LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus ( https://www.zur.lt/lt/darbstuoliams-padetu-kooperavimasis/ ) teigė, kad nors lietuviai ūkininkai buvo ir yra darbštūs, tačiau šią mūsų savybę tarsi ištirpdo žemas kooperavimosi lygis. Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenys rodo, kad net augant ūkininkų ūkių paramai, diferenciacija tarp skirtingo dydžio ūkių taip pat didėjo. Taigi peršasi išvada, kad vienintelė galimybė rinkoje išsilaikyti smulkiems ir vidutiniams ūkiams yra kooperavimasis.
Šį kartą prisiminkime, ką pagrindinė šalies žemdirbių organizacija LR ŽŪR nuveikė skatindama kooperaciją? Kalbiname LR ŽŪR direktorių Sigitą Dimaitį.
Kooperacija Lietuvoje dar ganėtinai nauja sritis, nors būtent kooperavimasis vyravo tarpukario laikais. Ar yra vilčių, kad užtaisysime šią spragą?
Vakarų Europos šalyse kooperatinių įmonių raida apima daugiau nei šimtmetį, o Lietuvoje 1990 – aisiais viską turėjome pradėti iš naujo ir netgi paveldėję neigiamą 50 – ies metų patirtį. Jeigu prieškario metais ūkininkai spontaniškai kūrė kooperatyvus ir iš karto pajausdavo šio būdo privalumus, tai atkūrus nepriklausomybę reikėjo valstybės ženklios paramos, daug priklausė nuo valdžios požiūrio ir steigiamos teisinės bazės, besiformuojančių ūkininkavimo ir bendradarbiavimo tradicijų bei ūkių būklės. Be to, sovietiniais metais Lietuvos žemės ūkis susidūrė su socializmo ideologijos iškreipta kooperacijos praktika – kolūkiais, kurie paliko neigiamą šešėlį kooperacijai.
Kai kurie ekonomistai sako, kad kooperacija priklauso praeičiai, kad reikia ieškoti naujų valdymo formų?
Jeigu taip mano, tai klysta. Juk labai konkreti ES šalių patirtis rodo, kad kooperacija ne tik buvo, bet ir yra bei bus dideles galimybes atveriantis valdymo būdas. Kooperavimasis yra viena iš mažų ir vidutinių įmonių ūkių galimybių didinti efektyvumą ir produktyvumą. Lygindami Lietuvos ir ES žemės ūkio rodiklius pastebime, kad Lietuvoje yra daug smulkių ir vidutinių ūkių. Tuo tarpu kooperatyvų skaičius šalyje yra mažas (15 vieta iš 28 ES valstybių) ir kooperatyvų dalyvių skaičius juose yra vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis.
Taigi koks LR ŽŪR indėlis žemdirbius skatinant kooperuotis?
Jeigu ne šios organizacijos veikla, labai tikėtina, kad tarp ES šalių užimtume ne 15, bet paskutinę vietą. Nuo pat Lietuvos žemės ūkio rūmų atkūrimo 1991 – aisiais buvo skiriamas dėmesys kooperacijai: viešintos kooperacijos idėjos, rengti mokymai apie kooperacijos principus ir ekonominę naudą, pristatytos gerosios kooperacijos patirtys, rengtos diskusijos, seminarai, tarptautinės konferencijos, konsultuoti ūkininkai apie galimybes kooperatyvams gauti paramą ir kt. Gerai pamenu pirmojo atkurtų Žemės ūkio rūmų pirmininko a.a. prof. Antano Stancevičiaus žodžius apie kooperaciją: „Kooperacijoje glūdi receptas, metodas ir būdas, kaip suvaldyti labai daug dalykų žemės ūkyje”.
Kokia kooperacijos vieta LR ŽŪR struktūroje?
Veikia Kooperacijos komitetas. Jis ir rengia kolektyvinę nuomonę kooperacijos klausimais. Komiteto veikla prisideda prie valstybės politikos tikslų kooperacijos srityje realizavimo, siekio sukurti palankesnį teisinį reglamentavimą realiai veikiantiems žemės ūkio kooperatyvams. Šis komitetas analizuoja, koordinuoja ir vykdo gaunamos informacijos apie kooperaciją sklaidą, rengia LR ŽŪR Prezidiumo, Tarybos, Suvažiavimo nutarimų projektus, sprendžiant kooperacijos problemas. Beje, LR ŽŪR bendradarbiauja su Lietuvos kredito unija (LKU), kuri nuo 2016 m. yra LR ŽŪR narė. Priminsiu, kad LKU yra kooperatiniais pagrindais organizuota kredito įstaiga, teikianti finansines paslaugas savo nariams. Apskritai Kredito unijų veiklos pradžia Lietuvoje glaudžiai susijusi su LR ŽŪR.
Papasakokite apie pastaraisiais metais vykdytus mokymus.
