Pasitarimas Vyriausybėje dėl AKM

Rugpjūčio 29 d. Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis dalyvavo Vyriausybės pasitarime dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) situacijos valdymo.

Pasitarime dalyvavo Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika, VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis, Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Aleksandras Muzikevičius, Ministro Pirmininko patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas, Žemės ūkio viceministras Saulius Savickas, Aplinkos ministerijos viceministras Martynas Norbutas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos atstovai – Saulius Leonavičius ir Algis Baravykas, Savivaldybių asociacijos patarėjas Kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.

Siekiant suvaldyti AKM situaciją Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis siūlė  naikinti profesionaliosios medžioklės plotus, suskaičiuoti  šernus naudojant aerofoto priemones, skirti didesnį dėmesį AKM prevencijos priemonėms ir informacijos sklaidai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad AKM pirmą kartą Lietuvoje buvo užfiksuotas 2014 m. sausio 24 d. ir nuo tada AKM židinių Lietuvoje naminių kiaulių laikymo vietose nustatyta 62, iš kurių 3 komercinėse kiaulių laikymo vietose ir 59 nekomercinėse kiaulių laikymo vietose. Nuo 2014 m. 956 AKM vietų nustatyta laukinėje faunoje (šernuose). VMVT atkreipė dėmesį, kad su AKM nuo 2014 m. visas priemones  taikė VMVT, kartu su Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Medžiotojų asociacijomis ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija.

2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra 15747 kiaulių laikytojų, kurie laiko nuo 1-10 kiaulių savo reikmėms. Remiantis 2017 I pusmečio atliktų nekomercinių ūkių patikrinimų duomenimis (3840 patikrinimų, 499 ūkiuose nustatyti pažeidimai), penktadalis nekomercinių kiaulių laikytojų neįgyvendina net ir minimalių biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikymo vietose, taip sudarydami sąlygas AKM viruso pateikimui iš laukinės faunos į ūkį. Šiai dienai teisinis reglamentavimas nesudaro sąlygų taikyti greitas, adekvačias ir atgrasančias priemones ūkiams, kurie neatitinka biologinio saugumo reikalavimų. Taip pat šiai dienai taikoma Europos Sąjungos teisinė bazė taiko perdėtai griežtas ligos kontrolės priemones, kurios sukelia šaliai didžiulius ekonominius nuostolius. Lietuva kartu su kitom AKM užkrėstomis valstybėmis taiko bendrą AKM  valdymo strategiją laukinėje faunoje ir naminių kiaulių ūkiuose, tačiau šiai dienai taikomos priemonės nėra pakankamai efektyvios.

Siūlomas Valstybės lygio teisinio reguliavimo keitimas:

  • Sugriežtinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatytas sankcijas už asmenų padarytus pažeidimus nesilaikant biosaugos ir kitų su gyvūnų laikymu susijusių reikalavimų.
  • Nustatyti galimybę VMVT nurodyti asmenims, nesilaikantiems VMVT nustatytų reikalavimų, susijusių su užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrole, nugaišinti laikomus gyvūnus, o šiems nevykdant tokio nurodymo, suteikti teisę VMVT pačiai už asmenis įvykdyti gyvūnų nugaišinimą.

Siūlomas, Europos lygio teisinio reguliavimo keitimas:

Siūloma ministrų lygyje inicijuoti Tarybos direktyvos 2002/60/EB  keitimą susijusių apsaugos ir priežiūros zonose taikomais reikalavimais bei  peržiūrėti Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES, bei Sante 7112/2015 dokumentų keitimus.

