Kviečiame visus Lietuvos gyvulių augintojus rugsėjo 17 d. 19:30 val. jungtis į vieningą akciją drauge su kolegomis visoje Europoje, siekiant atkreipti dėmesį į vilkų daromą žalą ir užkurti solidarumo laužą.
Raginame vienytis visus gyvulių augintojus ir juos palaikančius asmenis, kaimų bendruomenių narius ir visiems drauge užkurti laužą, ar kepsninę, nes tai yra simbolis, kurį naudoja Europos ūkininkai kiaurą parą budėdami ir saugodami savo gyvulius nuo plėšrūnų.
Dalinkitės informacija su gyvulių augintojais ir prisijunkite prie akcijos! Vienykimės su Europos ūkininkais.
Socialiniame tinkle #uždeksolidarumolaužą gyvulių augintojus kviečiame skelbti akcijos nuotraukas ir video įrašus bei trumpus komentarus, kad dalyvaujate akcijoje ir Jums rūpi Lietuvos gyvulininkystės sektorius.
Informuojame, kad socialinis tinklas #uždeksolidarumolaužą nėra skirtas diskusijoms apie plėšrūnus ar panašiai, tai tik būdas parodyti ūkininkų vienybę ir problemos aktualiją. Visi įrašai, pažeidžiantys svetainės taisykles, bus ištrinti.
Kol neprasidės renginys įrašai nebus tvirtinami.
Akciją organizuoja Lietuvos avių augintojų asociacija. Jei turite klausimų susisiekite su Gintare Kisieliene, Tel. +370 615 22433, El. paštas info@aviuaugintojai.lt
Sektoriaus problema – vilkų daroma žala
Avininkystės sektoriui vilkų daroma žala – didžiausia. Ir nors daug apie tai girdime ir kalbame, tačiau situacija nesikeičia.
Vilkų populiacija didesnė negu manyta. Tai patvirtino Medžioklėtyros laboratorijos tyrimai. Vilkas lenda įkyriai prie naminių gyvulių, nebijo žmonių. Pikta ir keista, kad paskelbus medžioklę dažniausiai yra nušaunamas vilkas miške – tas, kuris nėra galbūt probleminis, galėtų sau miške ir gyventi.
Nuo vilko neapsaugos jokie tinklai, tai tik pinigų švaistymas. Ne išeitis ir šunys, kurie yra brangūs, daug kainuoja jų išlaikymas (ėdalas, dresavimas), be to, jie agresyvūs, tinkami stepėms, didelėms teritorijoms, o Lietuvoje gali kelti ir papildomą pavojų.
Anot Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovės, labai būtų svarbu operatyviai išduoti specialius leidimus probleminiams vilkams išimti iš gamtos. „Nes vilkas sugrįžta į bandą kitą dieną ir būtų galima jį sumedžioti, o specialių leidimų išdavimas užtrunka apie 3-4 savaites, tad vilkas būna jau tikrai kitur“, – neabejoja G. Kisielienė.
Dėl vilkų augintojai patiria didelę moralinę žalą, jie prisiriša prie gyvulio, kurį augina nuo mažens. Avims – didžiulis stresas, kiek būna išsimetimų. Jeigu jis įvyksta ne iš karto, ūkininkas negauna kompensacijos už vilkų padarytą žalą.
Pasitaiko, kad sudraskomas veislinis gyvulys, kuris nebuvo laiku įrašytas į kilmės knygą, tada jau nebegalima išduoti kilmės pažymėjimo.
Kai banda didelė, augintojas kartais per vėlai pastebi sužalotą avį, nespėja jos pagydyti. Tai labai skausminga tema. Sunku suprasti, kodėl valstybė, remdama gyvulių auginimą bei veislininkystę, leidžia juos draskyti…
Siūlo imtis ryžtingų priemonių
Gyvulininkystės sektoriuje dirbančiųjų žinia – tai, kad gyvulininkystė Lietuvoje turi didelį potencialą, tačiau dėl plėšrūnų daromos žalos gresia pavojus ne tik gyvulininkystei, bet ir biologinei įvairovei.
Spalio 15 d. prasidės vilkų medžioklės sezonas, todėl tikimasi nors laikinai šiek tiek praretinti vilkų gaujas. Tačiau tai – ne išeitis. Akivaizdu, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų.
Lietuvos avių augintojų asociacija savo pasiūlymus jau anksčiau teikė Seimo Kaimo reikalų komitetui. Pirmiausia buvo prašyta padidinti vilkų sumedžiojimo limitą nuo 120 iki 150. Po to pasiūlymai buvo teikti ir Aplinkos ministerijai, kai buvo svarstomas klausimas dėl lėšų skyrimo aptvarams įsigyti.
LAAA siūlo ankstinti vilkų medžioklės sezono pradžią nors nuo spalio 1 d., o gal net dar anksčiau. Matome pasikeitimus dėl klimato atšilimo, taigi prie jo prisitaiko ir žemės ūkis bei gyvūnija – prasitęsia ganiavos laikas.
Aplinkos ministerija aiškina, kad yra galimybė gauti leidimus vilkus medžioti ir ne medžioklės sezono metu, kai vilkai daro žalą ūkininkams. Teoriškai tokia galimybė yra, tačiau praktiškai tokia galimybe pasinaudoti sudėtinga, nes dėl biurokratizmo gauti tokius leidimus sumedžioti vilkus ne medžioklės sezono metu ilgai užtrunka. Juk pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę, tada ji pateikia prašymą aplinkos apsaugos agentūrai. Jeigu gausi tokį leidimą, tada dar turėsi tartis su medžiotojų klubu. Todėl kol kas šis procesas gali užtrukti net iki mėnesio, o juk tokiais atvejais reikia veikti labai greitai. Be to, taip sumedžioti vilkai įtraukiami į būsimo sezono limitą.
Po sėkmingo išpuolio vilkai vėl sugrįžta į tą pačią vietą
Patirtis rodo, kad jeigu jauni vilkiukai paragauja avienos, tai tas mėsos skonio pojūtis jiems tarsi užsifiksuoja ir jie visą savo gyvenimą pirmiausia ieškos avių ir tik nepavykus pasirinks kitas aukas.
Kitas niuansas. Pasak medžiotojų, vilkai paprastai sugrįžta į išpuolio vietą. Jie juk visko nesuėda. Taigi gali grįžti po paros ar po kelių parų. Todėl ir kyla pasiūlymai palikti kelis jų paskerstus galvijus lauke ir surengti pasalą. Tačiau gauti leidimus užtrunka ilgai, todėl pasalos kol kas nerengiamos.
Valstybės skiriama kompensacija ūkininkams, nukentėjusiems nuo vilkų išpuolių nepadengia patirtų nuostolių
Kompensacija skiriama, tačiau visų patiriamų nuostolių tikrai nepadengia. Juk veislines avis auginantis ūkininkas sudaro sutartis su pirkėjais, o štai po vilkų antpuolio sutarčių negali įvykdyti. Jis praranda ne tik avis, bet ir pirkėjų pasitikėjimą. Taigi sėkmingai ūkininkauti, kai neįmanoma planuoti, tampa labai sudėtinga. Kita vertus, ar valstybė tokia turtinga, kad skirtų kompensacijas dėl vilkų išpuolių? Taigi visų mūsų lėšomis valstybė užsiima vilkų auginimu.