Laimingi iškeitę miestą į ūkininkavimą

Klaipėdiečiai Raimonda ir Arvidas Jusiai prieš 17 metų net neįtardami, kad taip pamils ūkininkavimą, įsigijo sodybą Lopaičių kaime, įsikūrusiame Tverų seniūnijoje, Rietavo savivaldybėje.

Nors sodyba buvo pirkta kaip poilsiavietė, netrukus čia apsigyveno ir keletas avyčių, o po kelių metų Raimonda ir Arvidas su 3 savo atžalomis – Neringa, Miku ir Pijumi Kristupu įkūrė ekologinį ūkį. Ūkis startavo su iš avių ir ožkų gaminama produkcija – ėriena ir avių pieno produktais. Vėliau ūkis pasipildė Simentalų veislės mėsiniais galvijais. Ūkininkai iš viso dirba 80 ha žemės plote, iš kurių 30 ha – nuomoja. Šiandien laukuose ganosi 46 galvijai ir 120 avių.

„Esame laimingi, kad šeimas sukūrę vaikai – sūnus Mikas ir dukra Neringa, liko dirbti drauge. Taigi kiekvienas ūkyje turime savo pareigas. Ūkyje gaminamos produkcijos pardavimu ir bendravimu su produkcijos užsakovais rūpinasi žmona Raimonda, patiekalų iš ėrienos ir jautienos ruošimu – dukra Neringa, o technikos priežiūra ir rūpestis gyvuliais tenka sūnui Mikui. Aš pats tvarkau ūkio finansus. Beje, esu tolimojo plaukiojimo kapitonas, todėl tenka palikti namus ir ilgus mėnesius plaukioti po tolimiausias jūras“, – pasakoja Arvidas.

„Mums su dukra Neringa patinka gaminti įvairiausius patiekalus iš ėrienos ir jautienos. Ir tai dar ne viskas. Mėgaujamės ir kepdamos tortus. Meilė kokybiškam maistui paskatino mus įkurti šeimos restoraną „Pasaulio pakrašty“. Dukra turi talentą piešti, todėl restorano sienos dekoruotos jos piešiniais, o čia užsukantys svečiai dažnai įsigyja jos tapytų paveikslų. Restorane dirbame pagal išankstinius užsakymus, nes ėrieną ir jautieną reikia paruošti iš anksto. Pas mus galima užsisakyti kulninės troškinio, jaučio uodegos, steiko, upėtakio kepto druskoje, kepto ėriuko kumpio, ėriuko šonkaulių ant grilio ir kt. patiekalų, tačiau netikėtiems svečiams galėtume pasiūlyti nebent kiaušinienės“, – geranoriškai pasakoja Raimonda.

2016 m. Jusių ūkis tapo konkurso „Metų ūkis 2016 „ nugalėtoju Rietavo savivaldybėje.

Ūkininkai sulaukia svečių ir iš Anglijos, Ispanijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių.

„Mane džiugina, kad Raimonda ir Arvidas Jusiai įsitikinę, kad ūkyje galima atskleisti visus savo talentus. O jų sūnus Mikas, kuris domisi IT technologijomis, kuria programėles, optimizuojančias darbus ūkyje. Ūkininkų planuose – edukacinės programos mažiems ir dideliems ne tik apie ūkį, bet ir apie maisto gaminimą. Be to, Mikas dar turi minčių ir dėl kooperacijos“, – pasakoja pas ūkininkus apsilankiusi LR ŽŪR savivaldos organizatorė Birutė Dromantienė.

***

Glaustai apie MĖSINIŲ SIMENTALŲ VEISLĘ

Veislė išvesta vakarų Šveicarijoje, Berne, o jos pavadinimas kilęs nuo Simme upės slėnio pavadinimo, nors kitose šalyse vadinama kaip Montbeliarde (Prancūzija), Fleckvieh (Vokietija), Pezzata Rossa (Italija). Tai viena seniausių ir labiausiai paplitusių visuose kontinentuose veislių.Nors pirmoji jų kilmės knyga pradėta vesti 1806 m. Berne, vakarų Šveicarijoje, jie bei jų produktai – pienas, sviestas, sūris – minimi žymiai ankščiau. Šie galvijai yra dvejopos paskirties: tai pieno ir mėsos ir mėsiniai simentalai. Dvejopos paskirties simentalų tipas susiformavo juos importavus į Austriją ir Bavariją 1830 m. Tuo metu simentalai garsėjo pieningumu ir traukiamąja jėga, bet buvo vėlai bręstantys, grubių kaulų. Taikant uždarą veisimą ir atranką susiformavo labai pieningi galvijai su puikiai išvystytais raumenimis ir didele traukiamąja jėga. Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse susiformavo mėsinių simentalų tipas. Tai stambūs, greitai augantys, nereiklūs gyvuliai. Jie ypač populiarūs Vokietijos rytinėse žemėse. Lietuvoje labiau žinomi mėsiniai simentalai, kurie veisiami tiek grynuoju veisimu, tiek naudojami kryžminimui su mėsiniais ir pieniniais galvijais. Tai modernūs, šių dienų poreikius atitinkantys galvijai.

Savybės ir eksterjeras.

Simentalų spalva žalmarga, geltonai marga arba žala. Galva ir snukis dažnai balti ir tai gana būdingas šiai veislei požymis. Nuo herefordų simentalai genetiškai skiriasi savo baltu nosies veidrodėliu, kurį genetiškai paveldi kaip ir baltą galvą. Simentalai yra genetiškai beragiai. Bendrai jų spalva apibūdinama kaip „žala su baltomis dėmėmis“ ar „auksinė ir balta“. Jų liemuo ilgas, raumenys gerai išvystyti. Bulių svoris 1100–1200 kg. Karvės svoris apie 800 kg. Skerdienos išeiga 57–60 proc. Mėsa geros kokybės. Simentalai priskiriami prie intensyvios gamybos veislių. Svoris nujunkant (7–8 mėn.) yra 280–340 kg.Tokiems rodikliams neprilygsta nė viena pieninių galvijų veislė. Šie galvijai puikiai prisitaiko prie mūsų klimatinių sąlygų, nelepūs pašarams ir ganykloms, lengvai įsisavina pašarus, yra taikaus ir ramaus būdo. Per parą jie priauga vidutiniškai 1250 g svorio, karvės veršiuojasi lengvai, turi geras motinines savybes, yra labai pieningos.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.