Kooperatyvas laikosi klasikinio balsavimo būdo

Pastaraisiais metais kai kurie kooperatyvai norėtų keisti esminį kooperacijos dėsnį: vienas narys – vienas balsas. Jau dvyliktus veiklos metus skaičiuojantis žemės ūkio kooperatyvas „Joniškio aruodas“ pasirinko ir neabejoja klasikinio balsavimo būdo privalumu.

Svarbu turėti stiprų užnugarį

Šiuo metu 91 kooperatyvo narys dirba apie 15,5 tūkst. ha. Pagal dirbamą žemės plotą „Joniškio aruodas“ yra vienas didžiausių Lietuvoje. Tarp narių yra keli stambūs ūkininkai, turintys po tūkstantį hektarų žemės, tačiau vidutinis kooperatyvo nario ūkis dirba tik 170 ha, taigi daugeliui jų šis kooperatyvas tapo gelbėjimosi ratu negailestingoje konkurencinėje rinkoje.

„Joniškio aruodo“ valdybos pirmininkas ūkininkas Alvydas Vizbickas tvirtina, kad kooperatinis ūkininkavimo būdas yra svarbiausias būtent smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams.

„Tačiau labai greitai ateis laikas, kai jungtis į kooperatyvus konkurencija privers ir stambiuosius ūkininkus“, – įsitikinęs ŽŪK „Joniškio aruodas“ valdybos pirmininkas.

Vienas iš kooperatyvo steigėjų ir dabartinis narys  ūkininkas iš Pakruojo rajono Albinas Navickas paaiškino smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams naudingus finansinius argumentus, kurie atsiranda tapus kooperatyvo nariu: „Labai svarbu ūkininkauti ir žinoti, kad ne tik tu rūpiniesi derliaus pardavimu, kad turi stiprų užnugarį, specialistus, kurie geriau už tave išmano. Pavyzdžiui, mano ūkis grūdų pardavimą paskirstęs į 3-4 etapus ir aš pasitikiu kooperatyvu, nesusigundau šiek tiek brangiau už derlių mokančiais supirkėjais. Be to juk žinau, kad už apyvartą gausiu papildomų pajamų“.

Vienas narys – vienas balsas

Pastaraisiais metais kai kurie kooperatyvai norėtų keisti esminį kooperacijos dėsnį: vienas narys – vienas balsas. Kaip yra „Joniškio aruode“?

„Mes laikomės klasikinės formos. Kodėl? Todėl, kad smulkiuosius ūkininkus šiais laikais daug kas skriaudžia. Jie ir taip neturi derybinės galios“, – aiškino „Joniškio aruodų“ generalinė direktorė J.Zubauskienė.

Šis psichologinis veiksnys tikrai labai svarbus.

„Kooperatyvo valdyba įvertina ir tų ūkininkų nuomonę, kurie, tarkime, priimant sprendimus, balsuojant, pralaimi. Jeigu ūkininkų argumentai svarūs, jų neignoruojame, bet ieškome kompromisų“, – pridūrė A.Navickas.

Užstatė visą savo turtą

Kooperatyvas naudojasi ES parama. Įgyvendinti trys ES projektai – visų vertė  apie 10 mln. EUR, o iš ES gauta apie 3,6 mln. EUR. Šįmet ketinama pradėti  jau ketvirtąjį projektą. Tačiau pinigai niekada nesiliejo lyg iš gausybės rago. Kooperatyvo steigėjai 2008 – aisiais sunešė tik 420 tūkst. EUR.  Reikėjo skolintis.  Bankas skolino, tačiau pareikalavo, kad kooperatyvo nariai laiduotų savo turtu. Tai buvo iki tol Lietuvoje neregėta didelė rizika, tačiau ūkininkai ryžosi tokiam išbandymui.

„Kooperatyvo ūkininkai nusipelno didžiausios pagarbos. Ne kiekvienas ryžtųsi tokiai rizikai. Juk tada tris metus kiekvienas iš ūkininkų asmeniškai negalėjo gauti net menkiausios paskolos, nes jų turtas buvo užstatytas. Ir labai svarbu, kad kooperatyve dalyvauja palyginti nedideli ūkiai“, – sakė LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.

„Jau po trejų veiklos metų laidavimas buvo panaikintas. Ir nuo to laiko pajininkų laidavimo nebereikėjo. Be to, šiuo metu kooperatyvai dažniausiai laiduoja tik tą dalį, kuria įsipareigoja. „Joniškio aruodo“ atveju buvo kitaip, sudėtingiau. Bet kooperatyvas ir tai išgyveno“, – pasakoja J.Zubauskienė.

Šiuo metu kooperatyvo turtas vertas 10,6 mln. EUR, nuosavas kapitalas nuo 420 tūkst. EUR išaugo iki 6 mln. EUR.

Didžiausias kooperatyvo turtas – 45 tūkst. t modernus grūdų elevatorius, prie kurio prigludusi AB „Lietuvos geležinkeliai“  priklausanti geležinkelio atšaka.

„Net kelis metus mūsų veiklą atidžiai stebėjo ir mūsų žlugimo laukė stambieji grūdų prekybos rykliai, tikėjosi, kad bankrutuosime, bet nesulaukė“, – kūrimosi laikus prisiminė A.Vizbickas.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.