ŽŪR Veislininkystės komiteto (VK) posėdis trečiadienį, rugsėjo 26 d., buvo, kaip jau įprasta, turiningas. Komiteto nariai pasikvietė į svečius su veislininkystės politika susijusius Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tarnautojus. Posėdyje buvo aptariama situacija, kai lapkričio 1 d. įsigalios naujasis Ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymas ir bus likviduojama Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM.
VK nariai diskutavo dėl arklių veislės nustatymo pagal kraujo laipsnį galimybes, aptarė viltis įdiegti inovatyvius gyvulių ženklinimo būdus bei tarėsi dėl gyvulių veislininkystės parodų tvarkos keitimo.
Tarnybą likviduoja, o funkcijas perskirsto
VK posėdyje dalyvavo ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika bei žemės ūkio ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius.
Pasak ŽŪR VK pirmininko Edvardo Gedgaudo, netrukus įsigalios naujasis zootechninis reglamentas, vyksta pertvarka valstybės įmonėse, todėl ūkininkams ir veislininkyste užsiimančioms bendrovėms bei asociacijoms kyla vis daugiau klausimų dėl veislininkystės artimiausios ateities.
„Ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymas įsigalios šių metų lapkričio 1 d. ir jau žinome, kad likviduojama Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM. Priežiūros funkcijos, paramų administravimas, t.y. kontrolės funkcijos perduodamos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Veislininkystės politikos formavimo ir teisės aktų leidimo funkcijos lieka ŽŪM“, – sakė A.Šileika.
Pasak A.Šileikos, būtent ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyrius nuo lapkričio pradžios ir imsis asociacijų pripažinimo, produktyvumo kontrolės tvarkos bei paslaugų teikimo, t.y. licencijavimo tvarkos. Beje, licencijas privalės turėti ir eksterjero vertintojai, produktyvumo kontrolės atlikėjai bei sėklintojai.
Patariamasis balsas
VK posėdyje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas suabejojo ar nuo lapkričio 1 d. VMVT bus pasiruošusi perimti jai patikėtas funkcijas.
„Planuojama VMVT sudaryti Veislininkystės skyrių, kuriame dirbs apie 15 specialistų. Be to, specialistai dirbs ir kiekvienoje apskrityje“, – sakė A.Šileika.
Svarbi naujovė – nuo 2019 – ųjų planuojama kasmet peržiūrėti bei vertinti selekcines programas ir nustatyti, ar buvo pasiekti prieš metus iškelti tikslai. Taigi tikslus reikės nusistatyti atsakingai, kad kontrolieriai neturėtų progų priekaištauti.
Kas peržiūrės, kas vertins, kas pripažins?
„Planuojama dalį šių funkcijų perduoti ir ŽŪR, tačiau ŽŪR nuomonė bus patariamoji, o sprendimą priims VMVT. ŽŪR nuomonė bus svarbi, bet nebūtinai privaloma“, – aiškino A.Šileika.
„Ar asociacijų darbai nesustos dėl pereinamojo laikotarpio likvidavus Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą prie ŽŪM?“, – klausė VK pirmininkas E.Gedgaudas.
„Skirtumas tik toks – paskutinį atsiskaitymą turėsite atlikti VMVT“, – sakė A.Šileika.
Pagal kraujo laipsnį
Daug diskusijų sukėlė UAB „Lietuvos žirgynas“ direktoriaus Edgaro Jenino pristatyta kai kuriose ES šalyse jau veikianti idėja arklių veisles nustatyti pagal kraujo laipsnį. Kodėl šis pasiūlymas yra svarbus?
Atsižvelgiant į 2016 m. birželio 8 d. Europos parlamento ir ES tarybos reglamento 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į ES, kuriuo iš dalies keičiamas ES Reglamentas Nr. 652/2014 ir ES Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) keliamus aukštesnius reikalavimus grynaveisliams gyvuliams bei siekiant užtikrinti arklių grynaveisliškumą, siūloma arklių veisles nustatyti pagal kraujo laipsnį, kuris būtų numatytas arklių selekcinėse programose.
„Tai svarbu ir dėl žmogiškojo faktoriaus nustatant grynaveislių gyvulių veisliškumą. Svarbu, kad neliktų neaiškumų nustatant veisliškumą“, – tikino E.Jeninas.
„Tarsimės, diskutuosime, tačiau akivaizdu, kad turėsime šią idėją įgyvendinti automatiškai – taip nustatėme galvijams“, – tikino A.Šileika.
„Tik tokiu būdu, pagal kraujo laipsnį, mums pavyko „išsigryninti“ galvijų veisles, kurias iki šiol turėjome Lietuvoje. Tai būtų naudinga ir nustatant arklių veisliškumą. Tokia tvarka yra daugelyje ES šalių“, – sakė E.Gedgaudas.
Inovatyvūs gyvulių ženklinimo būdai
Pasak oficialių įvairių įsagų tiekėjų Lietuvoje – UAB „Avena” direktoriaus Valdo Dalinkevičiaus, ES reglamentais nustatytos įvairių gyvūnų ženklinimo rūšys. Galima ženklinti ir elektroniniais įsagais, nors tai neprivaloma, tačiau gal kai kuriais atvejais apsimoka? Juo labiau, kad pasaulinėje rinkoje šiais laikais vyksta technologijų revoliucijos. Konstruktoriai sukuria naujus gaminius, kuriuos naudoti ne tik patogiau, bet ir galvijų augintojams suteikiama galimybė pasinaudoti informacija, kurią galima gauti būtent naudojant elektronines įsagas. Tai svarbu ir siekiant užtikrinti produktų atsekamumą bei kontroliuojant bandą.
„Privaloma taip galvijus ženklinti tik Danijoje. Kitose šalyse ūkininkams suteikiama galimybė pasirinkti. Pavyzdžiui, Estijoje toks ženklinimo būdas jau užima 20 proc. rinkos“, – sakė V.Dalinkevičius.
Pasak A.Šileikos, EK jau svarsto apie tokią galimybę ir tikėtina, kad bus nuspręsta elektroninius įsagus įteisinti privalomai. Tiesa, nedideliems ūkiams, turintiems iki 10 gyvulių, tikėtina, taip ženklinti gyvulių nereikės.
Pasikeitimai rengiant parodas
VK nariai aptarė 2018 m. rugsėjo 14-15 d. Algirdiškių parodų centre įvykusios parodos „Lietuvos veislininkystės pasiekimai 2018“ rezultatus ir po ilgų diskusijų nutarė efektyviau naudoti parodoms skirtas valstybės lėšas.
„Nusprendėme siekti, kad į gyvulininkystės parodas užsuktų kuo daugiau lankytojų. Todėl sieksime, kad vienais metais būtų viena visų gyvulių rūšių paroda, o kitais – dvi specializuotos parodos. Kur? Gal parodoje „Ką pasėsi?“, gal kitur“, – sakė VK pirmininkas E.Gedgaudas.