2023 m. gegužės 26 d. Žemės ūkio rūmuose Lietuvos Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkės pristatė užsakomąjį darbą „Aukštesnių gyvūnų gerovės reikalavimų diegimo, ŠESD mažinimo Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose galimybių vertinimas ir kiaulininkystės perspektyvos 10-ies metų laikotarpyje“. Darbą atliko dr. Irena Kriščiukaitienė, dr.Aistė Galnaitytė, dr. Vida Dabkienė.
Kiaulininkystės sektorius
Kiaulininkystė Lietuvoje yra antroji pagal svarbą gyvulininkystės šaka, o kiaulienos suvartojimas nuo visų rūšių mėsos – didžiausias: 58 proc. (2021 m.). Tačiau neramina tai, kad apsirūpinimas savos gamybos kiauliena mažėja ir siekia tik 47 proc. (2021 m.).
Kiaulienos vidutinis pelningumas – 10 proc. (vidutiniškai per 2016-2020 m. laikotarpį). Lietuvoje vyrauja stambūs kiaulių ūkiai ( apie 90 proc.) ir tikėtina, jog ateityje dar didės, nes dideli ūkiai turi konkurencinį pranašumą, lyginant su smulkiais ūkiais. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Danijoje ir Vokietijoje ūkiai taip pat stambėja.
Kiaulių gerovė ES ir Žalio kurso iššūkiai
Kiaulių gerovė ES yra užtikrinama pagal šiuos pagrindinius įstatymus: 2016 m. kovo 8 d. Europos Komisijos Rekomendacija (ES) 2016/336 dėl priemonių, kuriomis siekiama sumažinti būtinybę karpyti uodegas; 2016 kovo mėn. 8 d. Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl geriausios praktikos siekiant išvengti įprastinio uodegų karpymo ir pateikiant aplinkos gerinimo medžiagas kiaulėms; 2019 m. rugsėjo 20 d. Nr. B1-687, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas „Dėl kiaulių gerovės reikalavimų patvirtinimo“, kurio 36 punktas numato: „uodega ir iltiniai dantys kiaulėms neturi būti kerpami ar trumpinami reguliariai.
Teisinės nuostatos dėl pašarų naudojimo mažinant ŠESD išskyrimą yra numatytos Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m., kur numatyta remti veiksmus, dėl kurių sumažės ŠESD išmetimas; 2020 m. XVIII- osios LR Vyriausybės programoje, kur tvaria gyvulininkyste siekiama mažinti gyvūninės produkcijos gamybos poveikį aplinkai ir klimatui; Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijoje (Kioto protokolas).
Investicijų poreikis pagal numatomus aukštesnius kiaulių gerovės reikalavimus 2023 m.
Mokslininkai paskaičiavo, kad dėl gyvulių išlaisvinimo iš gardų iniciatyvos į ES komisijos projektuojamus naujus reikalavimus kone dvigubai padidinti apsiparšiavimo gardus, bus reikalingi maždaug 65,4 mln. eurų ir tai tik kalbant apie laisvo apsiparšiavimo gardų įdiegimą.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas informavo, kad Lietuvoje apsiparšiavimo gardų yra apie 9 tūkst., taigi investicijos ūkiuose nusimato didžiulės, tačiau visi supranta, kad ES reikalavimus teks įgyvendinti. EK siūlo, kad apsiparšiavimo gardų pakeitimus reikės įgyvendinti per 10 metų, o Copa-Cogeca siūlo 30 metų pereinamąjį laikotarpį.
„Per 20 metų visas kiaulininkystės sektorius iš Kaimo plėtros programos modernizavimo priemonėms gavo vos 16 mln. paramos. Daugelis ūkių užsidarė, kitiems reikalingas kapitalinis pastatų atnaujinimas. Kiaulininkystei keliami vis nauji reikalavimai ir lūkesčiai – užsidengti mėšlides, statytis biodujų jėgaines, įsidiegti oro valymo filtrus, o dabar jau bus siekiama pakeisti apsiparšiavimo gardus. Tačiau šiandien matome, kad augant Žaliojo kurso reikalavimams, sektoriui būtinos investicijos ir galimybės turi būti sudaromos visur, kur įmanoma. Tačiau pavyzdžiui peržiūrėjus priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir atrankos balų kriterijus, matome, kad kiaulininkystės ūkiai neturi galimybių net bandyti dalyvauti. Tai kas laukia Lietuvoje kiaulininkystės sektoriaus? Kokios perspektyvos?“, – provokavo diskusijai LKAA direktorius A.Baravykas.
