Ankštinės kultūros (pupelės, žirniai, lęšiai, avinžirniai ir kiti) išsiskiria baltymų gausa, be to, juose nėra glitimo, turi mažai cukrų ir riebalų, todėl tinka ir tiems žmonėms, kurių mityba stipriai apribota. Skirtingų rūšių lęšiai, žirniai ir pupelės skiriasi ne tik skoniu, bet turi ir skirtingus amino rūgščių rinkinius, mineralus bei vitaminus. Ankštinius paprasta įtraukti į kasdienį mitybos racioną. Jie yra svarbus baltymų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis.
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2018 m. iš viso ES ankštinių augalų buvo pagaminta 4, 1 mln. tonų.
Ankštinių augalų ES plotas – 2,2 mln. hektarų.
ES valstybės narės, kurios 2018 metais užaugino didžiausią ankštinių augalų kiekį, buvo Prancūzija 840 tūkst. tonų, Ispanija – 690 tūkst. tonų, Lenkija – 460 tūkst. tonų, Vokietija – 400 tūkst. tonų ir Lietuva – 380 tūkst. tonų. 2018 m. visos pastarosios šalys pagamino 67% visos ES produkcijos.
Nuo Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos pradžios 2013 m. sojų auginimo plotai ES išplėsti dvigubai – iki beveik vieno milijono hektarų, o jų gamybos apimtis ES 2018 m. siekė 2,8mln.tonų. Pagrindinės sojų gamintojos yra Italija, Prancūzija ir Rumunija.
Ankštinių augalų sektoriuje pastebima panaši teigiama tendencija: nuo 2013 m. jų gamyba ES beveik patrigubėjo ir 2018 m. pasiekė 6 mln. tonų (2,6mln.ha). Svarbiausi ankštiniai augalai yra dirviniai žirniai ir paprastosios pupos, o lęšiai ir avinžirniai auginami tik nedideliuose plotuose. Didžiausios dirvinių žirnių gamintojos yra Prancūzija, Ispanija ir Lietuva.