VMVT siūlymai

  • Inicijuoti aukščiau minėtos teisinės bazės peržiūrą;
  • Komerciniai ūkiai, kurie atitinka biologinio saugumo reikalavimus, yra neadekvačiai ilgai laikomi III zonoje dėl židinio nekomerciniame ūkyje. AKM židiniai, nustatyti nekomerciniuose ūkiuose, neturi tiesioginio ryšio su komerciniais ūkiais ir jų vykdoma veikla;
  • Jeigu AKM židinys nustatomas nekomercinėje kiaulių laikymo vietoje, komerciniai ūkiai, kurie yra įgyvendinę aukštus biologinio saugumo standartus ir yra kontroliuojami kompetetingos institucijos ir neturi tiesioginio ryšio su nekomerciniu ūkiai yra suvaržyti, kadangi patenka į apsaugos ir priežiūros zonas. Siūlome, vykdyti aktyvią ir pasyvią stebėseną tokiuose ūkiuose ir leisti pagal kompetetingos institucijos individualų sprendimą leisti ūkiui vykdyti veiklą, nukrypstant nuo apsaugos ir priežiūros zonose taikomų reikalavimų.

Skirti nuolatinį finansavimą moksliniams tyrimams, dėl viruso patekimo į kiaulių laikymo vietas nustatymo bei rizikos iš laukinės faunos į naminės patekimo mažinimo.

Siūloma kreiptis į Aplinkos ministeriją, siekiant surasti mechanizmą, kaip išreikalauti iš kiekvieno medžioklės klubo sumedžioti 50 procentų patelių, kad populiacija nebedidėtų, o bent jau išliktų tokia pati.

Remiantis ES strategija SANTE/7113/2015-rev 7, sumedžiojimas turi būti subalansuotas tarp patinų ir patelių – bendrame sumedžiotų šernų skaičiuje patelių ir patinų turi būti po 50 proc. Remiantis VMVT turima informacija, šis tikslas nėra pasiektas.

2016 m. buvo sumedžiota 14343 patelių ir 21011 patinų. 2017 m. I pusmetį atitinkamai-5790 patelių ir 10827 patinų.

Tikslinis šernų patelių medžioklės aktyvinimas

  • Aplinkos ministeriją įpareigoti kiekvieną ketvirtį atlikti sumedžiotų šernų duomenų analizę, atsižvelgiant į prievolę sumedžioti tam tikrą procentą patelių medžioklės plotų vienete siekiant įgyvendinti sumedžiojimo planą (50% patinai / 50% patelės).
  • Nustačius, kad šie parametrai nėra įgyvendinti teikti privalomuosius nurodymus medžioklės plotų naudotojams dėl šernų patelių sumedžiojimo padidinimo ir intensyvinimo.

Siūloma keisti šernų gaišenų šalinimo tvarką

Remiantis ES strategija bei EFSA nuomone, operatyvus šernų gaišenų pašalinimas padeda viruso buvimo gamtoje ir tolimesnio ligos plitimo. Iki 2017 m. rugpjūčio mėn. šernų gaišenos buvo tvarkomos VMVT inspektorių, tačiau tai nėra VMVT funkcija. Šiuo metu šernų gaišenos yra naikinamos užkasant medžioklės ploto vienete, tai atlieka medžiotojai su VMVT inspektorių priežiūra.  VMVT skatina gaišenų tvarkymą mokėdama išmokas, kurios yra dalinai finansuojamos Europos Komisijos.

Siūloma įteisinti galimybę naudoti naktinio matymo prietaisus šernų medžioklėje

Dabartinę tvarką reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Jame nurodyta, kad tokie prietaisai civilinėje apyvartoje negali būti naudojami. VMVT bendraudama su medžiotojus vienijančiomis asociacijomis pastebi, kad įteisinus naktinio matymo prietaisus šernų medžioklėje, šernų populiacijos reguliavimas galėtų tapti efektyvesniu.  Šernas yra naktinis gyvūnas, kurio sumedžiojimas dažniausiai būna tamsiuoju paros metu. Daugeliu atveju medžiotojai neturi galimybių sumedžioti šerno, kadangi tamsoje be papildomų prietaisų to padaryti praktiškai neįmanoma.  Siūloma įpareigoti AM teikti Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimą.