Finansinė parama agrariniam sektoriui, patiriančiam sunkumų dėl koronaviruso pandemijos, tiesioginės išmokos ateinantį programavimo laikotarpį – tai aktualiausi pastarojo meto klausimai. Trečiadienį (2020-08-19) opias temas aptarė Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK).
„Šiandien turėtume diskutuoti, ar turėtų būti viršutinės lubos, kokios ir ko norime pasiekti“, – pradėdamas diskusiją su politikais ir žemdirbių savivalda sakė KRK pirmininkas Andriejus Stančikas.
Tai pirmoji tokia agrarininkų diskusija. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis priminė dabartinę situaciją, kaip padalijamas tiesioginių išmokų vokas: 38 proc. tenka bazinei išmokai, 15 proc. susietajai paramai už įvairias remiamas veiklas, tiek pat perskirstymo išmokai už pirmuosius hektarus, 2 proc. jauniesiems ūkininkams ir 30 proc. žalinimo išmokai. Ministras akcentavo, kad tiesioginių išmokų „lubos“ gali būti nustatomos tik bazinei išmokų daliai, atskaičius darbo užmokesčio fondą. Dėl šios priežasties, pasak ministro, nepasiteisino bandymas pritaikyti 150 tūkst. Eur „lubas“ – jas ketinta pritaikyti 29 ūkiams, tačiau, iš jiems priskaičiuotos bazinės išmokos atmetus darbo užmokestį, dėl per menko efekto šios priemonės nutarta atsisakyti.
Ateinantį finansinį periodą tiesioginių išmokų voko paskirstymas keisis: didesnė dalis teks jauniesiems ūkininkams, taip pat pirmiesiems hektarams remti. Žemės ūkio ministras pabrėžė, kad pirmiausia turėsime sutarti dėl perskirstymo. Žemės ūkio ministerija šiuo metu aktyviai svarstanti variantus, modeliuoja, į darbą įsitraukęs ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Rugsėjo mėnesį tolimesnei diskusijai bus pateikti konkretūs skaičiai. Tuomet ateis metas apsispręsti dėl „lubų“.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pastebėjo, kad ŽŪR Taryba taip pat svarstė šiuos klausimus ir laikosi nuostatos, kad ne lubų ribų ribojimas svarbiausia, o visas paketas klausimų, kurie turės įtakos kaimo gyvybingumui, ūkių įvairovei. Be smulkiųjų ir vidutinių ūkių kaimo gyvybingumas neįsivaizduojamas.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas politikus ragino atskleisti savo pozicijas, didžiuosius mažuosius ūkius palaiko jų atstovaujamos politinės partijos. „Atstovaujate politines partijas, tačiau aiškiai neįvardijate, kokią turit poziciją, nežinau, kodėl toks dvejojimas. Nekalbant apie „lubas“ siunčiama žinutė į abi puses, smukiesiems ūkiams ir didiesiems. Toks žaidimas priešrinkiminis, tačiau kaip pilietis, žemės ūkio sektoriaus dalyvis pasigendu konkretumo“, – sakė A.Baravykas. Jis siūlė sutarti, ar leisti toliau stambėti ūkiams, ar stabdyti kaimo tuštėjimą bei socialinę atskirtį ir palaikyti jo gyvybingumą. Sutarus nesudėtinga rasti sprendimą, jis yra ne mokslinis, o statistinis, matematinis.
Į diskusiją įsijungė ŽŪR narės, Lietuvos žemės ir miškų savininkų asociacijos, pirmininkas dr. Algis Gaižutis. Jis pasidalijo įžvalga, kad formuojant ateinančio laikotarpio politiką labai svarbu sudėlioti tokią paramos schemą, kad pagrindinės pajamos būtų ne iš tiesioginių išmokų, o produkcijos pardavimo realizacijos: „Turime paradoksą, kad reikia didinti pridėtinės vertės sukūrimą, bet gyvename perteklinės rinkos sąlygomis, pagaminame daugiau negu sunaudojame. Kita problema, kad Lietuvoje pagamintų produktų nėra kur realizuoti. Todėl kartu reikėtų svarstyti, kaip kurti rinką pagaminamai produkcijai, skatinant vietinio maisto realizavimą vietoje“.
***
Ar pajudėjo valstybės laikinosios pagalbos reikalai, apie kuriuos šnekama nuo pavasario? ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė patikino, jog taip. Pajudėjo paramos schemos visiems paramos reikalingiems sektoriams. Rastas būdas padėti ir žvėrininkystės ūkiams – už kiekvieną registruotą žvėrelį po 4 Eur. Manoma, de minimis pagalba pasinaudos 69 gyvūnų laikytojai.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas dr. Česlovas Tallat-Kelpša pažymėjo, kad 4 Eur už žvėrelį nedideliems ir šeimos ūkiams bus ženkli parama; taip pat jau yra ūkių, kurie paraiškas pateikė lengvatinėms paskoloms. Kartu jis atkreipė dėmesį į tai, ką jau ir anksčiau buvo išsakęs: kad nereikėtų pusę metų aiškintis, kas yra nukentėjęs, o kas ne, turėtume sukurti universalią sistemą, kaip „matuoti“ nukentėjimą, kaip remti, išvengti subjektyvumo ir reaguoti daug operatyviau.
Vis dėlto ministerija šiandien galėjo pateikti atsakymus dar ne visiems sektoriams. ŽŪR direktoriui Sigitui Dimaičiui priminus, kad sodai laukia pažadėtų kompensacijų už 2019 metų pavasario šalnas, o jau pradėtas skinti naujas derlius, R.Mininienė prisiminė, kad pagalbos schema Europos Komisijai buvo pateikta notifikuoti, o apie esamą situaciją KRK bei ŽŪR pažadėjo informuoti artimiausiu metu.