Miškininko dieną kasmet švenčiame trečiąjį rugsėjo mėnesio šeštadienį. Šįmet – rugsėjo 15 d. Iki Lietuvos nepriklausomybės trečiąjį rugsėjo sekmadienį miškininkai švęsdavo Miško darbuotojų dieną. Atkūrus Nepriklausomybę miškininkai neoficialiai savo šventę minėdavo balandžio mėnesį, ta proga rengdavo talkas miškuose. O 2000 – aisiais, rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, tuometinis aplinkos ministras D. Lygis priėmė šventę numatantį įstatymą. Šiandien Miškininko dienos proga kalbiname Žemės ūkio rūmų Tarybos narį, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininką Algį GAIŽUTĮ.
Ko palinkėtumėte Miškininko dienos proga sau ir kolegoms miškininkams?
Jeigu trumpai, tai palinkėsiu kantrybės ir išminties.
Palinkėjimas optimistinis, bet su liūdesio gaidele?
Teisingai pajautėte. Tokios susidarė aplinkybės – politikai aktyvėja, nes artėja rinkimai, todėl į viešumą vis dažniau veržiasi nekompetentingi, tačiau jausmingai kalbantys veikėjai. Tokiomis aplinkybėmis naudojasi ir nukentėjusieji dėl valstybinių miškų sistemos reformos.
Miškų girininkijos būdavo vadinamos atskiromis kunigaikštystėmis.
Nors šiek tiek turintys žinių apie padėtį valstybiniuose miškuose suprato, kad toliau taip negalėjo tęstis. Gal reformą buvo galima atlikti šiek tiek sėkmingiau, tačiau ji tikrai buvo pribrendusi. Ir šioje srityje sąstingis susidarė dėl politikų kaltės – miškų vadovų interesai buvo persipynę su kai kurių politikų interesais.
Dalis visuomenės įsitikinusi, kad miškai yra tarsi šventa vieta, todėl žmonės baisisi, kai grybaudami ar važiuodami miško keliuku pamato plynus kirtimus.
O politikai neretai pasiduoda tokiai nuomonei ir klaidingai įsivaizduoja, kad ypač privačiuose miškuose reikėtų kuo daugiau drausti, riboti žmonių veiklą. Štai ir rugsėjo pradžioje Seime užregistruotos įstatymų pataisos – planuojama uždrausti kirtimus ūkiniuose miškuose, trečiojoje grupėje, apsauginiuose miškuose. Klausaisi tokių pasiūlymų ir matai, kad kai kurie politikai nesupranta ką siūlo. Įsivaizduokite, kad grūdų augintojams uždraustų nuimti derlių, kai jis pribrendo. Tegul supūva. Tai ir miškuose yra taip pat – jeigu medžiai subrendo, tai juos reikia kirsti ir atsodinti.
Matyt politikams įtaką daro tokia padėtimi suinteresuoti asmenys. Bet ar jūs sulaukiate politikų prašymo patarti, pakonsultuoti juos?
Retai. Ypač artėjant rinkimams specialistų nuomonės nenaudingos. Tokiu metu politikai girdi tik tuos, kurie kalba garsiai, nors ir kvailai. Todėl politikai tokiu metu imasi populistinių veiksmų.
Tačiau rinkimai praeina ir tada…
Mes, miškininkai, dirbame tiek prieš rinkimus, tiek rinkimų metu, tiek ir po jų. Todėl, nepaisant kliūčių, miškų plotai Lietuvoje auga. Ir ne bet kaip auga – didėja miško įvairovė, gausėja saugomų paukščių ir žvėrių rūšių. Argi taip nutiktų, jeigu Lietuvoje mažėtų miškų? Ir neužmirškime, kad kai kurie miestai žiemą šildosi naudodami ne dujas, o biomasę. Taigi taip didiname valstybės savarankiškumą, pinigus mokame ne kitoms valstybėms, bet dirbantiems Lietuvoje. Taigi miškininkai moka dirbti, yra daug tikrų profesionalų, kuriems ir linkiu kantrybės ir išminties.