Naujienos

Parlamentinė kontrolė dėl Strategijos ir veislininkystės įmonių privatizavimo

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) gruodžio 8 d. posėdyje tęsė parlamentinę kontrolę dėl rengiamo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano. Kitas parlamentinis klausimas itin aktualus gyvulių augintojams: dėl privatizuojamų trijų valstybinių veislininkystės įmonių.

Kokia pasiekta pažanga?
Kaip bus per ateinančių penkerių metų laikotarpį skirstomas kiek didesnis nei 4 mlrd. Eur finansavimo lėšos žemės ūkio ir kaimo plėtrai? Lietuva privalo laikytis privalomųjų įsipareigojimų. Kai kurie jų pagal Strateginiame plane numatytas lėšas ne tik vykdomi, bet ir pralenkia reglamentinius reikalavimus: jauniesiems ūkininkams, smulkiajam ir vidutiniam verslui (perskirstymui), sumaniesiems kaimams, agroaplinkosaugos ir klimato tikslams.
Tačiau su būsimu biudžetu visų poreikių patenkinti nepavyks. Girdėdamas priekaištus dėl per mažo numatomo finansavimo vienoms ar kitoms labai svarbioms reikmėms, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas replikavo, kad norėtų būti Kalėdų seneliu ir visiems padalyti po lygiai – deja, tai neįmanoma.
Privatūs miškininkai ir mažiau palankių ūkininkauti vietovių ūkininkai ateinančioje perspektyvoje turbūt labiausiai jaučiasi esantys nuskriausti.
„Miškus nori laikyti paraštėse“, – konstatavo Lietuvos miškų ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis. Jis kreipėsi į KRK su prašymu, kad būtų surengtas bendras su Aplinkos apsaugos komitetu posėdis, būtų aptarti miškų srityje prisiimti įsipareigojimai.
Finansavimas privatiems miškams palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu mažėja apie 40 proc. Kaip priminė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, paramos biudžetą miškams mažina tai, kad atsiliepia tęstiniai finansiniai įsipareigojimai, ateinantys iš ankstesnių metų. Daugiau nei po 1 mln. Eur kasmet reikės mokėti pagal 2007-2022 m. projektus, lygiai taip ir ateinančio laikotarpio projektai ugdant jaunuolynus (numatyta 8,5 mln. Eur – visai finansinei perspektyvai) įsipareigojimai persikels į paskesnę finansinę perspektyvą, nes tai tęstiniai 8 metų projektai.


Kas dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių, ŽŪM teigia radusi kompromisą. Vidutinis metinis finansinis kaimo plėtros vokas šiai grupei mažėja iki 87,5 mln. Eur, tačiau gyvulių augintojai galės pasinaudoti papildoma išmoka už pievas ir ganyklas iš ekoschemų, todėl bendra paramos suma mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms padidėsianti iki 112,5 Eur. Išmoka mažiau palankiose vietovėse skirtųsi nuo veiklos pobūdžio ir vietovės kategorijos. Mažiausia ji būtų už ariamą žemę mažesnio nepalankumo žemėse, o už didesnius nei 200 ha ariamos žemės plotus išmoka bus mažinama 50 proc. ŽŪM akcentuoja, kad pagal naująją reglamentinę nuostatą tik 50 proc. paramos ūkininkaujantiems vietovėse, kurioms būdingos gamtinės ir kitokios būdingos kliūtys bus įskaitomos į aplinkosaugos ir klimato privalomuosius įsipareigojimus. ŽŪM skaičiavimais, vidutiniškai išmoka mažėtų 15 proc. – tiek pat, kiek mažėja kaimo plėtros vokas. Tačiau konkrečiam ūkininkui, kaip buvo pastebėta Seimo komiteto posėdyje, realus sumažėjimas už plotą sieks apie 40 proc.


Ar gali būti padidintos ES lėšos nenašioms žemėms ir miškams? ŽŪM atstovė J.Stakėnienė tvirtino, kad tai įmanoma nebent mažinant finansavimą investicinėms priemonėms – investicijoms į valdas, perdirbimą ir kita.
Tarp kompromisų, kurie buvo pasiekti tobulinant strategiją – ekoschemos. Suderinta kompleksinė ekoschema (veiklos ariamoje žemėje). Atsižvelgta į sodininkų ir uogininkų pastabas (jos lėmė kelias pataisas, viena jų, kad glifosatą galima bus naudoti ne daugiau kaip 1 kartą per metus). Atsirado pokyčių pievų priežiūroje: ekstensyviai tvarkant pievas ganant gyvulius žolės likučius leista smulkinti ir paskleisti; taip pat bus pasiūlytos išmokos ekologiniams ūkiams bei ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir laikantiems gyvulius. Gyvūnų gerovės ekoschemos ŽŪM kol kas plačiau nekomentavo, nes dėl remiamų sektorių ir turinio dar nesutarta.

Privatizuos veislininkystės įmones
Vyriausybės pasitarime buvo pritarta dėl trijų valstybinių veislininkystės įmonių privatizavimo: AB „Kiaulių veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“ ir UAB „Šilutės veislininkystė“. Visos trys nuostolingai dirba jau ne vienus metus, bet didžiausių rūpesčių kelia „Kiaulių veislininkystė“. Įmonė yra įsiskolinusi kreditoriams, rengiamasi pradėti bankroto procedūrą dėl jos nemokumo. Tačiau ji veikia, laikoma 2 tūkst. kiaulių, todėl ŽŪM tikisi, kad pardavus įmonę nuostolio neturės nė vienas kreditorius.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas išreiškė apgailestavimą dėl to, kad į jų nuomonę ilgus metus nebuvo kreipiama dėmesio. Dar prieš aštuonerius metus LKAA sakė, kad pabaiga bus bloga ir siūlė pasvarstyti, ar nereikėtų pareikalauti atsakingų asmenų atsakomybės: „Kas yra tie herojai? Jie toliau formuos gyvulininkystės politiką. Jie mus ves ir toliau. Yra protokolai, valdybų posėdžiai, ta betvarkė buvo akivaizdi. Niekas nereagavo“.
Išsivystė diskusija – daugelis tvirtino, kad veislininkystės įmonės, tokios kaip „Panevėžio veislininkystė“ ir „Šilutės veislininkystė“ yra labai svarbios, kad nereikėtų skubėti jų privatizuoti.
KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio pozicija buvo, kad privatizavimo stabdyti nereikėtų, tačiau derėtų pagalvoti apie valstybinių funkcijų delegavimą ūkininkams ar veisėjų organizacijoms.