Painiava dėl lobizmo: ar galės žemdirbių asociacijos ginti savo narių interesus?

LR Prezidentas Gitanas Nausėda patikino, kad artimiausiu laiku pasirašys papildytą Lobistinės veiklos įstatymą. Tiesa, Prezidentas pabrėžė, kad įstatymo projekte matantis trūkumų, tačiau galvoja, kad net ir toks variantas yra tarsi žingsnis į priekį.

Atviras klausimas – kaip šis papildytas įstatymas palies žemdirbių  savivaldos organizacijas, asociacijas bei sąjungas? Apie būtinybę tobulinti savo narių interesų gynimą LR ŽŪR nariai pradėjo diskusiją savo organizacijos XIX – ajame suvažiavime. Diskusiją tęsiame.

Įstatymą priima dabar, o aiškinsis rudenį

Nors LR Prezidentas G.Nausėda prasitarė, kad jam pateiktą įstatymą pasirašys, tačiau lieka daug neaiškumų.

„Šiek tiek liūdina tai, kad šitas įstatymas buvo priimtas išsamiai jo neišdiskutavus su įvairiomis interesų grupėmis ir manau, kad mes turėsime progos tai padaryti rudenį“, – kalbėjo Prezidentas.

Mes, LR ŽŪR, tą darome jau dabar, tačiau ar nebus „šaukštai po pietų“? Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2021 – ųjų pradžios. Taigi Seimas nusprendė įtvirtinti vadinamąjį kryžminį deklaravimą – politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus turės deklaruoti abi pusės. Tačiau dabar dar niekas negali paaiškinti, kaip tai reikės daryti praktiškai. Kitas svarbus įstatymo pakeitimų niuansas –  juridiniams asmenims, norintiems vykdyti lobistinę veiklą, reikės registruotis lobistais. Iki šiol lobistai buvo tik fiziniai asmenys.

Priminsime, kad Seime ir anksčiau mėginta priimti naują lobistinės veiklos reguliavimą, bet nesėkmingai. Kodėl pajudėjo šis įstatymas būtent dabar? Naują projektą Seimo valdančioji dauguma inicijavo teisėsaugai pranešus apie korupcinę bylą, kurioje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai.

Gelbsti LR ŽŪR įstatymas

Ar LR ŽŪR bei žemdirbių asociacijoms reikės registruotis lobistais? Regis, kad LR ŽŪR to daryti nereikės, nes šią organizaciją gelbsti specialus įstatymas, kuris taip ir vadinasi – LR Žemės ūkio rūmų įstatymas. Jis priimtas 1997 m. gegužės 20 d. Tokį įstatymą turi tik LR ŽŪR ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (LPPAR). LR ŽŪR Įstatymo 5 str. 2 d. rašoma: „LR ŽŪR koordinuoja narių veiklą, atstovauja jiems valstybės, valdžios ir valdymo institucijose ir bendradarbiaudami su užsienio šalių subjektais“. Taigi lyg ir viskas aišku – LR ŽŪR tęsia svarbiausios Lietuvoje žemdirbių savivaldos  organizacijos veiklą, kuri startavo dar 1926 m. Tačiau netikėtumų gali sulaukti kitos asociacijos, sąjungos, tarybos ir kt.

 

Nori laikyti už trumpo pavadžio

LR Miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas bei LR ŽŪR tarybos narys dr. Algis Gaižutis sako, kad lobistinę veiklą supranta kaip profesinę veiklą: „Lobistas – tai profesionalus atstovas, kuris už pinigus atlieka konkretų darbą, t. y. gina kažkieno konkretų interesą. Vieną dieną tas pats lobistas gali ginti  žemdirbius, o kitą – jau pramonės atstovus. Kas sumoka, tam ir atlieka paslaugas“.

Painiava kyla, kai lobistais pradedamos vadinti organizacijos, kurios gina savo narių interesus.

