Pasitarimas dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros vizijos

Žemės ūkio ministro patariamoji taryba, kurią sudaro Premjero patarėjas, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) atstovas, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas bei grupė ŽŪR narių ir kt. organizacijų atstovai rugpjūčio 21 d. išklausė LAEI direktorės Rasos Melnikienės pranešimą apie rengiamą Lietuvos regioninės politikos Baltąją knygą, kurią galima pavadinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros vizija. Apie jos rengimo priežastis ir pirmuosius rengimo darbus rašėme šių metų liepos 24 d.  https://www.zur.lt/lt/rengiama-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-baltoji-knyga/

ŽŪR iniciatyva

Būtent ŽŪR 2017 – aisiais ragino parengti šį Lietuvos kaimo gyventojams (ne tik ūkininkams) svarbų dokumentą. Priminsime, kad 2017 – ųjų pabaigoje Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdyje buvo pritarta Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos rengimui. Šiame dokumente siekiama numatyti valstybės regioninę plėtrą iki 2030 m.  Šios idėjos autoriai tikisi, kad Baltoji knyga bus pagrindas parengti šalies žemės ūkio plėtros strategiją. Tarp kitų tikslų – iššūkis valstybei kaip įmanoma suvienodinti materialines investicijas visoje šalies teritorijoje. Kodėl buvo keliamas toks siekis?

„Todėl, kad, pavyzdžiui, 2016 m.  Alytaus apskrityje materialinės investicijos tesiekė 859, o Vilniuje buvo net 2824 EUR“, – priminė LAEI direktorė R.Melnikienė.

„Reikia parengti dokumentą, kuris parodytų, kokia kryptimi bus vystomas kaimas. Iki šiol kiekviena Vyriausybė ar žemės ūkio ministras tarsi savarankiškai keldavo kaimo plėtros prioritetus. Todėl vienas ministras pirmenybę teikdavo augalininkystei, kitas – gyvulininkystei ir t.t. Tokia žemės ūkio vystymo politika ūkininkams negalėjo patikti. Todėl ŽŪR paragino Žemės ūkio ministeriją kurti Lietuvos žemės ūkio viziją bei strategiją ir džiaugiamės, kad reikalai pajudėjo“, – sakė ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.

Be kita ko, Baltosios knygos kūrimo procesas ir prasidėjo ŽŪR, kur LAEI mokslininkai du kartus susitiko su ŽŪR narių atstovais ir diskutavo apie kaimo ateitį. Susitikimuose dalyvavo 19 ŽŪR priklausančių organizacijų atstovai.

Konkurencingas ar ir tvarus?

Žemės ūkio ministro patariamoji taryba iš esmės pritarė Baltosios knygos rengimo procesui, tačiau būta ir pastabų.

„Kai kurie ministro patariamosios tarybos atstovai bandė įtikinti, kad dokumentas būtų orientuotas siekiant išskirtinai ekonomine prasme konkurencingo ateities kaimo, tačiau kiti, tarp kurių buvau ir aš, sakėme, kad kaimo ateities negalima patikėti tik konkurencijos arba laisvosios rinkos dėsniams. Kaimo plėtra turėtų būti orientuota ir siekiant kaimo sistemos tvarumo. Kita vertus, net itin ekonomiškai stiprus bei konkurencingas kaimas nebūtinai gali būti ir tvarus, patogus ir priimtinas valstybės piliečiams“, – sakė A.Svitojus.

Diskusijos buvo aštrios – patariamosios tarybos posėdis užtruko net dvi valandas.

„Susitarėme, kad LAEI tęstų Baltosios knygos rengimą, patarėme dar labiau išplėsti tyrimo ribas ir tikimės, kad po dviejų mėnesių turėsime šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros vizijos apmatus“, – sakė A.Svitojus.

Tikimasi, kad Baltoji knyga bus svarbi ne tik žemdirbiams, bet ir visiems gyvenantiems kaimo vietovėse.