Rengėme seminarų ciklą „Žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) veiklos ir valdymo optimizavimas – teisės ir vadybos pagrindai, buhalterinė apskaita bei mokesčiai“. Iš viso vyko 8 dviejų dienų seminarai Kaune, Kupiškio r., Plungėje, Rokiškyje, Pasvalyje, Joniškyje, Jurbarke ir Kelmėje. Priemonės dalyviai – Žemės ūkio kooperatinių bendrovių valdymo organų, revizijos komisijų nariai, darbuotojai ir ŽŪK nariai – ūkininkai. Mokymuose dalyvavo 198 žemdirbiai.
Ar LR ŽŪR naudojasi mokslininkų pagalba?
Bendradarbiaujame su mokslo ir mokymo institucijomis kooperacijos klausimais: VDU Žemės ūkio akademija (buvusi ASU), Kooperacijos kolegija, Klaipėdos universitetu, Latvijos mokslo institucijomis, kurios tiria kooperacijos poveikį ir naudą.
Vakarų Europos šalys turi daug patirties, ar ja pasinaudojate, ar palaikote ryšius?
Nuolat keičiamės patirtimi ir ypač šis bendradarbiavimas padidėjo pastaraisiais metais, kai LR ŽŪR palaiko ryšius ne tik su Latvija ir Estija, bet ir su Vyšegrado šalimis ir ypač su Lenkija. Mūsų specialistai vyksta į tarptautines konferencijas kooperacijos klausimais, mes patys rengiame konferencijas, kuriose dalyvauja ne tik kooperatyvų lyderiai, bet ir mokslininkai, dirbantys kooperacijos klausimais.
Nuo 2005 m. LR ŽŪR yra tikrieji COGECA (ES žemės ūkio kooperatyvų generaline konfederacija) nariai. Ši 1959 m. įkurta visuomeninė, lobistinė organizacija, atstovauja narių (kooperatyvų) interesus visais Europos Komisijoje, Europos Taryboje, Europos Parlamente, taip pat Ekonomikos, Socialiniame ir Regionų komitetuose. Beje, LR ŽŪR drauge su COGECA organizavo konferenciją – forumą „Žemės ūkio kooperacija ir kaimo plėtra“. Buvo skatinama steigti gamintojų organizacijas naujose ES valstybėse narėse. Renginyje dalyvavo ES kooperatyvų atstovai, kurie pristatė gerąją patirtį kooperacijos srityje.
Kokiais klausimais norintys kooperuotis žemdirbiai ir jau sukūrę kooperatyvus gali tikėtis paramos iš ŽŪR specialistų?
Nuolat teikiame metodinę, teisinę ir techninę pagalbą kooperatyvams ir asociacijoms. LR ŽŪR teikiamos metodinės ir teisinių konsultacijų pagalbos dėka 2000 – aisiais buvo įkurta Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“. Ji pradėjo veiklą nuo 3 narių, o dabar asociacijoje – jau 15 narių: kooperatyvas „Juodoji uoga“, žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario pienas“, žemės ūkio kooperatyvai: „Rešketėnai“, ,,Pieno puta” ir ,,Lietuviško ūkio kokybė”, žemės ūkio kooperatinė bendrovė ,,Pieno gėlė”, žemės ūkio kooperatyvai: „Pienas LT“ ir „Agrolit“, kooperatinės bendrovės: „Baltic Cattle“, „Panemunys“, ,,Daržovių centras” ir ,,Žalioji lanka”, kooperatyvai: „Eko tikslas“, ,,Maldutis” ir ,,Eko Žemaitija”.
Kiek kooperatyvų įsteigta LR ŽŪR teikiant pagalbą?
2000 m. įsteigta kooperatinė bendrovė ,,Daržovių centras”, 2001 m. įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas „Pieno gėlė“, 2002 m. įsteigtas Žemės ūkio kooperatyvas „Juodoji uoga“, 2008 m. įsteigtas kooperatyvas „Maldutis, 2011 m. įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas „Agrolit“ bei kooperatinė bendrovė „Baltic Cattle“, 2018 m. įsteigtas kooperatyvas „Plant“. Be to, žemės ūkio kooperatyvas ,,Lietuviško ūkio kokybė” įsteigtas LR ŽŪR bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Vilniaus bei Kauno miesto savivaldybėms, Nacionaline vartotojų federacija. Be kita ko, 2008 m. LR ŽŪR gimė mobiliųjų ūkininkų turgelių idėja. LR ŽŪR sukūrė ir įregistravo kooperatyvo ženklą „obuoliukas“.
Įsteigėte, o kas toliau?
Paminėtiems kooperatyvams teikiame metodinę, teisinę pagalbą, kooperatyvo valdybos nariams ir vadovams organizuojame mokymus. Kai kuriems kooperatyvams LR ŽŪR kasmet atlieka kooperatyvo finansinę reviziją bei aktyviai bendradarbiauja sprendžiant kitus kooperatyvui aktualius klausimus, teikia neatlygintinas konsultacijas kooperatyvo valdymo, paramos, finansų tvarkymo ir kt. klausimais.
Kitame straipsnyje kalbėsimės apie LR ŽŪR atliktos kooperatyvų Lietuvoje analizės rezultatus.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.