LR ŽŪR tvirtumo pagrindas – solidarumo principas

Prisiminimais ir idėjomis dalijasi 2016 – aisiais ŽŪR ordinu „Už nuopelnus žemdirbių savivaldai“ apdovanotas buvęs Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Andrėjus Gediminas Jakas.

Į Lietuvos žemės ūkio technikos asociaciją 1993 – aisiais susijungė įmonės, kurias tuo metu dar teoriškai dar jungė Žemės ūkio technikos komitetas prie Vyriausybės, kuriam aš ir vadovavau. Mane išrinko asociacijos prezidentu. Nieko nelaukdami įstojome į LR Žemės ūkio rūmus. Dabar jau galime pažvelgti į praeitį ir įvertinti savo sprendimus ir manau, kad tada teisingai pasielgėme įstoję į LR ŽŪR. Per tris dešimtmečius daug kas pasikeitė į gerąją pusę, tik gal ne visi sugeba pasverti, įvertinti. Tačiau kai palyginame, kokią techniką turėjome prieš ketvirtį amžiaus ir kokią turime dabar, suprantame, kiek daug nuveikėme. Tada tikrai netikėjome tokių sparčių pasikeitimų, net didžiausi optimistai nesitikėjo. Štai jums ir atsakymas, ką reiškia dirbti savo valstybei. Vienu svarbiausių pasikeitimo veiksnių laikau žemdirbių sugebėjimą susitelkti į visuomenines organizacijas ir susijungti į sėkmingai prieškario tradicijas tęsiančius LR ŽŪR. Kodėl taip galvoju?  Todėl, kad būtent ši pagrindinė skėtine vadinama žemdirbių savivaldos organizacija laikėsi ir laikosi Vakaruose pripažintos klasikinės kooperacijos formulės, kuri remiasi solidarumo principu – kiekvienas ŽŪR narys turi po vieną balsą, todėl niekas nieko neužgožia. Tačiau tenka tik apgailestauti, kad dėl siauro akiračio ir asmeninių kai kurių organizacijų vadovų interesų, ir net nederinus su savo organizacijų nariais, tam tikros organizacijos pasitraukė iš LR ŽŪR tarpo. Manau, kad šių organizacijų vadovai padarė klaidą – negalima savo interesų ginti paminant kitų interesus. Tiesą pasakius, man gaila iš LR ŽŪR pasitraukusių organizacijų, nes jos daugiausia pakenkė sau.

Kitas svarbus niuansas – valdžia, nori ar nelabai nori, tačiau vertina ne vienos ar kelių organizacijų, o bendrą žemdirbių nuomonę. Tai reiškia, kad LR ŽŪR nuomonei pritaria ne viena ar kelios, bet visos žemdirbių organizacijos. Pagalvokime – jeigu kiekviena organizacija valdžiai keltų tik savo klausimus, tai būtų tikras chaosas, kiltų daug beprasmiškų ginčų ir sprendimai būtų priimami lėtai. Dėl šios priežasties ir Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija per tris dešimtmečius nebūtų tiek pasiekusi, kiek pasiekė. Būtent LR ŽŪR pritariant buvo priimti mūsų asociacijai labai svarbūs sprendimai. Tačiau, pabrėšiu, – mes niekada nesiekdavome egoistiškų tikslų.

Kitas niuansas – LR ŽŪR nariai sugebėjo išsirinkti gerus vadovus. Esu įsitikinęs, kad LR ŽŪR ir toliau sėkmingai tęs geriausias žemdirbių savivaldos tradicijas.