„Manau, kad šis dokumentas bus svarbus visiems šalies piliečiams, nes visi nori patogiai gyventi, poilsiauti prie neužtvertų ežerų, lankytis miškuose, o ir maitintis sveikai užaugintais produktais“, – pridūrė ŽŪR pirmininkas.

Tačiau ar turėsime garantiją, kad ir būsimosios Vyriausybės laikysis Baltojoje knygoje numatytų krypčių?

„Kalbėjome apie tai, turime neigiamų pavyzdžių. Štai politikai nesilaikė anksčiau parengtoje Žaliojoje knygoje numatytų rekomendacijų, todėl joje numatytų tikslų nepasiekėme. Tebus tai pamoka. Kita vertus, tęstinumą turi užtikrinti ne tik politikai, bet ir jų rinkėjai, žemdirbiai bei kaimo gyventojai. Prie tokios kontrolės prisidės ir Žemės ūkio rūmai“, – sakė A.Svitojus.

Baltosios knygos rengėjų pastabos

Kokia informacija remsitės rengdami Baltąją knygą – statistiniais duomenimis, prognozėmis ar tik žemdirbių nuomonėmis?

LAEI direktorė Rasa MELNIKIENĖ: „Ši knyga bus kaip papildomas strateginis dokumentas, kuriame bus formuojama žemės ūkio politikos vizija, iššūkiai. Tikėkimės, kad ja remiantis vėliau bus rengiami visi veiksmai jau po 2020 – ųjų.  Kita vertus, Baltoji knyga bus parengta remiantis ne išsamia viso sektoriaus analize, bet strateginėmis įžvalgomis. Ekspertai pasiūlė tam tikrus prioritetus, bet reikia įsitikinti, kad būtent tie prioritetai yra naudingi visuomenei“.

Tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių žemės ūkio ateitis labai priklauso nuo Europos Komisijos nustatomų krypčių. Taigi ar rašant Baltąją knygą galima nukrypti nuo kaip tik šiuo metu kuriamos ES Bendrosios žemės ūkio politikos 2020- 2027 m.?

Susiformavo klaidinga nuomonė dėl ES BŽŪP, esą daug kas mums netinka. Tai atsirinkime tai, kas tinka. Kodėl kilo poreikis rengti Baltąją knygą? Todėl, kad, kaip jau minėjau, visuomenė ne visais atvejais pritarė iki šiol vykdytai žemės ūkio politikai. Lūkesčiai buvo kitokie. Buvo daug prieštaravimų. Pavyzdžiui, jeigu numatai remti tik konkurencingus ūkius, tai turi numatyti ir kuo užsiimti mažiau konkurencingų ūkių savininkams. Juk reikia įvertinti santykį tarp konkurencingumo ir užimtumo. Jeigu to nenumatai, tai žmonės patys ieško išeičių, pavyzdžiui, emigruoja. Tačiau kyla problemų ir konkurencingiems, stipriems ūkiams, kurie gauna paramą – dėl emigracijos jie vidaus rinkoje praranda vartotojus. Taigi viena klaida paramos grandinėje paliečia visus.

LAEI jau turi patirties rengti tokio pobūdžio dokumentus, juk 2010 – aisiais parengėte Žaliąją knygą „Lietuvos kaimo ateitis“.

Deja, pritrūko politinės valios įgyvendinti tai, kas buvo numatyta Žaliojoje knygoje. Jeigu šiam dokumentui būtų skirta daugiau dėmesio, tai dabar Lietuvos kaimas būtų kitoks. Viliuosi, kad šį kartą bus kitaip. Kita vertus, mes visi linkę pervertinti savo klaidas ir nematyti pasiekimų. Tikrai daug pasiekėme!

Kada Baltąją knygą galėsime atsiversti?

Juodraštį jau turėsime rugsėjo mėnesį.