Valdemaras Sadaunykas, UAB „Vyturys“ vadovas, pažymėjo, kad visos Žaliojo kurso ir gyvūnų gerovės reikalavimų priemonės ir jų įgyvendinimo kaštai atgula ant vartotojo pečių. Štai vokiečiai paskaičiavo, kad kiekvienam gyventojui per metus tai kainuotų 150 eurų. Taigi kas dengs kaštus Lietuvoje? Šiandien ES rengiasi šias išlaidas finansuoti pagal ekoschemas: vokiečiai realizuotai kiaulei šiandien gauna 21 eurą paramos, tačiau kovoja, kad parama būtų padidinta iki 29 eurų. Lietuviams numatoma parama sieks vos apie 5.5 eurų realizuotai kiaulei. „Jei norime užsiauginti kiaulių ir aprūpinti šalies gyventojus, tada Vyriausybė ir žemės ūkio ministerija turi ieškoti ir užtikrinti tokias galimybes“, – pabrėžė V. Sadaunykas.
Kęstutis Vaicekauskas, UAB ,,Kupiškio akmenlita“ valdybos narys, taip pat pritarė, kad siekiant įgyvendinti Vyriausybės programą apsirūpinti savo maistu, būtinos ir priemonės, kurios konkrečiai padėtų tai įgyvendinti.
Saulius Leonavičius, UAB ,,Idavang“ generalinis direktorius pažymėjo, kad šalyje nėra sukurta sektoriaus palaikymo sistema, todėl nuolat kylančios problemos nėra sprendžiamos iš esmės. Keliami tik reikalavimai, bet nėra sprendžiama, kokiais finansiniais ištekliais juos būtų įmanoma įgyvendinti.
„Per paskutinius 10 metų gyvulininkystės rezultatai visoje ES blogėja. ES kiaulienos yra perteklius, kas įtakoja kainų lygį. Lietuvos prekybos tinklai mus spaudžia su kaina ir jei valstybė neremtų sektoriaus – perspektyvos būtų liūdnos. Per 20 metų nepastatytas nė vienas naujas ūkis, kas liudija, kad ateityje importuosime dar daugiau mėsos produktų, kad apsirūpintume mėsa. Be valstybės pagalbos gyvulininkystės sektorius neatsigaus, ir nors Vyriausybės programoje numatyta apsirūpinti maistu, tačiau Lietuvoje kainų lygis nėra adekvatus“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Renginyje dalyvavęs Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas akcentavo, kad tikslinga peržiūrėti paramos priemones, o Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius pažymėjo, kad konkurencinė aplinka 2021 m. ženkliai sumažėjusi, rinkoje išsilaikyti yra labai sunku, o ateitis – sunkiai prognozuojama. ES keliami reikalavimai yra apsauga nuo trečiųjų šalių įvežamų maisto produktų. Taip pat pažadėjo, kad paramos priemones reikėtų peržiūrėti.
Visi sutarė, kad reikalinga tiek švietėjiška, tiek finansinė parama ūkiams kiaulių gerovei įgyvendinti, konkrečių uždavinių įgyvendinimas paramos pagalba, valstybė turi pasirūpinti savo maisto užsiauginimu ir privalo numatyti tam priemones bei finansavimą, peržiūrėti kiaulių rėmimo politiką, nacionaliniame ir ES lygmenyse, didinti kiaulienos konkurencingumą visoje gamybos-tiekimo-grandinėje, nes tai tiesiogiai prisidėtų prie kylančių socialinių ir ekonominių problemų sprendimo. Taip pat labai svarbu užtikrinti ilgalaikius mokslinius tyrimus, pagrindžiant ir užtikrinant tvarią kiaulininkystės sektoriaus plėtrą.