„Tokius siekius suprantu, kaip politikų norą visus oponentus laikyti už trumpo pavadžio. Prirašoma daug taisyklių ir jeigu tu jas pažeisi, tai rizikuosi susilaukti iki 6000 eurų baudos. O jeigu turėsi deklaruoti apie visus bendravimus su politikais, valdininkais ar akis į akį, ar telefonu, ar el. laiškais, tai jūs įsivaizduojate, koks tai bus deklaravimo popierizmas – ir dar jis turės būti kryžminis! Tikrins ar abiejų pusių deklaravimai sutampa”, – stebisi dr. A.Gaižutis.

Ar į šią karuselę pateks Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija?

„Kol kas neaišku. Didelė painiava. Mes giname ne vieno ar kelių, bet didelio būrio miško ir žemės savininkų interesus, todėl manau, kad mes giname viešuosius interesus“, – sakė dr. A.Gaižutis.

 

Kaip apsisaugoti nuo pseudo organizacijų?

Vieša paslaptis, kad Lietuvoje veikia kelios organizacijos, kurias sukūrė keli fiziniai asmenys ir gina labai siauros grupės veikėjų interesus. Tačiau jų atstovai sugeba prasmukti prie aukštas pareigas užimančių valdininkų, nuolat juos pamatysi bendraujančius su politikais, jie aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir išsako savo nuomonę. Kaip jų atsikratyti? Gal to ir buvo siekiama papildant Lobistinės veiklos įstatymą?

„Manau, kad tokias organizacijas turi atsijoti ne minėtas įstatymas, o paprasčiausi reikalavimai tokias organizacijas registruojant. Juk jos turi pateikti dokumentus apie narių skaičių, veiklą, dalyvavimą konkrečiuose darbuose, pinigines lėšas, apyvartą ir t.t. Juk ES narės turi laikytis vadinamojo skaidrumo registro – visi duomenys turi būti pateikiami viešai“, – paaiškino dr. A.Gaižutis.

Būtų labai blogai, jeigu dėl pseudo organizacijų kontrolės nukentėtų tikrai teisėtai ir realiai veikiančios žemdirbių organizacijos.

„Daugelis asociacijų neturi tiek darbuotojų, kurie galėtų vesti bendravimo su valdžios atstovais ataskaitas“, – sakė dr. A.Gaižutis.

Kokios galimos pasekmės?

„Paprasčiausiai daugelis asociacijų numos ranka – jeigu valdžiai nereikia realios paramos, tai „tepasikaria“, tegul pabando valdininkai pagyventi savo susikurtame pasaulėlyje, tik ar ilgai išgyvens, kai pasipils įstatymų ir nutarimų brokas“, – sakė dr. A.Gaižutis.

 

Bendravimą tobulinti turi ir valdžia

LR ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas įsitikinęs, kad valdžia, privertusi žemdirbių asociacijas registruotis lobistais neduos naudos.

„Tarkime, kad asociacijos taps dar ir lobistais.  O kas pasikeis? Asociacijų veikla bus apsunkinta, tačiau ar tai bus naudinga valstybei? Pavyzdžiui, LKAA su valdžios institucijomis bendrauja teikdama pasiūlymus, kurie būtų naudingi kiaulininkystei. Ne kuriam nors vienam augintojui, bet plačiai, kaip atskirai žemės ūkio šakai. Ir nei mes, nei kitos asociacijos to neslepia. Ir manau, kad tai yra naudinga valstybei. Ar būtų geriau, jeigu LKAA samdytų lobistą ir jis imtųsi šio darbo? Ne!“, – aiškino A.Baravykas.

Maža to, LR ŽŪR vicepirmininkas mano, kad bendravimą su valdžios institucijomis tikrai reikia tobulinti.

„Visų pirma, jos pačios turėtų išlaikyti balansą tarp teisingumo ir etikos ribos. Štai LR ŽŪR veikia pagal Žemės ūkio rūmų įstatymą bei pagal Asociacijų įstatymą ir atstovauja visiems žemdirbiams ir kaimo gyventojams, o žemės ūkio ministrai neretai ignoruoja šią organizaciją.  Kodėl? Nors šioje Vyriausybėje susitikome net su trimis ministrais, deja, galima pasakyti, kad pasigedome  europietiško jų suvokimo apie socialinę partnerystę, dialogą, argumentuotas diskusijas. Mums, asociacijų lyderiams, labai keistai atrodo ministrų lakstymas po kaimus įvairių švenčių progomis, ar jų susitikimai su partijų bičiuliais aplankant savo rinkimines apygardas. Ministrai turi imtis lyderystės ir spręsti problemas realioje situacijoje bei formuoti ateities strategiją – skaidrią, aiškią ir efektyvią“, – atvirai sakė A.Baravykas.

