Vasario 9 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų nariai (LR ŽŪR) aktyviai dalyvavo mokymuose apie lobistinės veiklos reglamentavimą Lietuvoje, kuriuos vedė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė.
LR ŽŪR nariai, išklausę VTEK Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėjos Editos Kavoliūnienės pristatymo, pateikė daug klausimų, kurie iškyla dirbant su asociacijų nariais ir atstovaujant ne tik asociacijos interesams valdžios institucijose, bet ir viešiesiems visuomenės interesams.
Lietuvos miško ir žemės savininkų (LMSA) vadovas dr. Algis Gaižutis teiravosi apie organizacijos ir jos narių, kurie registravosi lobistais, prievoles. Ką lobistas turi daryti susitikdamas su valstybės tarnautoju?
VTEK atstovė paaiškino, kad lobistams yra prievolė, kreipiantis į valstybės tarnautoją prisistatyti, nurodant, kad asmuo yra lobistas. Taip pat lobistas turi pateikti deklaracijas VTEK.
Klausimų turėjo ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas dr. Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacijos vadovė Renata Vilimienė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas.
Lietuvoje lobistinė veikla įstatymiškai yra reglamentuota gan painiai, o lobizmas kartais „traktuojama kaip blogis“.
Lobizmas yra neatsiejama gerai funkcionuojančios demokratijos dalis, glaudžiai susijusi su visuotinėmis vertybėmis, tokiomis kaip žodžio laisvė ir peticijos teisė. Lobistinė veikla leidžia įvairioms interesų grupėms išreikšti savo poziciją apie viešuosius sprendimus, kurie gali turėti joms įtakos. Lobizmas taip pat gali pagerinti sprendimų priėmimo kokybę, atverdamas kelią specifinių žinių turintiems specialistams padėti įstatymų leidėjams ir sprendimų priėmėjams sprendžiant vis sudėtingesnius techninius klausimus.
Lobizmas (angl. lobby ‘koridorius, kuluaras’) – visuomenės narių, grupių ar atskirų individų veikla siekiant daryti įtaką valdžios atstovų sprendimams.
Dar 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamentas ir Europos Komisija iškilmingai paskelbė apie bendrą viešąjį Skaidrumo registrą, skirtą informuoti apie tuos, kurie siekia daryti įtaką ES politikai. Kaip ir buvo siekta nuo pat pradžių, dabar registras apima teisinių paslaugų įmones, nevyriausybines organizacijas ir ekspertų grupes bei tradicinius lobistus.
Lietuvoje lobistinė veikla reguliuojama nuo 2000-ųjų, ją įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja VTEK. Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota per 150 lobistų.
Svarbiausi ir tarpusavyje susiję veiksmingo lobizmo reguliavimo aspektai yra trys:
- užtikrinamas ryšių, kuriuos lobistai palaiko su valstybės pareigūnais, skaidrumas ir atvirumas visuomenės kontrolei (skaidrumas);
- aiškios ir įvykdomos taisyklės, įtvirtinančios etišką lobistų ir valstybės pareigūnų elgesį (sąžiningumas);
- viešųjų sprendimų priėmimas yra atviras įvairioms platų interesų spektrą atstovaujančioms grupėms (vienodos galimybės įsitraukti į sprendimų priėmimą). Norint pasiekti bet kokių rimtesnių rezultatų kovojant su netinkama įtaka priimamiems viešiesiems sprendimams politikos srityje, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad skaidrumą užtikrinančios priemonės turi būti derinamos su platesnėmis priemonėmis, siekiant stiprinti visuomenės narių įsitraukimą ir suteikti plačiam ratui gyventojų priėjimą prie politikos formuotojų.
2020 m. sausio mėn. Europos Parlamento ir Europos Komisijos registre buvo 11 882 organizacijų, iš jų 7 526 Europos Parlamente akredituoti asmenys. Registracija privaloma norint gauti lobisto leidimą, suteikiantį teisę patekti į Europos Parlamentą.
Lobizmas turi labai gilias šaknis, tai yra tokia anglosaksiška tradicija, kur lobizmas buvo suvokiamas kaip demokratijos įrankis, kaip galimybė išgirsti balsą ir pareikšti savo interesus. Jeigu Lietuva turėtų kompleksinę ir gerai veikiančią antikorupcinę sistemą, tai lobizmas, tikėtina, surastų vietą tokioje sistemoje.
Lietuvoje įsigaliojus naujoms Lobistinės veiklos įstatymo pataisoms, pradėjo veikti VTEK Lobistų skaidrumo registras. Internete adresu lobistai.lt esančioje sistemoje nuo šiol vykdomą lobistinę veiklą į lobistų sąrašą įrašyti asmenys privalo deklaruoti ne vėliau kaip per septynias dienas. Visos lobistų teiktos deklaracijos puslapyje bus matomos viešai.
Prisijungę prie sistemos, lobistai galės visuomenei matomas savo anketas papildyti kontaktiniais ar kitais duomenimis. Lobistais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Lobistine veikla laikomi fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Lobistine veikla neturi teisės užsiimti į lobistų sąrašą neįrašyti asmenys.
VTEK Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėjos Editos Kavoliūnienės PRANEŠIMAS