Korko konferencijoje apie kaimo plėtrą – naujos kryptys

Praėjus 20-čiai metų po pirmosios konferencijos kaimo plėtros tema, kai buvo sukurta Kaimo plėtros deklaracija, š. m. rugsėjo 5-6 d. Europos Komisija ir vėl organizavo konferenciją apie kaimo plėtrą. Konferencija, kaip ir prieš 20 metų, vyko Korke, Airijoje. Per 300 ekspertų aptarė kaimo plėtros aktualijas ir ateities iššūkius. Konferencijoje buvo priimta nauja Korko deklaracija su 10–čia kaimo plėtros strateginių krypčių, kurių laikantis turėtų pagerėti gyvenimas kaimo vietovėse.

Strateginės kryptys:

  1. Klestinčio kaimo politika – politika turi būti grindžiama kaimo vietovių dinaminio identiteto išsaugojimu, integruotomis strategijomis ir tarpdisciplininiais modeliais, skatinan verslumą ir veiklos diversifikaciją, investicijas, inovacijas, darbo vietų kūrimą.
  2. Kaimo vertės grandinės stiprinimas – turi būti skatinama žiedinė ekonomika, ekologija, suderinamas vartotojų maisto poreikis ir maisto kokybės reikalavimai, kuriami nauji, sąžiningesni sutartiniai santykiai maisto grandinėje, įteisinamos galimybės ūkininkams imtis kolektyvinių veiksmų.
  3. Investicijų naudojimas kaimo gyvybingumui – turi būti kuriama pridėtinė vertė, investuojama į verslo plėtrą, viešas ir privačias paslaugas kaimo vietovėse, infrastruktūrą ir kompetencijos tobulinimą.
  4. Kaimo ekonomikos išsaugojimas – būtina atkreipti dėmesį į žemės valdymą. Būtina skatinti aplinkosauginių priemonių naudojimą, siekiant Europos kraštovaizdžio išsaugojimo.
  5. Gamtinių resursų valdymas – reikia užtikrinti tvarų vandens, dirvožemio, bioįvairovės valdymą, sustabdyti genetinės įvairovės mažėjimą, skatinti inovatyvius sprendimus, kurie leidžia gaminti daugiau, naudojant mažiau.
  6. Klimato kaitos mažinimas – parama turi būti skiriama efektyvių prisitaikymo strategijų įgyvendinimui, panaudojant žemės ūkio sektoriaus potencialą.
  7. Žinių ir inovacijų skatinimas – kaimo gyventojai turi dalyvauti žinių ekonomikoje, naudotis tyrimų pasiekimais, turėti prieigą prie naujausių technologijų, susisiekimo priemonių, valdymo įrankių. Privalu daugiau dėmesio skirti socialinėms inovacijoms, mokymui(si), švietimui, profesiniam ugdymui.
  8. Kaimo vietovių valdymo gerinimas – regioninės ir vietos valdžios administracinių gebėjimų gerinimas, LEADER ir Europos inovacijų partnerystės principų taikymas, turi mobilizuoti kaimo gyventojų potencialą. BŽŪP turi būti pagrįsta bendra strategija, siekiančia tikslių ekonominių, socialinių, aplinkosauginių tikslų.
  9. Procedūrų supaprastinimas ir įgyvendinimas – reikalinga lankstesnė ir tikslingesnė politika. Siekiant supaprastinti BŽŪP reguliavimo procedūras būtina vystyti išmanius administravimo įrankius ir mažinti administracinę naštą.
  10. Atskaitingumo ir veiklos gerinimas – skiriamai paramai žemės ūkiui ir kaimo plėtrai turi būti vykdoma stebėsena, atliekami vertinimai bei teikiama išsami informacija visuomenei apie pasiektus veiklos rezultatus.