotais gali dalyvauti tik vieną kartą intervencinėje priemonėje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo”.

Įsipareigojimų laikotarpis: 2–3 metai.

Išmoka 206 Eur/ha – už daugiametes žoles; 652 Eur/ha – už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius  augalus; 280 Eur/ha – už  javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai.

Biudžetas 77,7 mln. Eur.

Tausojanti vaisių ir daržovių programa (NKP)

Įsipareigojimai:

  • naudotis individualiomis, specializuotų konsultantų teikiamomis konsultacinėmis paslaugomis agrarinės aplinkosaugos ir konsultavimo klausimais;
  • deklaruotuose plotuose auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (arba) daržoves atvirame grunte, laikantis reikalavimų, apibrėžtų Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių “Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijoje”;
  • pateikti pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų sertifikatą (paraiškos pateikimo metu pateikti sertifikatą nereikalaujama pirmaisiais metais šioje veikloje dalyvaujantiems pareiškėjams), patvirtinantį dalyvavimą nacionalinėje maisto kokybės sistemoje, kaip nustatyta Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse.

Įsipareigojimų laikotarpis: 3 metai.

Išmoka 337 Eur/ha

Biudžetas 14,04 mln. Eur.

Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai:

  • laikytis Ekologinės gamybos taisyklių, patvirtintų 2000 m. gruodžio 28 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-375 (su vėlesniais pakeitimais);
  • pildyti Ekologinės gamybos žurnalą, kurio forma ir pildymo aprašas patvirtintas 2021 m. gruodžio 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-857 (su vėlesniais pakeitimais);
  • laikytis Produktų ženklinimo ekologiškų produktų ženklu bei su ekologine gamyba susijusio ženklinimo ir reklamos oficialios kontrolės tvarkos aprašo reikalavimų, patvirtintų 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-2 (su vėlesniais pakeitimais).

Įsipareigojimų laikotarpis: 5 metai.

Išmoka 198 Eur/ha – už daugiametes žoles; 239 Eur/ha – už  javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai.

Biudžetas 292,63 mln. Eur

Diskusija „Ekologiškos ir nacionalinės kokybės produkcijos, trumpųjų tiekimo grandinių iniciatyvos Lietuvoje“

Konferencijos moderatorė dr. Edita Karbauskienė kviesdama diskusijai informavo, kad dar 2021 m. kovo 25 d. ES Komisija priėmė Ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą, kurio tikslas – skatinti ekologiškos produkcijos gamybą ir vartojimą.

Diskusijoje buvo paliesta trumposios tiekimo grandinės tema ir pristatyti gerieji trumposios grandinės pavyzdžiai; ūkininkai jungiasi į trumpąsias maisto grandines; kokia Lietuvos kooperatyvų patirtis gaminant ir realizuojant ekologišką produkciją?; Ar ūkininkas, atsisakydamas daugybės tarpininkų, iš savo produkcijos gali uždirbti daugiau, o vartotojas gauti pigesnius ir kokybiškesnius produktus?; Kaip prie kokybiškų maisto produktų gamybos ir vartojimo prisideda rajonų savivaldybės?; Kokia turėtų būti regioninė politika skatinant kokybiškų maisto produktų gamybą?; Kaip savivaldybės prisideda ir padeda realizuoti ūkininkų užaugintą produkciją ir tenkinti vartotojų poreikius rajone?; Ar didelė administracinė viešųjų pirkimų našta perkančiosioms organizacijoms?; Ar žalieji pirkimai gali padidinti kokybiškų maisto produktų pardavimus Lietuvoje? Ar žalieji pirkimai gali padidinti kokybiškų maisto produktų pardavimus Lietuvoje?

Ar bus pasiektas rezultatas 2022 m. per žaliuosius pirkimus pirkti ne mažiau kaip 20 proc. maisto? 2018 m. buvo siekta per žaliuosius pirkimus nupirkti 45 proc. maisto, tačiau buvo nupikta tik 7 proc., o didžiąją dalį sudarė biuro įranga, raštinės prekės. 2022 m. užsibrėžtas tikslas – per žaliuosius pirkimus nupirkti ne mažiau kaip 20 proc. maisto.

Diskusijoje aktyviai dalyvavo LDA direktorė Zofija Cironkienė, LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius, LEŪA narė, ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, BIO LEUA Žemės ūkio kooperatinės bendrovės vadovė Kristina Kazlauskaitė, Laimonas Galvonas, Daiva Puplauskienė,  Kooperatyvo „EKO Žemaitija“ vadovė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, VšĮ „Ekoagros” atstovės, Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių atstovai, Ukmergės vaikų lopšelio – darželio „Žiogelis” direktorė Birutė Jucevičienė, ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius, ŽŪR projekto „Trumpos maisto tiekimo grandinės“ atstovai, kiti ŽŪR nariai.

„Kaip matome iš diskusijos dalyvių pasisakymų, būtinas dialogas tarp augintojų ir vartotojų, nes tikėtina, kad jis galėtų paspartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Juk dialogo metu aiškiai galime identifikuoti vartotojų poreikius, įvertinant statistinio Lietuvos vartotojo ekologiškų ir kitų kokybiškų produktų krepšelio poreikius. Taip pat matome, kad visi diskusijos dalyviai sutaria ir pritaria, kad būtinas nuoseklus, sistemingas vartojimo kultūros ugdymas, kuris neįmanomas be švietimo“, – apibendrinant diskusijos rezultatus pažymėjo dr. E.Karbauskienė.

ŽŪR nariai tiesiogiai prisideda prie trumposios maisto tiekimo grandinės skatinimo, nes ne viena asociacija vienija ekologiškos ir/ar NKP produkcijos augintojus, todėl konferencijos pertraukų metu vyko ekologiškų ir NKP produktų degustacija. Degustacijai produkciją pristatė Lietuvos ekologinių ūkių asociacija ir jos narės: ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, BIO LEUA Žemės ūkio kooperatinės bendrovės vadovė Kristina Kazlauskaitė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, Lietuvos šiltnamių asociacija, Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Pramoninių uogynų asociacija, Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija, Kauno bitininkų draugija, „Farmer’s Circle”.

Apie „Farmer’s Circle” ūkį ir jo šeimininką daną Niels Peter Pretzmann

„Farmer’s Circle” yra ne tik ekologiškas ūkis, bet ir originali renginių bei švenčių vieta gamtoje. Čia įkurdintos puikios renginių erdvės „Black Barn”, restoranas „Red brick”, nakvynės vieta „Sleepy Horse”, lauko amfiteatras bei vietinės produkcijos parduotuvė, o virš jos jauki susitikimų erdvė „Stone Mill” su erdvia terasa.

Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenančiam Nielsui gyvenimas ūkyje yra puikiai žinomas, nes jo tėvai turėjo ūkį Danijoje: buvo daržas ir laukai, kuriuose augo avižos, kviečiai; ūkyje buvo laikomos karvės, kiaulės, vištos. Taigi ūkininkavimo tradicijos giliai įstrigo atmintyje dar vaikystėje.

Ūkio „Farmers Circle“ plotas – apie 700 hektarų, todėl čia auginama įvairi produkcija.  Ūkyje auginamos daržovės, uogos, grūdinės kultūros – avižos, kviečiai, grikiai; auginami galvijai, vištos. Čia pat ūkyje daržovės konservuojamos, gaminamos sultys, arbatos, užtepėlės, o iš užaugintų galvijų mėsos gaminamos dešros ir kiti gaminiai. Tai tarytum žiedinis ūkis.

Projektą finansavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, pagal kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimo ir realizavimo finansavimo taisykles.

X