Kuo svarbi žemdirbių savivaldos organizacijų veikla ?

LR ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas pažymi, kad net ir labai patyrę valstybės tarnautojai ilgainiui praranda ryšį su gamyba: „Nors jie turi biurokratinę patirtį, tačiau pastebime, kad ji neatspindi ūkininkų ir kaimo gyventojų lūkesčių. Taigi atsiranda poreikis tarpinei grandžiai tarp ūkininkaujančiųjų ir valstybės tarnautojų. Išmintingai dirbančios valdžios institucijos diskutuoja ir pasitelkia į pagalbą atskiriems sektoriams atstovaujančias savivaldos organizacijas ir jų lyderius ar atstovus, kurie gerai išmano sektorių, jo problemas, aktualijas“.

Susidaro įspūdis, jog kol kas keliami reikalavimai tik vienai pusei. O ką valdžios institucijos galėtų daryti geriau, siekdamos išgirsti asociacijų nuomonę?

„Situacijų analizes, atskirų sektorių problemų sprendimų būdus ir kt. šiandien geriausiai pateikia asociacijos, kurios dirba su savo nariais. Deja, ministrai tarsi nenori girdėti asociacijų lyderių nuomonės. Kodėl? Tikriausiai todėl, kad negeba priimti racionalių sprendimų, trūksta kompetencijos, ateities įžvalgų.  Pavyzdžiui,  pasirašytos „Žalioji“ ar „Baltoji“ knygos rezultatų taip ir neatnešė. Be to, mes, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, daug bendraujame ir su ES senųjų šalių savivaldos organizacijomis, todėl šiandieniniams ministrams ir kitiems sprendimus priimantiems valdininkams  galime tik palinkėti daugiau bendradarbiauti siekiant rezultato ir nesivelti į intrigas“, – patarė A.Baravykas.

 

Skaidrus lobizmas – naudingas valstybei

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininkas, LR ŽŪR tarybos narys Česlovas Tallat – Kelpša neslepia, kad jo vadovaujama asociacija gina savo narių interesus.

„Manau, kad tai yra natūralu. Juk todėl ir susijungėme į asociaciją, o asociacija  – į LR ŽŪR. Kitaip valdžios institucijos neturėtų bendros žemdirbių nuomonės. Ta prasme mes – lobistai. Tačiau mes ne lobistai, nes už šį darbą mes negauname pajamų. Manau, čia kai kas perlenkta po dviejų verslo asociacijų skandalingų bandymų užsiimti lobizmu“, – sakė Č.Tallat – Kelpša.

Kita vertus, Č.Tallat – Kelpša sakė, kad reikia išgryninti žemdirbių organizacijas – atrinkti tikrąsias nuo sukurtų dirbtinai.

„Pavyzdžiui, LŽAA narių metinė apyvarta siekia 30 mln. EUR, tai toks mūsų indėlis į valstybės ekonomiką ir štai šių žmonių interesus mes giname – norime, kad mūsų verslas išliktų ir naudą gautų tiek šioje srityje dirbantys, tiek per mokesčius valstybė“, – aiškino Č.Tallat – Kelpša.

Lietuvos šiltnamių asociacijos atstovas LR ŽŪR taryboje Donatas Montvila sako, kad LR ŽŪR yra pavyzdinė organizacija, kuri gina visų žemdirbių organizacijų interesus – ir net tų, kurie nedalyvauja šios organizacijos veikloje.

„Tačiau žmonės labai skirtingai supranta, kas yra lobistinė veikla. Kad tai tarsi kažkas neskaidru. Tai šiuo atveju veikla yra skaidri ir toks lobizmas yra pažangus ir naudingas ne tik asociacijoms, bet ir valstybei. Juk valstybės institucijoms svarbu išgirsti specialistų nuomones, o mes ir esame skirtingų sričių specialistai“, – sakė D.Montvila.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.