KRK pritarė Vyriausybės programos projektui, svarstė kitus klausimus

Gruodžio 9 d. XVIII Vyriausybės premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė Vyriausybės programos projektą. Artėjant jo priėmimui, kuris numatytas gruodžio 11 d., trečiadienį į koalicinio Ministrų kabineto programines nuostatas gilinosi Seimo komitetai. Viziją žemės ūkio srityje Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) pristatė paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Be to, KRK posėdyje Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pristatė naujausius Europos Komisijos dokumentus. Taip pat Seimo komitetas domėjosi, kokią įtaką žemės ir maisto ūkui turės Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES, tęsė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų svarstymą.

KRK posėdyje dalyvavo bei vienais ar kitais klausimais pasisakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas dr. Audrius Kučinskas.

 

Sklaidė išankstines nuostatas

Apie Vyriausybės programos projekto žemės ūkio sričiai skirtą dalį žemdirbių bendruomenės jau spėjo pasidalinti savo pirmaisiais pastebėjimais ir nuogąstavimais. Taip pat ir dėl to, kad paskirtasis žemės ūkio ministras K.Navickas yra „aplinkosaugos“ žmogus. Neatsitiktinai šis nuotolinis posėdis sulaukė ypatingo susidomėjimo. Prisijungė daugiau negu šimtas svečių, kilo miškas pakeltų rankų. Rūpėjo paklausti ir dėl vadinamųjų „sofos“ ūkininkų, ir dėl numatomų akcizo mokesčių lengvatų iškastiniam kurui atsisakymo, ir dėl kitų dalykų siekiant aiškintis, kaip Vyriausybės programa bus detalizuota.

K.Navickas per klausimų-atsakymų sesiją sklaidė išankstines nuostatas ir demonstravo, kad nuo žemdirbiams aktualių temų nėra nutolęs, turi šviežių idėjų, pvz., tiekimo trumpųjų grandinių, logistikos, jaunųjų ūkininkų problemų srityse. Naujoji vykdomoji valdžia neketinanti bloginti konkurencinių sąlygų kitų ES šalių atžvilgiu. O jam, kaip žemės ūkio ministrui, būsiantys svarbūs visi socialiniai partneriai. Daug klausimų, kurie šiandien kyla dėl Vyriausybės programos projekto, paaiškės parengus jos įgyvendinimo veiksmų programą. Pasak paskirtojo žemės ūkio ministro, rengiant šį dokumentą, kiek įmanoma bus atsižvelgta į žemdirbių savivaldos pastabas.

XVIII Vyriausybės žemės ūkio ministro kalbėjimas gerai nuteikė ŽŪR pirmininką dr. A.Svitojų. Jis pripažino, kad nors programos projektą „rezervuotai skaitė ir žiūrėjo“, po pristatymo kyla noras pasveikinti, kad programa ambicinga, kryptys teisingos. Dr. A.Svitojų taip pat nudžiugino K.Navicko nusiteikimas diskutuoti, bendradarbiauti su asocijuota savivalda. Programos įgyvendinimas neįmanomas be bendro darbo, veiksmų koordinavimo.

Norinčiųjų pateikti klausimus buvo daugiau negu numatytas laiko limitas. Atsiprašydamas tų, kuriems nesuteikė žodžio, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis patikino, jog prie Vyriausybės programos dar bus sugrįžta tuomet, kai bus parengtas jos įgyvendinimo veiksmų planas.

Naujiena iš EK: darbotvarkė

Europos Komisija paskelbė savo 2021 m. darbo programą, kuria siekiama, kad Europa taptų sveikesnė, teisingesnė ir turtingesnė, tačiau kartu spartintų savo ilgalaikį perėjimą į žalesnę, prie skaitmeninio amžiaus pritaikytą ekonomiką.

Kaip pastebėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas A.Pranckevičius, Komisijos darbo programos pagrindiniai tikslai yra du: COVID-19 suvaldymas ir ekonomikos atsigavimas, bandymas iš krizės išeiti stipresniais. Darbotvarkė pavadinta simboliškai: Gyvybinga Sąjunga pažeidžiamame pasaulyje.

Ateinančiais metais Europos žaliojo kurso kontekste, kuris žemdirbiams aktualiausias, bus einama prie konkrečių įgyvendinimo priemonių, kaip tas ambicijas įgyvendinti. Vienas darbų – Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys (sutarus dėl tikslo pasiekti neutralią klimatui ekonomiką, dabar turėtų būti įtvirtinta ambicija iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį ES sumažinti bent 55 proc.). Kiti numatomi darbai pagal šį užmojį – parengti Pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, Europos žiedinės ekonomikos veiksmų planą bei plačiai diskutuotų strategijų (Biologinės įvairovės, „Nuo ūkio iki stalo“) įgyvendinimo priemones.

Iš viso EK metų darbo programoje net 44 nauji politikos uždaviniai, suskirstyti į šešias pagrindines užmojų sritis. Be Žaliojo kurso, serijas teisės aktų ketinama parengti pagal kitas užmojų sritis: prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa, Žmonėms tarnaujanti ekonomika, Pasaulyje stipresnė Europa, Europos gyvensenos propagavimas, Naujas postūmis Europos demokratijai.

ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius A.Baravykas išsakė abejones dėl nuolat didinamų klimato kaitos srities ambicijų. Kalbama apie tikslą 55 proc. sumažinti šiltnamio emisiją sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus palyginti su 2005 m., nors dar nėra pasiekti jau prisiimti įsipareigojimai. Ar nesiskiria realybė su garsiai deklaruojamais uždaviniais? Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo A.Pranckevičiaus komentaro, tai nėra tik deklaratyvi ambicija: jei šiomis dienomis Europos vadovai sutars dėl 55 proc. tikslo, jis bus įtvirtintas Klimato įstatyme, kiekviena valstybė įstatymą privalės vykdyti.

Naujiena iš EK: strateginis prognozavimas

Įdomu, EK pirmą kartą paskelbė metinę strateginio prognozavimo ataskaitą „Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą“. A.Pranckevičiaus pastebėjimu, šis dokumentas vertas paskaityti (43 puslapių), jis provokuojantis, ganėtinai futuristinis, pagrįstas Europos atsparumo naratyvu, kviečiantis dalytis patirtimi ir geromis idėjomis.

Remdamasi strateginėmis prognozėmis EK tikisi kurti perspektyvią politiką ir teisės aktus, atitinkančius tiek dabartinius Europos piliečių poreikius, tiek tolimesnius jų siekius. Ataskaitoje aptariama pirmoji per COVID-19 krizę įgyta patirtis, analizuojamas ES ir šalių narių atsparumas pagal keturis tarpusavyje susijusius aspektus: socialinį ir ekonominį, geopolitinį, ekologišką ir skaitmeninį. Pasak atliktos analizės, EK artimiausiu metu daugiausiai dėmesio turėtų skirti trims sritims: Europos strateginio atsparumo ir savarankiškumo didinimui; žaliosios pertvarkos įgyvendinimui ir tam reikalingų įgūdžių suteikimui darbo netekusiems ar jį pakeisti norintiems europiečiams, taip pat gilesnei žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos integracijai.

Apie BREXIT pasekmes

ES ir Jungtinės Karalystės derybos dar nesibaigė, taigi neapibrėžtumo dėl to, ko reikia tikėtis nuo sausio 1-osios, dar yra. Žemės ūkio ministerijos laikinasis viceministras Evaldas Gustas įvardijo 4 sritis, kurios vienaip ar kitaip gali atsiliepti Lietuvos žemės ir maisto ūkio sektoriui.

Pirmiausia tai tarptautinė prekyba. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportui į JK tenka 3,9 proc. viso šios grupės prekių eksporto. Ši šalis yra aštuntoji didžiausia prekybos partnerė. Daugiausia eksportuojama augintinių ėdalo, tabako gaminių, putėsių ir grūdų bei žuvies produktų. Neradus sutarimo dėl prekybos, dėl muito kvotų eksportuojamos prekės brangtų 10-20 proc., dėl to jų konkurencingumas toje rinkoje sumažėtų. Prekybos sutartį pasirašius, muitai žemės ūkio ir maisto produktams nebūtų taikomi, tačiau prekybai sąlygos vis tiek pablogėtų: atsiradus muitinės procedūrai, sulėtėtų prekių judėjimas per sieną.

Kitas jautrus derybų objektas yra žuvininkystė. Lietuvos žvejai JK vandenyse žvejoja tik epizodiškai ir tik atlantines strimeles, tačiau mūsų šalis vis tiek yra suinteresuota prieiga prie šių vandenų.

Aktuali sritis yra fitosanitarija. Kad ir kokiomis sąlygomis JK pasitrauktų iš ES, prekyba augalininkystės produkcija ir augalais vyktų kaip su trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad padaugėtų tikrinimų, sertifikatų išdavimų. Kai kurių prekių negalima būtų gabenti visai – pvz., bulvių (dėl papildomo kenkėjų rūšių sąrašo). Atsiras papildomų patikrinimų, laboratorinių tyrimų prievolė ir pan. Nuo sausio 1-osios sąrašas augalų, kuriems bus reikalingi sertifikatai, bus nedidelis, pavasarį jis bus praplėstas, o nuo liepos – visa apimtimi.

Dar vienas klaustukas – tai veterinariniai leidimai ir sertifikatai. Pasak E.Gusto, pradiniu momentu jie nesikeistų, bet nežinia, kaip bus ateityje. Be tokiu atveju nuo sausio 1-osios pradės veikti pasienio veterinarijos postai, visa gyvūninė produkcija bus tikrinama.

Su nerimu situaciją stebi Lietuvos daržovių augintojų asociacija. Kaip pastebėjo direktorė Z.Cironkienė, augintojai praras dalį rinkos, ES viduje atsiras perteklinė produkcija. Į JK buvo eksportuojama daug burokėlių. „Bijau, kad dabar panašiai kaip po Rusijos embargo, turės „nusėsti“ ES šalyse, vėl turėsime krachą… Kaip išgyvensime? Tai greitai gendančios prekės, niekas nenorės stovėti prie sienų“, – apgailestauja ji dėl mūsų augintojams susidarančių eksportui nepalankių aplinkybių.

Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai pripažįsta: deja, aplinkybės iš tiesų keičiasi, teks persiorientuoti, pagalbos šioje srityje siūlo kreiptis į Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą.