Mineralinis azotas – vienas svarbiausių azoto junginių augalų mityboje, o jo tyrimai dirvožemyje parodo augalų lengvai įsisavinamas azoto atsargas, kurių didžiąją dalį sudaro nitratai. Dirvožemyje ir be tręšimo, augalų liekanų irimo metu, per šiltąjį metų sezoną mineralinio azoto atsipalaiduoja nuo 30 iki 140 kg/ha. Todėl šį kiekį labai svarbu panaudoti augalų mitybai, jo neprarandant dėl išsiplovimo į gruntinius vandenis. Pabrangus trąšoms, žemdirbiams svarbus kiekvienas azoto kilogramas. O žvelgiant iš aplinkosauginės pusės, azoto perteklius dirvožemyje gali būti ir vandens taršos nitratais šaltiniu.
LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijoje šį rudenį Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikta mineralinio azoto (Nmin) ir mineralinės sieros(Smin) stebėsena šalies dirvožemiuose. Spalio pabaigoje buvo išanalizuota 800 Nmin ir 400 Smin dirvožemio ėminių, surinktų daugiau kaip iš 200 tyrimų aikštelių. Nmin kiekiai įvertinti atskiruose šalies regionuose po augančių bei augintų augalų.
Tyrimai parodė, kad šį rudenį Nmin 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje žemės ūkio naudmenose vidutiniškai sukaupta 53,5 kg/ha. Tačiau didžiuliai skirtumai gauti atskiruose šalies regionuose. Ypatingai mažu Nmin kiekiu išsiskyrė Rytų Lietuva – 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai jo rasta 38,4 kg/ha, kai Vakarų ir Vidurio Lietuvoje atitinkamai – 56,2 ir 67,8 kg/ha. Tam įtakos turėjo keletas veiksnių: šiame regione vasaros mėnesiais iškritęs didelis kritulių kiekis – net 292 mm, kai, Vakarų Lietuvoje – atitinkamai 163 mm, taip pat vyraujanti lengva dirvožemio granuliometrinė sudėtis ir mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas. Dėl meteorologinių sąlygų įtakos mažiau nei įprasta šį rudenį Nmin nustatyta ir derlingose Suvalkijos žemėse (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.). Tuo tarpu Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, išskyrus Žemaitijos kalvotąją dalį, vyraujantys Nmin kiekiai sudaro 50–80 kg/ha, o pasėtų žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose – 60–90 kg/ha.
Šių metų rudenį Nmin gerokai daugiau rasta viršutiniame dirvožemio sluoksnyje nei gilesniuose. Pavyzdžiui, vidutiniškai Lietuvoje 0–30 cm sluoksnyje jo yra 41,1 kg/ha, 30–60 cm – 15,5, o 60–90 cm – 14,5 kg/ha. Vertinant Nmin kiekį 0–60 cm sluoksnyje pagal augintus augalus, mažiausiai jo nustatyta daugiamečių žolių plotuose – 30,7 kg/ha, po buvusio vasarojaus – 34,9 bei po kaupiamųjų ir kukurūzų – 35,6, o po žiemkenčių bei esamuose žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose ženkliai daugiau – atitinkamai 52,6 ir 69,1 kg/ha.
Šį rudenį Vidurio Lietuvoje aikštelių, kuriose Nmin 0–60 cm sluoksnyje nustatyta daug (daugiau 105 kg/ha), buvo 13 %. O tai gerokai mažiau nei ankstesniais tyrimų metais, kai jos sudarydavo penktadalį ar net ketvirtadalį. Tai rodo, kad šiais metais augalų vegetacijos metu azotu buvo tręšta saikingiau. Taip pat tyrimai parodė, kad apie 65–90 % Nmin sudaro nitratinis azotas, o 0–60 cm sluoksnyje jo vidurkis yra 78 %.
Šiuo metu žiemkenčių bei žieminių rapsų pasėlių būklė daugelyje šalies vietovių yra gera – augalai vešlūs, intensyviai žalios spalvos ir augalams dirvožemyje Nmin pakanka. Prognozuojant kiek Nmin dirvožemyje bus pavasarį po žiemos, tikėtina, kad Rytų Lietuvoje ir Suvalkijoje (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.) jo kiekiai nepadidės. Šaltuoju metų laikotarpiu augalinių liekanų mineralizacija dirvožemyje vyksta lėtai, o nitratų išsiplovimas į gilesnius sluoksnius, esant šiltai be pašalo žiemai, yra didelis. Todėl šiuose regionuose labai svarbus bus savalaikis pavasarinis tręšimas azotu, kad ir nedidele norma. Pavasarį atsinaujinus augalų vegetacijai azoto trąšų norma turėtų būti skaičiuojama pagal planuojamą augalų derlių konkretaus lauko sąlygomis ir po žiemos dirvožemyje likusį Nmin kiekį.
Tuo tarpu Vakarų ir Vidurio Lietuvos dirvožemiuose Nmin susikaupė daugiau ir, vertinant šiuo metu jo esamą kiekį dirvožemyje, azoto trąšų pavasarį bus galima pataupyti. Įprasta, kad azoto trąšų norma planuojamam augalų derliui skaičiuojama, kai Nmin kiekis dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje yra 50 kg/ha. Jei lauke nustatytas Nmin kiekis yra didesnis, tai iš jo atėmus šią reikšmę gausime kiekį, kurį galime sutaupyti nuo apskaičiuotos azoto normos. Vienu atveju ji bus 10, o kitu – gali siekti ir 40 kg/ha azoto. Tai pakankamai nemažas kiekis. Tačiau dabar svarbu sulaukti žiemos, kurios eiga ir meteorologinės sąlygos parodys, kiek Nmin dirvožemyje liks ateinančių metų pavasarį. Šiuose šalies regionuose žemdirbiams patartume anksti pavasarį patiems imtis iniciatyvos ir atlikti Nmin tyrimus dirvožemyje. Tai turėtų atsipirkti su kaupu.
Dalyje surinktų dirvožemio ėminių nustatėme mineralinės sieros (Smin.) kiekį. Šis rodiklis svarbus tuo, kad dirvožemyje esant Smin trūkumui (mažiau 10 kg/ha), augalai prastai įsisavina azotą. Tai ypatingai svarbu rapsams bei intensyviai auginamiems žieminiams ir vasariniams javams. Kaip parodė tyrimai, šį rudenį dirvožemyje Smin yra vidutiniai kiekiai, ir kiek daugiau jos tik Vidurio Lietuvoje. Kokie Smin kiekiai liks dirvožemyje po žiemos, parodys ateinančių metų pavasariniai tyrimai.