ŽUR Naujienos

KRK diskusijose aktyviai dalyvavo ŽŪR nariai

2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto projekto svarstymas pagal kuruojamas sritis Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) 2022 m. spalio 26 dienos darbotvarkėje buvo pagrindinis klausimas. Seimo komiteto posėdyje aktyviai dalyvavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai.

Žemės ūkio sričiai numatomus asignavimus pristatė Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė. Ji įvardijo, kad ŽŪM kuruojamos srities reikmėms numatyta 1,044 mlrd. Eur, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) – 39,3 mln. Eur. Bendras pokytis žemės ūkio sričiai yra teigiamas – 2,4 proc. Be to, Finansų ministerija dar planuoja skirti beveik 67 mln. Eur pagal Nacionalinę pažangos programą. Lėšos bus skiriamos pagal faktinį poreikį, patvirtinus Strateginio plano aprašus.

Bendra numatomų asignavimų suma atrodo didelė, tačiau per 80 proc. visų lėšų sudaro ES lėšos. Pagal priemonių grupes didžiąją žemės ūkio srities finansavimo dalį sudarys tiesioginės išmokos.

Departamento direktorė pasidžiaugė, kad į kai kurias ministerijos pastabas buvo atsižvelgta. Antai rasta galimybė padidinti finansavimą populiarėjančiai priemonei draudimo įmokoms kompensuoti.

Liko ir nemažai nepatenkintų poreikių. Pirmuoju punktu R. Mininienė paminėjo tai, kad pagal pakilusias kainas rinkoje numatyta gerokai per maža asignavimų suma valstybiniam rezervui formuoti.

Ypač opios, kasmet biudžeto svarstymo metu pasikartojančios problemos – dėl savivaldybėms perduotų valstybės žemės ūkio funkcijų finansavimo, taip pat melioracijos programos investicinių projektų tęstinumo – tam nepaliktas nė šių metų finansavimo lygis.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas paragino nepamiršti, kad ekonomikos perspektyvas gaubia rizikos. Planuojamas valstybės pajamų augimas sieks 3,4 proc., o išlaidos – 6,1 proc. Komentuodamas sąrašą poreikių, kurie lieka nepatenkinti, viceministras pastebėjo: „Bendrai visų asignavimų valdytojų poreikiai sudarė iš viso 6,5 mlrd. eurų, kai visas biudžetas 18 mlrd. Eur“. Taigi visus poreikius tenkinti neįmanoma, reikia susidėlioti prioritetus.

ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas naudodamasis proga priminė, kad ne vienam sektoriui šiuo metu aktualiausia problema elektros energijos pabrangimas. Dėl daug diskusijų dėl pabrangusių išteklių kompensavimo, tačiau sprendimai nukelti į ateinančius metus. O per rugsėjį-spalį sumokėtos sumos už pateiktas sąskaitas yra kaip už visus metus. „Kai kuriems sektoriams yra didžiulė įtampa. Kokios galimybės kaštų kompensavimui, nes ūkiai susiduria su išgyvenimo problema“, – kalbėjo ŽŪR vicepirmininkas. Atsakymo nebuvo, jo išgirsti A.Baravykas ir nesitikėjo, tačiau priminimas biudžeto svarstymo kontekste labai svarbus.

Ką nutarė. Apsvarstęs gautus pasiūlymus KRK iš dalies pritarė VMVT prašymui jų reikmėms padidinti finansavimą: konfiskuotų gyvūnų realizavimo, perdavimo, grąžinimo, saugojimo funkcijai užtikrinti papildomai skirti 100 tūkst. Eur.

Taip nutarta pašyti pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto atsižvelgti į KRK siūlymą papildomai skirti 2 mln. Eur valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti – savivaldybėse ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui.

**

KRK kaip papildomas komitetas taip pat svarstė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymo pakeitimų projektą. Jame kokių nors esminių pakeitimų nėra, tik įstatymą siekiama išdėstyti nauja redakcija.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis projekto rengėjų iš Aplinkos ministerijos dėmesį atkreipė į tai, kad vertėtų patikslinti ir teisinį reglamentavimą dėl miškotvarkos vidinių projektų, kurie rengiami miško valdai 10 metų ir ilgesniam laikotarpiui. LMSA vadovas pastebėjo, kad jau kilo ginčas su Valstybinių miškų urėdija, nes „Natura 2000“ teritorijose pradėta reikalauti reikšmingumo aplinkai vertinimo. Tai susiję ne su PAV įstatymu, bet Buveinių direktyva, vis dėlto teisinių neaiškumų kyla.

**

Dar viena ŽŪR nariams aktuali KRK nagrinėta tema – parlamentinės kontrolės klausimas dėl didžiųjų prekybos tinklų maisto produktų tiekėjams taikomų baudų. Tiekėjus vienijančios asociacijos, tarp jų ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (LMSA), ragina atsižvelgti į Konkurencijos Tarybos (KT) dar prieš dvejus metus pateiktą siūlymą įstatymu drausti tiekėjams taikyti baudas, kai dėl kiekio ir termino nebuvo susitarta raštu ar elektroninėmis priemonėmis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) mano, kad situacija yra gerėjanti, didieji mažmeninės prekybos tinklai rodo gerą valią, baudos jau nėra reikšmingos. Todėl toks įstatymo pakeitimas nebūtų aktualus. Tokią nuostatą labai aiškiai išsakė ir gynė Lietuvos prekybos įmonių asociacija.

Diskusijoje aktyviai dalyvavęs LMSA direktorius Egidijus Mackevičius stebėjosi EIM pozicija, nenoru įstatymu sureguliuoti santykius.

KT narė pirmininko pavaduotoja Irma Urbonaitė palaiko tiekėjus. „Kad galėtume užtikrinti ilgalaikę tiekėjų apsaugą, reikalingas įstatyminis reguliavimas. Memorandumas nėra tas teisinis dokumentas, kuris sukelia teisines pasekmes, jei įsipareigojimų nėra laikomasi. Memorandumą nebūtinai pasirašys visi didieji prekybos tinklai, galiausiai tai neturėtų priklausyti vienašališkai nuo prekybos tinklų valios, turi būti atsižvelgiama ir į tiekėjų interesus“, – sakė KT atstovė.

Seimo komitetas pasiūlė EIM organizuoti pasitarimą su KT bei maisto pramonės atstovais ir iki pavasario sesijos pateikti Seimui Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą, kuriame būtų sureguliuotas didžiųjų prekybos tinklų baudų taikymas tiekėjams.